Virtuali paroda „Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulkas Ukmergėje“

1918 metų vasarį paskelbus nepriklausomybės atkūrimą, Lietuvos valstybės padėtis buvo itin sudėtinga: dar tęsėsi vokiečių okupacija, į mūsų žemes kėsinosi revoliucinė Rusija, kaimynė Lenkija puoselėjo savo grobikiškus planus dalies Lietuvos atžvilgiu. Iškilo būtinybė sukurti savo karines pajėgas.

Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulkas buvo pradėtas formuoti Vilniuje 1918 m. lapkričio mėn. 23 d. ministro pirmininko ir Krašto apsaugos ministro profesoriaus Voldemaro įsakymu. Gruodžio mėnesį pulkas buvo perkeltas į Alytų. 1919 m. pirmoje pusėje pulkas kovėsi su bolševikais prie Daugų, Jiezno, Prienų, Ukmergės, Zarasų, su bermontininkais – Baisogalos apylinėse, prie Radviliškio, 1920 m. – su lenkais – ties Varėna, Trakais.

1919 m. spalio 30-ąją pulkui, atsižvelgiant į jo nuopelnus kovose už Lietuvos nepriklausomybę, buvo suteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino vardas.

1923 – 1939 m. pulkas dislokavosi Ukmergėje Kauno–Deltuvos–A. Smetonos gatvių rajone. 1932 m. buvo pastatytos naujos kareivinės. 1929 m. jame tarnavo 58 karininkai ir 757 kareiviai. 1936 m. pulke buvo 3 batalionai, 13 kuopų, 39 būriai. Juose tarnavo 67 karininkai, 139 puskarininkiai, 1876 kareiviai. Tarpukario Lietuvos kariuomenė savo ginkluote ir taktiniu pasiruošimu nenusileido kitoms Europos šalims. 1937 m. pulke lankėsi JAV karo atstovas Pabaltijo šalims G. B. Guentheris, su Latvija ir Estija pastoviai buvo keičiamasi karininkais – stažuotojais, stebimi manevrai. I p. DLK Gedimino pulkas buvo ginkluotas revolveriais, šautuvais, kulkosvaidžiais, minosvaidžiais, pabūklais. Pulke tarnavo šauktiniai iš Ukmergės bei gretimų apskričių: lietuviai, žydai, lenkai, vokiečiai. Karininkų gretas nuolat papildydavo karo mokyklos absolventai. Vasaros ir žiemos laikotarpiais pulkas dalyvaudavo pratybose Gaižiūnų, Zujų poligonuose, kitose apskrities vietose.

I p. DLK Gedimino pulkas buvo neatsiejama Ukmergės visuomeninio gyvenimo dalis. Šventėse miestiečių akis džiugindavo karių paradai, lydimi pulko orkestro, kariuomenės diena buvo iškilmingai minima miesto aikštėje, kariuomenės ir visuomenės suartėjimo šventės proga gyventojai galėdavo lankytis kareivinėse ir susipažinti su karių gyvenimo sąlygomis. Pulko vadovybės kvietimu mieste lankėsi žymūs to meto kultūros veikėjai S. Šimkus, V. Zaunienė, A. Dvarionienė, J. Grušas, B. Brazdžionis.

1923 – 1939 m. pulkui vadovavo: plk. V. Skorupskis, plk. J. Skorulis, plk. ltn. A. Paškovičius, plk. V. Šaudzis, plk. P. Dundulis, plk. M. Rėklaitis, plk. L. Gustaitis, plk. V. Karvelis.

Prisiminimais apie Lietuvos kariuomenės I p. DLK Gedimino pulką bei jo dislokacijos laiką Ukmergėje, pasidalino karininkas Jonas Abraitis knygoje „Gedimino pulko likimas“.

Jonas Abraitis Nepriklausomos Lietuvos kadrinis karininkas, gimė 1912 m. Marijampolės apskrityje Susnavos parapijoje. Savo karjerą pradėjo 1938 m. Lietuvos karo mokykloje įgijęs jaunesniojo leitenanto laipsnį, paskirtas į Lietuvos kariuomenės I pėstininkų DLK Gedimino pulką. Šiame pulke tarnavo iki pat Lietuvos kariuomenės likvidavimo. Raudonajai armijai slenkant į Lietuvą, J. Abraitis pasitraukė į Vakarus. 1949 m. apsigyvenęs JAV dirbo geležinkelio transporte, dalyvavo karininkų minėjimuose, skaitė pranešimus, materialiai šelpė įvairias lietuvių organizacijas, kaupė literatūrą. 1993 m. kovo 11-sios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga – Lietuvos Krašto apsaugos ministro įsakymu už nuopelnus Lietuvai suteiktas dimisijos majoro laipsnis.

