Virtuali paroda – Stasio Jankaus grafikos ciklas „Senoji Ukmergė“

Grafika ( graphikos – nupieštas, užrašytas) –vaizduojamosios dailės šaka, kurioje taikomos įvairios, kuriamo vaizdo ir jo galutinio rezultato, tiražavimo technikos. Svarbiausios galutinio kūrinio vaizdavimo priemonės – štrichas, kontūrinė linija, monochromija ir medžiaga, ant kurios piešiama arba spausdinama. Grafika išskiriama į kelias atskiras atlikimo technikas: nespausdintinę – piešiniai tušinuku ar tušu ir grotažai bei spausdintinę, kuri dar skirstoma pagal paskirtį – lakštinė, knygų, reprodukcinė ir taikomoji. Pagal taikomus spaudos ar piešimo būdus skiriamios – giliaspaudė, iškiliaspaudė, plokščiaspaudė, trafaretinė. Kaip atskira spausdintinės grafikos technika egzistuoja ir monotipija, kuri yra labai artima tapybai.

Grafiką galima laikyti įvairių meno šakų pradininke, nes jos užuomazgos jau buvo ikiistorinėje dailėje, o tiksliau – pirmieji abstraktūs ir linijiški piešiniai ant uolų, kaulo dirbinių bei keramikos. VIII-IX a Rytų šalyse atsirado seniausia spausdintinės grafikos technika,– medžio raižinys, kuriuo atliktais piešiniais pradėta imti iliustruoti įvairius tuometinius rankraščius. Jauniausia spausdintinės grafikos technka, atsiradusi XX a.pr. – lino raižinys, iškart perėmė tuomet dailės pasaulyje vyravusias naująsias meno kryptis – ekspresionizmą, kubizmą, abstrakcionizmą. Per pagrindinius grafiško vaizdavimo elementus – raiškią raižybą, linijiškumą, štrichavimą, spalviškumą, tuometiniams naujųjų dailės šakų šalininkams buvo įdomu ir lengva savo stilistiškas formas ir tikrovės interpretacijas išreikšti grafikoje.

Kalbant apie grafikos pradžią Lietuvoje, svarbu tai, kad jos atsiradimas mūsų šalyje nelabai nutolęs nuo pasaulinio konteksto. Lietuvoje grafikos užuomazgų randama jau archeologinių tyrinėjimų metu, tai piešiniai ir įvairūs ornamentai ant puodynių, įrankių. XVI a. buvo pradėtos spausdinti knygos, o kartu su jom jau buvo naudojama ir spausdintinės garfikos technika – medžio raižinys. XIX a. grafika Lietuvoje jau tapo profesionalia dailės šaka, tam didelį postūmį padarė 1805 m. Vilniaus universitete įkurta Grafikos katedra. Tuo metu studentai buvo mokomi istorinio žanro, portreto, peizažo atlikimo technikų. Daugiausia buvo kuriama naudojant vario raižymo techniką. XX a. pradžioje kartu su M. K. Čiurlionio, A. Žmuidzinavičiaus, P. Rimšos kūryba išpopuliarėjo knygų grafika. XX a. grafikos raidai Lietuvoje buvo itin svarbus, nes pradėta ugdyti svarbius dailininkus, o jiems pradėjus savo kūrybinį kelią grafikoje įvyko šie pokyčiai: išsiplėtė kūrinių tematika, stipri modernaus meno įtaka, taikyta tautodailės ornamentika bei daugiau imta kurti naudojant medžio raižinių ir linoraižinių technikas. Grafika Lietuvoje suklestėjo XX a. ir tam įtakos turėjo įkurtos mokymo studijos, tuometinių jaunųjų menininkų susidomėjimas šia meno šaka, vyraujantys dailės stiliai, atsisukimas į savo tautiškumą, improvizacijos ir etninių simbolių jungimas. 10 dešimtmetyje atsirado naujasis grafikos kūrinys – dailininko knyga – individuali tam tikros idėjos interpretacija, jungiant tekstą ir vaizdą.

Virtualioje parodoje pamatysite 9 nespausdintinės grafikos Stanislovo Jankaus grafikos ciklo „Senoji Ukmergė“ kūrinius, atliktus tušu ant popieriaus. Kiekviename paveiksle vaizduojamas vis kitas Ukmergės senamiesčio urbanistinis fragmentas. Kiekvienas ciklo kūrinys pasižymi itin tiksliai atkartotu vaizdiniu, gausiu žaidimu linija, spalviškumu ir ritmo sukūrimu. S. Jankaus kūriniuose nepamatysime žmonių ar gyvūnų atvaizdų, juose nėra pašalinių figūrų trukdančių ar užstojančių tam tikro pastato ar jų grupės tikslų detalių atvaizdavimą. Tačiau jo darbai nėra statiški ir liūdni, priešingai – nuotaikingi, ritmiški ir judantys, o visą tai sukuria – štrichavimas, žaismas linijomis ir taškais, atitinkamų detalių kontūrinis vaizdavimas. Kūriniuose įamžintas pavienių objektų ar jų kompleksų realistiškas vaizdas su nutrupėjusiomis sienomis ar įskeltu stiklu liudija, jog siekis išsaugoti senamiesčio sustabdytą akimirką piešinyje tampa svarbiu tikslu – išsaugoti kultūrinę, meninę ir istorinę atmintį ne tik tekste, bet ir vaizdiniuose.

1_copy
I, 1992 m., Popierius, tušas ir tušinukas, 20×40 cm

2_copy
II, 1992 m., Popierius, tušas ir tušinukas, 20×40 cm

3_copy
III, 1992 m., Popierius, tušas ir tušinukas, 20×40 cm


4_copyIV, 1992 m., Popierius, tušas ir tušinukas, 20×40 cm

5_copy
V, 1992 m., Popierius, tušas ir tušinukas, 20×40 cm

6_copy
VI, 1992 m., Popierius, tušas ir tušinukas, 20×40 cm

7_copy
VII, 1992 m., Popierius, tušas ir tušinukas,20×40 cm

8_sumazintasVIII, 1992 m., Popierius, tušas ir tušinukas, 20×40 cm

9_sumazintasIX, 1992 m., Popierius, tušas ir tušinukas, 20×40 cm