7

A. Vyšniausko nuotr.

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 2–ojo bataliono partizanų atminimui. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Pastatytas 1993 m.

2- ajam Kaišiadorių batalionui vadovavo E. Kavaliauskas-Klajūnas. Jam perėjus į DKR vado pavaduotojo pareigas, 2-ojo bataliono vadu tapo P. Petkevičius-Kariūnas. Jį pakeitė S. Rudžionis-Vėjas. 2-ajam batalionui buvo pavaldūs P. Jaromskio-Perkūno, A. Zdanavičiaus-Morkos, P. Klima- vičiaus-Sūkurio, A. Vaškevičiaus-Svyruoklėlio, A. Petkevičiaus-Aguonos, K. Mikulio-Tigro, J. Daškevičiaus-Papūgos, P. Žičkaus-Vėjo ir kt. partizanų būriai.

Edvardas Kavaliauskas-Klajūnas žuvo 1945 m. gruodžio 13 d. Dirvonų kaime kartu su bendražygiais broliu Stasiu-Dobilu, J. Brizgumi-Beržiniu ir J. Karecku-Žebenkštimi. Palaikai buvo išniekinti Žaslių turgaus aikštėje, užkasti Kliuko pušynėlyje.

Pranas Petkevičius-Kariūnas žuvo 1945 m. lapkričio 19 d. Livintų kaime. Išniekintas kartu su Pelėnu ir Kirviu Kaišiadorių aikštėje. Palaikai užkasti Kaišiadorių kaime. 1990 m. su Laisvės kovotojams derama pagarba perlaidoti Kaišiadorių kapinėse.

Jonas Daškevičius-Papūga suimtas 1945 m. rugpjūčio 10 d. Dirvonių kaime, „troikos“ nuteistas mirti, nukankintas NKGB vidaus kalėjime spalio 25 d. Palaikai užkasti Tuskulėnų masinėje kapavietėje.

Steponas Rudžionis-Vėjas suimtas 1946 m. sausio 28 d. 1946 m. lie- pos 3 d. nuteistas 10 m. lagerių. Žuvo 1949 m. sausio 2 d. Uchtižemlage (Uchtos r. Komijoje).

Antanas Vaškevičius-Svyruoklėlis, Svyrūnėlis suimtas 1946 m. vasario 6 d. Kaune. 1946 m. gegužę nuteistas 10 m. lagerių ir 5 metams tremties. Kada grįžo į Lietuvą, nėra žinių. Mirė 1988 m. Palaidotas Bučionių kapinaitėse.

Pranas Jaromskas-Perkūnas, Griežto aprūpintas fiktyviais dokumen- tais, suimtas 1948 m. birželio 12 d. Kalėjo Intos lageryje. 1964 m. grįžo į Lietuvą praradęs sveikatą ir tų pačių metų rugpjūtį mirė. Palaidotas Radviliškio kapinėse.

Andrius Zdanavičius-Morka žuvo 1945 m. balandžio 12 d. Pašulių kaime, Kardono eiguvoje, kartu su 11 būrio partizanų. Palaidoti Pašulių kaimo kapinaitėse.

Petras Klimavičius-Uosis, Griežto aprūpintas fiktyviais dokumentais, apgyvendintas ir įdarbintas Vilniuje, buvo suimtas 1948 m. vasario 14 d. Kalėjo Gorlage Norilske, Bratske, Irkutske, Dubrovlage, Mordovijoje. 1963 vasario 14 d. paleistas. Gyveno Saranėje, Karagandos srityje, vė- liau Krasnojarsko krašte, kur neaiškiomis aplinkybėmis 1965 m. buvo nužudytas. 2001 m. Krašto apsaugos ministerija jam (po mirties) suteikė pulkininko laipsnį.

Andrius Petkevičius-Aguona žuvo 1945 m. lapkričio 17 d. Kaugonių miške su broliais Kazakevičiais. Palaikai išniekinti Žaslių aikštėje ir užkasti Kliuko pušynėlyje.

K. Mikulis-Tigras žuvo 1945 m. vasarį prie Maišiagalos susidūręs su lenkų Armijos Krajovos partizanais.

Nuo 1946 m. batalionui vadovavo P. Klimavičius-Uosis. Veikimo arealas liko tas pats – Kaišiadorių valsčius.