J. Abraitis rašo: „Pirmasis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulkas, garbingai įvykdęs savo užduotis Lietuvos Nepriklausomybės kovose, nuo 1923 metų pavasario apsistojo Ukmergėje, prie gražiosios Šventosios upės, tekančios per puikiąsias Aukštaitijos apylinkes, pavasarį ir vasarą pasipuošusias žydinčiom lankom, vešliais karklynais ir amžinai žaliuojančiais pušynais bei eglynais. <…>

Ukmergės visuomenė labai mylėjo savo karius, o kariai – mieląją miesto ir apylinkių visuomenę.

Kasmet, pavasarį ar vasarą, mieste buvo ruošiama kariuomenės – visuomenės susiartinimo šventė. Tai buvo vienybės, draugiškumo, pagarbos ir meilės abipusiškas pasireiškimas. Kiek nuoširdaus džiaugsmo turėdavo mažieji, gavę progos „pajodinėti“ ant pabūklų vamzdžių, jaunimas pašaudyti iš šautuvų bei kulkosvaidžių, o senimas kartu su kariais žavėdavosi pulko orkestro atliekamas muzikos kūriniais ir grožėjosi jaunimo tautiniais šokiais.“

I p. DLK Gedimino pulkas II pasaulinio karo pradžioje

1939 m. rugsėjo 1-osios rytą Vokietijos armija įsiveržė į Lenkiją. J. Abraitis prisimena: „ Aš tarnavau mokomoje kuopoje, buvau sunkiųjų kulkosvaidžių būrio vadu. Po 10 min. jau buvau kuopos raštinėje ir prisistačiau kuopos vadui kpt. V. Šukiui. Kai susirinko visi kuopos karininkai, kuopos vadas pasakė: „Karas! Įsakau išeigines uniformas pakeisti pilnomis kautynių uniformomis, pasiruošti lagaminuką su reikalingiausiais daiktais, susitvarkyti, per vieną valandą atvykti į kareivines prie savo dalinių. Gautas pulko vado įsakymas išvykti. Vykdyti!“ Pulkas gavo įsakymą užimti gynybines pozicijas pasienyje, Širvintų – Musninkų rajone.“

I p. DLK Gedimino pulkas apleidžia Ukmergės miestą

1939 m. spalio 16 d. I p. DLK Gedimino pulkas atsisveikina su Ukmerge. Kaip rašo J. Abraitis, pulkas „pilnoje kautynių parengtyje pajudėjo žygiui į Vilnių. <…> Gatvės buvo perpildytos atsisveikinančiais žmonėmis. Jaunimas, moksleiviai su gėlėmis ašaromis ir nuoširdžiais, paskatinančiais žvilgsniais išlydėjo išvykstančius pulko karius.“ I p. DLK Gedimino pulkas Vilnių pasiekė spalio 28 d. „Priekiniai apsaugos daliniai ir pagrindinės voros jėgos į miestą įžygiavo per Žaliąjį Neries tiltą apie 15-16 val. <…> Nors buvo lietingas ir miglotas pavakarys, bet miesto gatvės buvo perpildytos. Tūkstančiai vilniečių mus sveikino kaip išvaduotojus.“ Pražygiavę Šv. Jurgio prospektu (vėliau Gedimino g.), kareiviai pasiekė Katedros aikštę, kur „<…> virš pagrindinio sutikimo vartų žygiuojantieji vyrai matė didžiulį plakatą su vilniečių žodžiais: „Sveikiname Lietuvos Kariuomenę“.

Tą pačią dieną Jonas Abraitis buvo paskirtas 1-os rūšies sargybos vadu Gedimino kalne. „Aš nesitikėjau, kad kada nors man, kaip Lietuvos kariuomenės kariui, teks pirmam įspausti pėdą istoriniame Vilniaus Gedimino kalne <…>. Ne iškarto pavyko kalno šlaitus nugalėti. Pradėjus eiti taku aukštyn, netikėtas ir staigus balsas iš už krūmų rusiškai suriko: „Stok!. O kai sustojome prie mūsų krūtinių atsirado ilgi, keturkampiai durtuvai su nieko gero nežadančiu įspėjimu: „Nė vieno žingsnio pirmyn!“. Nesusipratimą kilusį besikeičiant sargybomis išsprendė raudonosios armijos karininkas stebėjęs įvykį.

