Su saugos zona-01Širvintų–Giedraičių karinis-istorinis parkas
III maršrutas „Lietuvos kariuomenės kelias“

Ketvirtasis objektas

PASTATAS, KURIAME 1919 M. GEGUŽĖS 23 D. PRADĖTAS FORMUOTI LIETUVOS KARIUOMENĖS ATSKIRASIS UKMERGĖS BATALIONAS

1919 m. gegužės 12 d., praėjus 9-ioms dienoms po to, kai Lietuvos kariuomenė kartu su saksų savanoriais išvadavo Ukmergę iš bolševikų okupacijos, Kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas išleido įsakymą formuoti atskirąjį Ukmergės pėstininkų batalioną. Šis darbas buvo pavestas karininkui Jurgiui Kubiliui.

 

Jurgis Kubilius stJurgis Kubilius (1875–1961)

Dalinio kūrimo pradžiai J. Kubilius gavo 12 kareivių, 13 arklių ir 5000 auksinų. Vėliau buvo paskirtas karininkas Navikas ir karo valdininkas Vinickas.

1919 m. gegužės 23 d. J. Kubilius atvyko į Ukmergę ir ėmėsi darbo. Batalionas įsikūrė buvusios Ukmergės miesto berniukų gimnazijos patalpose Deltuvos gatvėje (I pasaulinio karo metu, vokiečiams okupavus Ukmergę, šiame ir kituose aplink buvusiuose pastatuose buvo laikomi rusų karo belaisviai, statę siaurąjį geležinkelį iš Ukmergės į Jonavą). Buvo suformuotas štabas ir pradėtos formuoti kuopos. Pirmasis savanoris Ignas Pumputis atvyko gegužės 28 d. Uniformos savanoriai negavo, dėvėjo nuosavus rūbus.

Ginkluotės trūko, buvo naudojami įvairių sistemų seni, dažnai neveikiantys ginklai.

1919 m. liepos 1 d. atskirasis Ukmergės pėstininkų batalionas pavadintas Ukmergės batalionu. Šiek tiek apmokyta 1-oji kuopa liepos 2 dieną išvyko į frontą ir buvo įtraukta į 1-ojo pėstininkų pulko sudėtį. Rugpjūčio 23 d. į frontą Salako rajone išvyko ir visas batalionas, čia prie jo prisijungė ir pirmoji kuopa. Tuo metu batalioną sudarė penkios kuopos ir kulkosvaidžių bei ryšių komandos. Rugpjūčio 29 d. batalionas dalyvavo pirmose kautynėse. Po kovų Daugpilio rajone bolševikai buvo išstumti už Dauguvos upės.

1919 m. spalio 14 d. Ukmergės bataliono vadu tapo karininkas Julius Čaplikas.

 

Julius Caplikas st Julius Čaplikas (1888–1941)

Spalio 22 d. bataliono kareiviams išduoti kariniai mundurai ir ekipuotė.

1919 m. gruodžio 10 d. Ukmergės batalionas pavadintas 8-uoju pėstininkų pulku.

1920 m. sausio 30 d. pulkas perkeltas į Kauną. Tų pačių metų vasario 16 d. Lietuvos valstybės prezidento įsakymu 8-jam pėstininkų pulkui suteiktas Kauno kunigaikščio Vaidoto vardas. Tuo metu pulke tarnavo 52 karininkai ir 818 kareivių. Vasario 21-23 d. pulko kareiviai dalyvavo malšinant Kauno įgulos maištą. 1920 m. balandžio 23 d. pulkas buvo išsiųstas į frontą kovai su lenkais.

Pasibaigus nepriklausomybės kovoms, pulkas nuo 1921 m. balandžio buvo dislokuotas įvairiose Lietuvos vietose. 1923 m. pradžioje pulkas dalyvavo Klaipėdos išvadavimo veiksmuose, o balandžio 29 d. buvo perkeltas į Šiaulius, kur išbuvo iki 1940 m.

 

Kareivines1 st

Pastatas ir toliau naudotas Lietuvos kariuomenės reikmėms: 1920 metų pradžioje čia buvo dislokuoti Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kariai, 1923 m. pavasarį – 1-as LDK Gedimino pėstininkų pulkas. 1928 m. jame buvo įkurdinta šio pulko mokomoji kuopa ir 1-asis batalionas.

Kareivines2 st

INFORMACINIS STENDAS ĮRENGTAS ĮGYVENDINANT UKMERGĖS KARO ISTORIJOS KLUBO „1-AS LDK DIDŽIOJO ETMONO PĖSTININKŲ REGIMENTAS PROJEKTĄ „UKMERGĖS M. SĄSAJŲ SU ŠIRVINTŲ-GIEDRAIČIŲ KAUTYNĖMIS PRISTATYMAS TURISTINIO MARŠRUTO PAGALBA“

PROJEKTO RĖMĖJAI: LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA, UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDDYBĖ