18

V. Gorio nuotrauka

JAV prezidentas ronaldas reiganas – „blogio imperijos nugalėtojas“. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Atidengtas 2005 m. rugsėjo mėn.
Kartais reikia labai nedaug – tik mūsų gerbiamo žmogaus dėmesio, rankos paspaudimo, gero žodžio, padrąsinamo žvilgsnio – ir tą susitikimą prisimename visą gyvenimą. Jis šildo, nuspalvina gražiausiomis spalvomis, padeda gyventi. Mons. A. Svarinskui susitikimas su JAV prezidentu Ronaldu Reiganu – didžiausia Dievo dovana.

Prezidentas monsinjorą išgelbėjo iš kalėjimo kančių, nepasivarginęs tą žygį atlikti per susitikimą su Blogio imperijos „imperatoriumi“ Michailu Gorbačiovu. Taip Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke ir atsirado ornamentuotas originalus kryžius, mons. A. Svarinsko pastatydintas kaip dėkingumo ženklas už lemiamą posūkį jo likime ir pagarbos ženklas už prezidento drąsą SSRS įvardyti tikruoju vardu.

Mons. A. Svarinskas prezidentą R. Reiganą visada prisimindavo viešojoje spaudoje jo jubiliejų ir kitomis svarbiomis progomis. Vadino „didžiuoju JAV prezidentu“, „didžiuoju pasaulio Žmogumi“ ir „narsiu kovotoju su kruvinuoju bolševizmu už žmogaus teises“. Mons. A. Svarinskas buvo įsitikinęs, kad prezidento R. Reigano „žvaigždžių karai“ sugriovė sovietų ekonomiką ir galiausiai Sovietų Sąjungą. (Svarinskas A. Didvyriams atminti. XXI amžius, 2005, spalio 28, p. 9) Ne kartą apie susitikimą su JAV prezidentu rašė kaip apie iškiliausią įvykį savo gyvenime.

Minėtame straipsnyje mons. A. Svarinskas akcentuoja dviejų stipriausiomis pasaulyje pripažintų valstybių vadovų požiūrį į pasaulį ir į gyvenimą. Vienoje TV laidoje buvo pateiktos abiejų prezidentų kalėdinės kalbos: M. Gorbačiovas, kaip sovietams įprasta, gyrėsi karine Rusijos galybe, o R. Reiganas pasakojo apie kalėdinius papročius JAV.

„Mane gynė Oregono miesto Tarptautinės amnestijos 48-oji grupė  ir prašė prezidentą, prieš jam vykstant į Maskvą, prašyti mane paleisti iš lagerio. Ir Maskva paleido, nors buvo likę sėdėti dar ketveri su puse metų“, – tame pačiame straipsnyje rašė monsinjoras. Tik neleido grįžti  į Lietuvą. Monsinjoras tada iš Maskvos oro uosto išskrido į Vokietiją ir ten tikinčiųjų buvo šiltai sutiktas.

Kitame   straipsnyje,   jau   parašytame   „In   Memoriam“,   jis rašė: „1989 metais nutariau nuvažiuoti iš Vokietijos į JAV, ir, svarbiausia, pa- dėkoti Prezidentui R. Reiganui už išvadavimą. Ponios Angelės Nelsie- nės, Amerikos lietuvių pirmininkės, dėka gavau 15 minučių susitikimą, o pabuvau visą pusvalandį. Mane susitikime su R. Reiganu viešbučio 35-ame aukšte lydėjo ponia A. Nelsienė su vyru. Visas aukštas priklausė prezidento įstaigai. Koridoriuje pasitiko vidutinio ūgio pagyvenęs vyras ir jauna mergaitė – sekretorė. Ji, nors nemokėjo lietuvių kalbos, pareiš- kė, kad esanti trečios kartos lietuvaitė. A. Nelsienė padovanojo jai didelę lėlę, aprengtą lietuviškais tautiniais drabužiais. Įėjus į kabinetą R. Reiganas pakilo nuo kėdės ir pasisveikino. Vėliau nusifotografavome. A. Nelsienė perskaitė mano memorandumą (jis publikuotas straipsnyje), ir dabar yra saugomas Prezidento R. Reigano bibliotekoje po stiklu. Gulago kalinių vardu padėkojau Prezidentui už tai, kad jis buvusio prezidento J. Karterio žmogaus teisių politiką iškėlė iki JAV valstybės politikos lygio. Sakiau, kad Maskvoje, „Blogio imperijos“ centre, Prezidentui R. Reiganui bus pastatytas paminklas. Žmonės kalba, kad kur dabar stovi Kremlius, bus didelis ežeras. Ežere plaukios gulbės, o ant kranto stovės paminklas Ronaldui Reiganui. Prezidentas suprato mano min- tis ir skaniai juokėsi.“ (Svarinskas A. Prezidentas Ronaldas Reiganas. In Memoriam. Lietuvos Aidas, 2004, birželio 9)

