Bronius Jakubonis gimė 1916 m. Skabeikių kaime Taujėnų valsčiuje turtingo ūkininko 9 vaikų šeimoje. Darbštūs tėvai turėjo 42 ha žemės. Prie darbo spaudė ir visus ūgtelėjusius vaikus. B. Jakubonis Lietuvos kariuomenėje tarnavo husaru. Buvo geras raitelis ir pareigingas kareivis. Puskarininkis. Nuoširdžiai sielojosi, kai husarų pulkui buvo įsakyta joti prie Širvintų ir be šūvio sutikti Lietuvą okupuojančią rusų kariuomenę. Iš karto iš kariuomenės pasitraukė. Grįžo į tėvų namus. Jau 1944 m. vasarą iš draugų ir kaimynų subūrė partizanų būrį. Plienui tapus DKA B rinktinės vadu, savo partizanų būrį atvedė į rinktinę. Tapo 3-iojo bataliono kovotoju ir toliau vadovavo savo būriui, nuo 1946 m. buvo paskirtas 5-ojo bataliono vadu. Jo veikimo areale buvo Kavarsko ir Taujėnų valsčiai. Batalioną sudarė dvi kuopos, kurioms vadovavo broliai Tušai iš Kadrėnų kaimo Deltuvos valsčiaus – Kazys Tušas-Nemunas ir AlfonsasTušas-Papuošalas.

Stiklo tėvų namuose įrengtoje slėptuvėje buvo spausdinami atsišaukimai, laikraštėliai. Kai Stiklas žuvo, slėptuvę išnaršę čekistai jau nieko nerado, tačiau ilgai kankino šeimininkę ir jos sūnų.

Stiklas pasižymėjo stebėtinu sumanumu slapstantis. Per vieną būrio susirėmimą su stribais ir čekistais jam buvo sunkiai sužeista koja. Ją teko amputuoti. Tada Stiklas įsigijo žirgą, šis ne kartą jam išgelbėjo gyvybę. Iki lemtingos 1949 m. spalio 10 d., kai Naručių kaime buvo sunkiai sužeisti ir raitelis, ir žirgas, o jo būrio kovotojai žuvo. Sužeistas Stiklas spėjo nušliaužti ir pasislėpti Skabeikių kaime pas P. Valeiką. Šeimininkui paliepė iškviesti čekistus. Kai čekistai atvyko, į trobą įžengusį leitenantą nušovė, kitą sužeidė, bet supratęs, kad jų visas būrys, pats nusišovė. P. Valeika buvo nuteistas 25 metams lagerių. Visa jo šeima buvo ištremta į Sibirą. Partizanas B. Jakubonis-Stiklas 1989 m. perlaidotas Ukmergės Dukstynos kapinėse.