„Raudonosios armijos sargyba buvo apsistojusi mažoje, iš lentų sukaltoje patalpoje, kyri man priminė Suvalkijos ūkininko malkinę. Vienoje to namelio pusėje buvo mažas, atskiras kambarys su lentynomis, ant kurių buvo sudėta įvairios puodų šukės, savotiški žiedai, surūdiję iečių galai ir kitokios muziejinės smulkmenos. Vėliau sužinojome, kad prieš lenkų-vokiečių karą Vilniaus archeologai darė kasinėjimus Gedimino kalne ir šioje patalpoje laikė radinius.

Po susipažinimo įvyko trumpas pasikalbėjimas ir draugiškas pasirūkymas. Mes, lietuviai, raudonosios armijos karius vaišinome „Regatomis“, „Kir“ ir geru tabaku, o jie mus labai stipriais rūkalais. Aš niekuomet nebuvau rūkęs labai stiprus tabako, taigi, kai truktelėjau papiroso dūmą, atrodė, kad kažkas kirto gumine lazda į galvą, užkimšo kvėpavimo takus, akyse pasidarė tamsu, tamsumoje atsirado šimtai žvaigždžių.

Po dieninių lauko taktinių pratybų ir statutinių pamokų, turimus laisvalaikis stengėmės naudoti susipažinimui su Vilniumi, jo grožiu ir istorinėmis įžymybėmis bei paminklais. Prasidėjo naujas gyvenimas, šį kartą jau tikroje Lietuvos sostinėje. Miestas buvo apiplėštas, miesto vaizdas atrodė skurdžiai. Krautuvės uždarytos, tuščios, prekės išvogtos, išplėštos arba paslėptos.

Tik vėliau, įsikišus vyriausybei, atsidarė naujos parduotuvės su įvairiomis prekėmis. Mieste pradėjo veikti valgyklos, vakarais restoranai su puikia šokių muzika. Buvę Vilniaus prekybininkai, pasitikėdami susidariusia padėtimi, pasijuto drąsesni, pamažu, atsargiai ir apdairiai pradėjo atidarinėti savąsias krautuves, išdėstė į lentynas vertingesnes suslėptas prekes. Po kelių mėnesių Vilnius pradėjo ramų, sotų ir be didesnių rūpesčių, normalų gyvenimą. Iš fabrikų kaminų pradėjo rūkti dūmai, šimtai įmonių ir dirbtuvių paleido į darbą sustojusias mašinas, o kailių ir medžiagų krautuvės, siuvyklos pasiūlė savo patarnavimus. Nenuostabu, kad daugelis vedusiųjų savo žmonas papuošė brangiais kailiais, o valgomuosius – aukštos vertės servizais.“

Tačiau gražus ir ramus gyvenimas trūko neilgai. 1940 metų birželį, 5 val. 30 min. I Gedimino pulko budėtojas jaunesnysis leitenantas J. Abraitis gavo įsakymą „tautinės vėliavos Gedimino kalne neiškelti.“

1. UkKM 16160 F-3177
I p. DLK Gedimino pulko leitenantas Mykolas Šalavėjus

2. UkKM 16906 F-3254
I p. DLK Gedimino pulko muzikantas

3. UkKM 16907 F-3255
I p. DLK Gedimino pulko štabo ūkio skyriaus viršila J. Akstinavičius

4. UkKM 16908 F-3256
I p. DLK Gedimino pulko grandinis B. Bičiūnas

5. UkKM 16914 F-3261
I p. DLK Gedimino pulko vyriausias puskarininkis

6. UkKM 16918 F-3265
I p. DLK Gedimino pulko muzikantas

7. UkKM 13533 F-2809
I p. DLK Gedimino pulko mokomosios kuopos vyresnysis puskarininkis Tichonas Koroliovas

8. UkKM 16915 F-3262
I p. DLK Gedimino pulko karys su štabo komandos uniforma

9. UkKM 15585 F-3095
I p. DLK Gedimino pulko jaunesnysis leitenantas Stasys Balčiūnas, tarnavęs Ukmergėje 1930 – 1939 m.

10. UkKM 13539 F-2815
I p. DLK Gedimino pulko štabo viršila Jonas Stelionis

11. UkKM 14048 F-3000
I p. DLK Gedimino pulko leitenantas Pranas Uginčius

12. UkKM 15134 F-3053I p. DLK Gedimino pulko viršila Jonas Stelionis

13. UkKM 13616 F-2834
I p. DLK Gedimino pulko leitenantas Jonas Geibūnas

15. UkKM 18622 F-3482
I p. DLK Gedimino pulko vyriausias puskarininkis Kazys Juknevičius

16. UkKM 13548 F-2822
I p. DLK Gedimino pulko daktaro J. Basanavičiaus karo logoninės–sanatorijos puskarininkis Karolis Utka, foto P. Perkas

