Su saugos zona-01Širvintų-Giedraičių karinis-istorinis parkas
III maršrutas „Lietuvos kariuomenės kelias“

Šeštasis objektas
UKMERGĖS – JONAVOS SIAURASIS GELEŽINKELIS IR GELEŽINKELIO STOTIS

Siaurasis geležinkelis („siaurukas“), sujungęs Ukmergę ir Jonavoje esantį plačiojo geležinkelio mazgą, buvo pastatytas 1916 m. vasarą. Ji statė vokiečių pionierių dalinys, kaip darbo jėgą naudojant rusų karo belaisvius. Geležinkelis, vengiant didelių investicijų, tiestas panaudojant Sankt Peterburgo – Varšuvos – Berlyno „plento“ (taip tuo metu buvo vadinamas biriu gruntu (žvyru) sustiprintas vieškelis su grioviais vandens nubėgimui) sankasą. Jonavoje siaurukas turėjo bendrą platformą Jonavos geležinkelio stoties rajone, jo bėgiai buvo vienpusiai.

siauruko begiai

Siaurojo geležinkelio bėgiai Kauno g. pakraštyje. Toliau – naujas Ukmergės amatų mokyklos pastatas (pastatytas 1938 m.)

Gelezinkelis dar

Garvežys ir vagonai stotyje. XX a. trečiasis dešimtmetis.

Toks geležinkelis negalėjo būti pakankamas didelių kariuomenės junginių perdislokavimui, traukinukai judėjo gana lėtai (vidutinis keleivinių sąstatų greitis buvo iki 15 km per valandą, krovininių – dar mažesnis), juos galėjo aplenkti net arklių kinkiniai, taip pat jis neteikė pranašumo iš rytų pusės puolančiai kariuomenei, tačiau kontroliuojančioms Kauną ir Jonavą karinėms pajėgoms šis geležinkelis, karo meto logistikos prasme, buvo pakankamai reikšmingas.

Kitą vertus, šis geležinkelis turėjo ir kitą paskirtį – išvežti kuo daugiau įvairių žaliavų ir produktų iš okupuotų teritorijų. Turbūt svarbiausi ir gausiausiai vežami kroviniai buvo miško medžiaga ir maisto produktai, kuriuos okupacinė administracija, įvairių rinkliavų ir pyliavų pagalba, „sunkė“ iš Lietuvos, palikdama civilius, ypač miestų gyventojus, išgyvenimui ant bado ribos.

Siaurąjį geležinkelį vokiečių kariuomenė panaudojo ir pasitraukimui iš Ukmergės, kai paskutinėmis 1918 m. gruodžio 31 d. valandomis išvyko iš miesto. Bolševikinės okupacijos metu (1919 m. sausis – gegužė) ir vėliau siaurasis geležinkelis nefunkcionavo, ir tik 1920 m. liepą juo vėl ėmė riedėti keleiviniai bei krovininiai vagonai. Ukmergės geležinkelio stočiai buvo pritaikytas gana solidus administracinis pastatas, joje buvo kelios krovininės ir keleivinės rampos, ketvirtajame XX a. dešimtmetyje Ukmergės žemės ūkio draugija šalia stoties pastatė didelius sandėlius savo pardavinėjamai produkcijai. Spėtina, jog 1932 m., statant naujas 1-jo LDK Gedimino pėstininkų pulko kareivines, į laukymę, esančią priešais jas (dab. Deltuvos, A. Smetonos, Vasario 16-osios ir Sodų gatvių ribojamas skveras-parkas) buvo nutiesta geležinkelio atšaka ir pastatyta didelė rampa, skirta kareivinių statybos ir vėlesnėms pulko veiklos reikmėms.

ZUD sandėliai

Ukmergės žemės ūkio draugijos sandėliai (pastatyti 1936 m.) ir krovininiai siauruko vagonai

 

Zemėl1

Geležinkelis ir 1-jo LDK Gedimino pėstininkų pulko kareivinės 1934 m. topografinio žemėlapio fragmente

 

Zemelapis2

2016 m. aero fotografijos fragmentas su geležinkelio stoties ir kareivinių teritorijų schemomis

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais šiuo geležinkeliu į Ukmergę buvo vežamos statybinės medžiagos, trąšos, cukrus, druska… Iš Ukmergės juo daugiausiai buvo gabenami eksportuojami maisto produktai bei miško medžiaga. Nustačius konkurencingas kainas, siaurukas tapo populiaria susisiekimo su laikinąja sostine – Kaunu, priemone, nors kelionė, dėl nedidelio traukinių greičio užtrukdavo gana ilgai. Geležinkeliu į 1-ojo LDK Gedimino pėstininkų pulko kareivinės buvo gabenama karinė amunicija, juo atvykdavo šauktiniai ir išvykdavo paleidžiami į atsargą pulko kariai.

kariai gel stotyje2

kariai gel stotyje

Sovietiniais metais buvo nutiesta šio geležinkelio atšaka į Plačiavos durpyną, juo daugiausiai buvo gabenamos durpės ir kraikas į Ukmergę bei Jonavą. 1958 m., platinant Ukmergės-Jonavos kelią, siaurojo geležinkelio bėgiai buvo išardyti.

Siauruko vagonas

Siaurojo geležinkelio krovininio vagono (sovietinės gamybos), liekanos Plačiavoje

Širvintų-Giedraičių kautynių įžangoje, 1920 metų spalio 29 d. siauruoju geležinkeliu į Ukmergę buvo pergabentas 2-jo pėstininkų pulko 3-iasis batalionas (vadas – kpt. E. Nastopka, apie 200 karių). Kiti pulko daliniai atžygiavo į Ukmergę pėsčiomis ir apie 14 val. susibūrė ties Kauno g. buvusiu I divizijos štabu. Neužilgo 3-iasis batalionas gavo įsakymą žygiuoti į Želvą ir ties miesteliu organizuoti gynybos liniją, siekiant sustabdyti besiveržiančią lenkų kariuomenę. Batalionas, apie 16 val. išžygiavęs iš Ukmergės, pro Paprieniškius ir Miegučių dvarą vidurnaktį pasiekė Pašešuolius, kur sužinojo, jog Želva bei Mateikiškių, Skuolių ir Dvareliškių kaimai jau užimti priešo. Vyko susišaudymai tarp lietuvių ir lenkų žvalgų, keli bataliono kariai buvo sužeisti. Po pasitarimų su netoliese anksčiau dislokuotais kitais Lietuvos kariuomenės junginiais bei I divizijos štabo vadovybe, spalio 30 d. 20 val. batalionas užėmė Mateikiškių kaimą ir toliau judėjo Giedraičių kryptimi. Artėjo Širvintų – Giedraičių kautynės…