14. B rinktinės IV batalionui

14. B rinktinės IV batalionui

V. Gorio nuotrauka

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės 4–ojo bataliono partizanų atminimui. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas.Pastatytas 1993 m.

Šiek tiek vėliau įkurtas 4-asis batalionas veikė Veprių ir Jonavos valsčių teritorijose. Jam vadovavo kalvis Stasys Markauskas-Galijotas iš Veprių valsčiaus Kazlaučiznos kaimo. Šis batalionas buvo rezervinis, nes dar 1946 m. jo kovotojai gyveno legaliai. Batalioną sudarė 3 kuopos: 1-ajai vadovavo Antanas Morkūnas-Šalna, jis suimtas 1946 m.; 2-ajai – Stasys Venckus-Kardas, jis žuvo 1949 m., 3-iajai kuopai vadovavo pats Galijotas. 1947 m. liepos 13 d. suėmus Galijotą, Kardas buvo paskirtas bataliono vadu.


13. B rinktinės III batalionui

13. B rinktinės III batalionui

V. Gorio nuotrauka

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės 3–ojo bataliono partizanų atminimui. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Pastatytas 1993 m.

3- iasis batalionas, vadovaujamas Kazio Puodžiūno-Titnago, veikė Balninkų, Kurklių ir Želvos valsčiuose. K. Puodžiūnas-Titnagas žuvo 1951 m. rugsėjo 26 d. Ažumakių miške prie Jodikės kaimo kartu su bendražygiais Kiaušiniu-Kiaune, V. Miškiniu-Vienuoliu ir R. Purliu-Slapūnu. Batalioną sudarė 3 kuopos. 1-ajai vadovavo Vilius Karaliūnas-Viržis, gimęs 1910 m. Želvos valsčiuje, gyvenęs Paželvių kaime. Žuvo 1946 m. balandžio 20 d. Bliūdašilio miške prie Davėnų kaimo. 2-ajai kuopai vadovavo Stasys Rokas-Beržas iš Ukmergės apskrities Sukinių kaimo. 3-iajai – Petras Narušis-Skiltuvas iš Balninkų valsčiaus Kazariškių kaimo. Jis 1945 m. įstojo į partizano Viržio būrį. 1946 m. gegužės 30 d. per karinę operaciją Kazokiškio kaime buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėjimo ir 5 metams tremties.


12. B rinktinės II batalionui

12. B rinktinės II batalionui

V. Gorio nuotrauka

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės 2–ojo bataliono partizanų atminimui. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Pastatytas 1993 m.

2- asis batalionas veikė Žemaitkiemio, Pabaisko ir Šešuolių valsčių teritorijose. Jam vadovavo Lietuvos kariuomenės leitenantas Kazys Ališauskas-Spartakas. Batalioną sudarė dvi kuopos; pirmajai vadovavo Viktoras Meilus-Šturmas, antrajai – Tigras iš Kavarsko valsčiaus.

K. Ališauskas-Spartakas žuvo 1949 m. kovo 28 d. Užupėnų kaime Skuodžio sodybos slėptuvėje kartu su F. Mikalajūnu-Žalgiriu ir B. Morkūnu-Kirka. Užkastas Pivonijos šile. 1989 m. perlaidotas Ukmergės Dukstynos kapinėse.

Viktoras Meilus-Šturmas žuvo 1948 m. liepos 26 d. Berzgainių kaime, išduotas agento Rakto. Palaikai išniekinti Želvoje, užkasti žvyrduobėse.


11. B rinktinės I batalionui

11. B rinktinės I batalionui

A. Vyšniausko nuotrauka

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės 1–ojo bataliono partizanų atminimui. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Pastatytas 1993 m.

1- asis batalionas veikė Želvos ir Molėtų valsčiuose. Jam vadovavo Juozas Petronis-Audra iš Anykščių. Batalioną sudarė dvi kuopos. Pirmosios kuopos vadas  buvo  Žaltys  (vardas  ir  pavardė  nežinomi), o antrosios – buvęs Molėtų policijos vachmistras Steponas Grigas-Švyturys.

J. Petronis-Audra žuvo  1947  m.  rugsėjo  19  d.  Šilininkų  kaime J. Giedraičio sodyboje kartu su J. Stanceliu-Šalna, S. Gaideliu-Šiaudu, M. Švainickaite ir A. Daruliu-Leopardu. Apsupti MGB čekistų ir stribų susisprogdino.


10. Atminimo kryžius Didžiosios Kovos apygardos vadams

10. Atminimo kryžius Didžiosios Kovos apygardos vadams

A. Vyšniausko nuotrauka

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos vadų atminimui.

Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Pastatytas 1993 m.

Stanislovo Abromavičiaus, Kęstučio Kasparo ir Rūtos Trimonienės monografijoje „Didžiosios Kovos apygardos partizanai“ (Kaunas, 2007) pateiktos 37 DKA vadų ir batalionų vadų biografijos. Kai susirėmimuose su čekistais ir stribais žūdavo vieni vadai, juos pakeisdavo kiti.

Lankydamasis savo įkurtame DKA partizanų parke mons. A. Svarinskas dažniausiai minėdavo partizanus Žalią Velnią, Plieną, Dieduką, Stiklą, Piliakalnį ir jų ryšininkę Indyrą. Matyt, juos pažinojo asmeniškai. Kartu su juo aplankėme Stiklo gimines. Netgi papriekaištaudavo, kad Indyros neįtraukiau į savo „Žymiausių XX amžiaus Lietuvos moterų“ (V., 2005) vardyną. Nesu istorikė ir iki galo neišmanau istorijos tyrimo metodų, moku tik dirbti su istorikų publikuotais dokumentais, tiksliau, tik apie juos paskleisti informaciją. Todėl apie Indyrą ir aš pati tik dabar daugiau sužinojau. Gerbdama mons. A. Svarinsko ir žuvusių DKA par- tizanų atminimą, jaučiu pareigą juos įtraukti į šį leidinį. Ir sustojusi prie Atminties kryžiaus juos prisiminti.


9. A rinktinės VI batalionui

9. A rinktinės VI batalionui

A. Vyšniausko nuotrauka

Kryžius Didžiosios Kovos apygardos A rinktinės 6–ojo bataliono partizanų atminimui. Aut. tautodailininkas Pranas Kaziūnas. Pastatytas 1993 m.

Įkurtas 1946 m. pavasarį. Jam vadovauti buvo paskirtas Klemensas Gurskas-Riešutas. Bataliono veikimo arealas – Rumšiškių, Petrašiūnų, Karmėlavos, Jonavos valsčiai.

K. Gurskas-Riešutas žuvo 1947 m. spalio 21 d. Karmėlavos valsčiuje, Svilonių kaime kartu su J. Simanavičiumi-Mažyliu. Palaikai išniekinti Jonavos turgavietėje, užkasti prie Neries.

1953 m. vasarį buvo suimtas paskutinis DKA A rinktinės kovotojas Jono Misiūno-Žalio Velnio 1-ojo štabo narys D. Matačiūnas-Jazminas, kilęs iš Žaslių valsčiaus Paukščių kaimo.