Prezidentas R. Reiganas mirė 2004 m. birželio 5 d. Straipsnyje „In Memoriam“ mons. A. Svarinskas rašė, kad JAV prezidentas R. Reiganas buvo pirmasis iš visų to meto pasaulio galingųjų, kuris perprato žudikišką, neapykantos žmogui persunktą komunistinę ideologiją ir Sovietų Sąjungą pavadino blogio imperija. „Ir galop „žvaigždžių karais“ sužlugdė sovietų ekonomiką ir privertė kapituliuoti“. (Svarinskas A.   In Memoriam. Ten pat)

Prezidentas R. Reiganas buvo nuoširdus optimistas, nors per savo ilgą gyvenimą patyrė daug nelaimių ir sunkių ligų: 1981 m. pasikėsinimą į gyvybę; 1985 m. storosios žarnos vėžio operaciją; 1987 m. prostatos ir odos vėžio operacijas; 1994 m. susirgo Alzheimerio liga ir po 10 metų mirė nuo plaučių uždegimo. (Svarinskas A. Ten pat)

1993 m. liepos 14 dieną mons. A. Svarinsko įkurtame Didžiosios Ko- vos apygardos partizanų parke buvo pastatytas kryžius JAV prezidentui Ronaldui Reiganui atminti.

Prisiminimuose mons. A. Svarinskas rašė, kad 1948 m. visi lietuviai, politiniai kaliniai Intos lageriuose susivienijo po kruvinų susirėmimų su kriminaliniais nusikaltėliais. Ukrainiečiai susivienijo vėliau, tik 1950 m. Visi politiniai kaliniai – ir lietuviai, ir ukrainiečiai, nuolat diskutavę politinėmis temomis, – nutarė, kad tuo metu pasaulyje buvo du didžiausi autoritetai: popiežius Jonas Paulius II (moralinis autoritetas) ir JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas (politinis). Po JAV prezidento R. Reigano mirties 2005 rugsėjo 18 dieną, R. Reiganui skirtas kryžius buvo iškilmingai  pašventintas.  Mons.  A.  Svarinskas  savo  kalboje pasakė: „Šis Kryžius yra mano dalinė skola už išvadavimą iš M. Gorbačiovo nagų. Prezidentas R. Reiganas geriausiai suprato komunizmo esmę ir jį pavadino blogio imperija. Jis yra blogio imperijos nugalėtojas.“ (Svarinskas A. Didvyriams atminti. XXI amžius, 2005 metai, spalio 28, p. 9) Prezidentui Ronaldui Reiganui atminti skirtas kryžius įdomus tuo, kad jį sudaro devyni kryžiai, simbolizuojantys 9 Lietuvos partizanų apygardas: ALA – Algimanto; DA – Dainavos, DKA – Didžiosios Kovos; JKA – Jungtinę Kęstučio; PA – Prisikėlimo; TA – Tauro, VA – Vytauto; VČA – Vyčio; ŽA – Žemaičių. Kryžių pašventino arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. JAV ambasadoriaus Lietuvoje pavaduotojas T. P. Kelly visiems susirinkusiems į iškilmes perskaitė JAV prezidento žmonos Nensi Reigan padėkos laišką, kuriame ji aukštai įvertino mons. A. Svarinsko indėlį kovojant už Lietuvos Nepriklausomybę, Bažnyčią ir visuomenės dvasingumą. Prezidento našlė padėkojo už jos vyro pa- gerbimą ir palinkėjo Lietuvai sėkmės. (Dobkevičius K. Pašventintas Mūšios parkas garsins Lietuvos partizanų žygdarbius ir primins didžiųjų pasaulio asmenybių indėlį į Lietuvos laisvės kovą. Lietuvos Aidas, 2005, rugsėjo 23, p. 1, 9)

Šaltiniai ir literatūra:

Svarinskas A. Didvyriams atminti. XXI amžius, 2005 metai, spalio 28, p. 9. Dobkevičius K. Pašventintas Mūšios parkas garsins Lietuvos partizanų žyg- darbius ir primins didžiųjų pasaulio asmenybių indėlį į Lietuvos laisvės kovą.

Lietuvos Aidas, 2005, rugsėjo 23, p. 1, 9.

Voverienė O. Paminklas JAV Prezidentui ronaldui reiganui. JAV Prezidentas „blogio imperijos“ nugalėtojas. www.llks.lt. 2016, gegužės 17.

Prof. Ona VoverIenė