17. UkKM 16009 F-3163
I p. DLK Gedimino pulko pulkininkas leitenantas Juozas Šlepetys

18. UkKM 13641 F-2854
I p. DLK Gedimino pulko mokomosios kuopos viršila Stasys Gipas, foto P. Perkas

20. UkKM 13518 F-2807
I p. DLK Gedimino pulko karys Juozas Rutelionis, foto P. Perkas

22. UkKM 15325 F-3078 I p. DLK Gedimino pulko jaunesnysis leitenantas Bronius Karevičius (dešinėje) ir jaunesnysis leitenantas Antanas Rugys

23. UkKM 15589 F-3099
I p. DLK Gedimino pulko jaunesnysis leitenantas Stasys Balčiūnas su žmona Aleksandra, foto P. Perkas

24. UkKM 14047 F-2999I p. DLK Gedimino pulko leitenantas Pranas Uginčius su žmona

27. UkKM 13886 F-2942
I p. DLK Gedimino pulko kariai

 

28. UkKM 15113 F-3032I p. DLK Gedimino pulko ryšio komanda

29. UKKM 13497 F-2790I p. DLK Gedimino pulko raštininkų komanda

50. UkKM 13517 F-2806I p. DLK Gedimino pulko kariai laisvalaikiu

58. UkKM 13476 F-2775

I p. DLK Gedimino pulko kulkosvaidininkų kuopos kariai

59. UkKM 16494 F-3197Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona tarp I p. DLK Gedimino pulko karių

60. UkKM 15137 F-3056
I p. DLK Gedimino pulko štabo raštinės darbuotojai prie „mobilizacijos stalo“, pirmas iš kairės viršila Jonas Stelionis, foto K. Juknevičius

64. UkKM 13624 F-2842I p. DLK Gedimino pulko kariai vasaros poligone, rengiasi priziniam šaudymui

 

69. UkKM 13505 F-2796

I p. DLK Gedimino pulko kariai žiemos pratybose

75. UkKM 13618 F-2836I p. DLK Gedimino pulko penkerių metų šventė

78. UkKM 19442 F-3591I p. DLK Gedimino pulko kariai žygiuoja Kęstučio a.

82. UkKM 13554 F-2828I p. DLK Gedimino pulko kariai žygiuoja Kęstučio a.

88. UkKM 15118 F-3037I p. DLK Gedimino pulkas žygiuoja Kauno g.

96. UkKM 15138 F-3057I p. DLK Gedimino pulko šventė 1925 m. rugpjūčio 27 d.

112. UkKM 15778 F-3117I p. DLK Gedimino pulko kariuomenės ir visuomenės suartinimo šventė, foto Otto Patas

115. UkKM 15320F-3073I p. DLK Gedimino pulko naujokų priėmimas į kariuomenę

139. UkKM 15587 F-3097I p. DLK Gedimino pulko kariai prie Šventosios upės

144. UkKM 13543 F-2819I p. DLK Gedimino pulko orkestras gegužinėje Pivonijos šile

160. UkKM 13534 F-2810I p. DLK Gedimino pulko rikiuotė kareivinių kieme

188. UkKM 13544 F-2820I p. DLK Gedimino pulkas mini Vasario 16-tą – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną

189. UkKM 13545 F-2821I p. DLK Gedimino pulko orkestras

191. UkKM 19425 F-3574I p. DLK Gedimino pulko štabo pastatas

193. UkKM 15638 F-3107I p. DLK Gedimino pulko naujos kareivinės, 1935 m.

195. UkKM 19433 F-3582I p. DLK Gedimino pulko ir mokomosios kuopos kareivinės Deltuvos g.

204. UkKM 13511 F-2800I p. DLK Gedimino pulko kariai keliasi per Šventosios upę

205. UkKM 13512 F-2801I p. DLK Gedimino pulko kariai žygyje

208. UkKM 14399 F-3003I p. DLK Gedimino pulko vėliava

209. UkKM 14400 F-3004
I p. DLK Gedimino pulko vėliava

211. UkKM 13542 F-2818Ukmergiškiai sutinka I p. DLK Gedimino pulko karius Ukmergės siaurojo geležinkelio stotyje

214. UkKM 19431 F-3580I p. DLK Gedimino pulko ūkio kuopa Ukmergės siaurojo geležinkelio stotyje