Konferencija ,,Pabaisko mūšis ir jo epocha“

by admin2

Spalio 9 d. Lietuvos edukologijos universitete įvyko konferencija ,,Pabaisko mūšis ir jo epocha“. Ją surengė universiteto Istorijos fakultetas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Be Edukologijos universiteto, Karo akademijos pranešėjų, dalyvavo Mikalojaus Koperniko universiteto (Lenkija, Torunė) atstovas Adamas Šveda, Rusijos Mokslų akademijos, Rusijos Istorijos instituto atstovas Sergejus Polechovas. Paklausyti pranešimų buvo nuvykę Ukmergės rajono Pabaisko mokyklos pedagogai, Pabaisko seniūnas, Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojai.

DSC_0524

Tai bene vienintelė konferencija, kurioje žinomi Lietuvos istorikai ir archeologai savo pranešimus skaitė vien Pabaisko tema. Pranešimų buvo daug ir įvairių – apie Pabaisko mūšį ir jo istorinį kontekstą (T. Baranauskas ,Edukologijos universitetas), Pabaisko kautynes žymiausių Lietuvos mūšių kontekste ( G. Jakštys, Lietuvos Karo akademija), Kalavijuočių – Livonijos ordino kovas prieš Lietuvą XIII – XV a. ( R. Batūra, Lietuvos Karo akademija), apie karybą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos kaimynų žemėse ( V. Rakutis, Lietuvos Karo akademija). Mokslininkas iš Mikalojaus Koperniko universiteto A. Šveda skaitė pranešimą apie 1435 m. gruodžio 31 d. Kujavijos Bresto taikos sutarties, tiesiogiai susijusios su Pabaisko mūšiu, dokumentus. Rusijos mokslų akademijos atstovas S. Polechovas savo pranešime nagrinėjo Liubeko dominikono Hermano Konerio kronikos medžiagą, liečiančią Pabaisko mūšį.Didelę dalį pranešimų sudarė archeologų nagrinėjamos temos, kurios tiesiogiai atspindėjo tikslą surasti Pabaisko mūšio dalyvių palaidojimus.1998m., 2012 m. buvo kasinėjamas Gaiciūnų kapinynas, kur buvo aptikti XIV a. pab. – XV a. kapai, 2014 m. buvo tiriami palaidojimai Pabaisko bažnyčios šventoriuje. Apie šiuos kasinėjimus pranešimą skaitė I. Vaškevičiūtė (Lietuvos edukologijos universitetas). 2012 – 2014 m. buvo kasinėjamas XVII a. kapinynas Rakaučiznoje, kur didelę dalį palaidojimų sudarė vaikų kapai. Apie vaikų gyvenimą to meto kaimo bendruomenėje ir buvo P. Blaževičiaus (Lietuvos edukologijos uniersitetas) pranešimas. M. Vitkūno ( Lietuvos karo akademija) pranešime apžvelgiamas Pabaisko apylinkių archeologinis paveldas: pilkapiai, piliakalniai. J. Kozakaitė (Vilniaus universitetas) pateikė XIV – XVII a. Pabaisko apylinkių gyventojų antropologinę apžvalgą.Visų prelegentų prieita bendra išvada – Pabaisko mūšio dalyvių palaidojimų vieta kol kas nerasta. G. Zabiela savo pranešime nagrinėjo mūšių vietų archeologijis specifiką, remdamasis užsienio pavyzdžiais, nes Lietuvos pasiekimai mūšių vietų archeologijoje yra itin kuklūs. Apie kalaviją, saugomą Ukmergės kraštotyros muziejuje bei apie geležinį peilį ir kirvį, rastus Antariškio miške (Deltuvos sen.) ir jų galimą naudojimą Pabaisko mūšyje kalbėjo P.Bugys (Lietuvos Karo akademija).Etnologas L. Klimka savo pranešime apibūdino Pabaisko bažnyčios varpus, kurie yra vertingi technologijos, dailės ir istorijos paminklai. Į Pabaisko temą buvo pažvelgta ir kitu aspektu – D. Vaitiekūno (Lietuvos edukologijos universitetas) pranešimas ,,Pabaisko mūšis literatūroje ir mene“. Konferenciją baigėsi J. Mardosos (Lietuvos edukologijos universitetas) pranešimu ,,Pabaiskas studentų istorinėje atmintyje“.

Regina Pulkauninkaitė

DSC_0523

DSC_0526

DSC_0527

DSC_0529

DSC_0531

DSC_0534

DSC_0536