Konferencija ,,Pabaisko mūšis ir jo epocha“

Spalio 9 d. Lietuvos edukologijos universitete įvyko konferencija ,,Pabaisko mūšis ir jo epocha“. Ją surengė universiteto Istorijos fakultetas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Be Edukologijos universiteto, Karo akademijos pranešėjų, dalyvavo Mikalojaus Koperniko universiteto (Lenkija, Torunė) atstovas Adamas Šveda, Rusijos Mokslų akademijos, Rusijos Istorijos instituto atstovas Sergejus Polechovas. Paklausyti pranešimų buvo nuvykę Ukmergės rajono Pabaisko mokyklos pedagogai, Pabaisko seniūnas, Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojai.

Tai bene vienintelė konferencija, kurioje žinomi Lietuvos istorikai ir archeologai savo pranešimus skaitė vien Pabaisko tema. Pranešimų buvo daug ir įvairių – apie Pabaisko mūšį ir jo istorinį kontekstą (T. Baranauskas ,Edukologijos universitetas), Pabaisko kautynes žymiausių Lietuvos mūšių kontekste ( G. Jakštys, Lietuvos Karo akademija), Kalavijuočių – Livonijos ordino kovas prieš Lietuvą XIII – XV a. ( R. Batūra, Lietuvos Karo akademija), apie karybą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos kaimynų žemėse ( V. Rakutis, Lietuvos Karo akademija). Mokslininkas iš Mikalojaus Koperniko universiteto A. Šveda skaitė pranešimą apie 1435 m. gruodžio 31 d. Kujavijos Bresto taikos sutarties, tiesiogiai susijusios su Pabaisko mūšiu, dokumentus. Rusijos mokslų akademijos atstovas S. Polechovas savo pranešime nagrinėjo Liubeko dominikono Hermano Konerio kronikos medžiagą, liečiančią Pabaisko mūšį.Didelę dalį pranešimų sudarė archeologų nagrinėjamos temos, kurios tiesiogiai atspindėjo tikslą surasti Pabaisko mūšio dalyvių palaidojimus.1998m., 2012 m. buvo kasinėjamas Gaiciūnų kapinynas, kur buvo aptikti XIV a. pab. – XV a. kapai, 2014 m. buvo tiriami palaidojimai Pabaisko bažnyčios šventoriuje. Apie šiuos kasinėjimus pranešimą skaitė I. Vaškevičiūtė (Lietuvos edukologijos universitetas). 2012 – 2014 m. buvo kasinėjamas XVII a. kapinynas Rakaučiznoje, kur didelę dalį palaidojimų sudarė vaikų kapai. Apie vaikų gyvenimą to meto kaimo bendruomenėje ir buvo P. Blaževičiaus (Lietuvos edukologijos uniersitetas) pranešimas. M. Vitkūno ( Lietuvos karo akademija) pranešime apžvelgiamas Pabaisko apylinkių archeologinis paveldas: pilkapiai, piliakalniai. J. Kozakaitė (Vilniaus universitetas) pateikė XIV – XVII a. Pabaisko apylinkių gyventojų antropologinę apžvalgą.Visų prelegentų prieita bendra išvada – Pabaisko mūšio dalyvių palaidojimų vieta kol kas nerasta. G. Zabiela savo pranešime nagrinėjo mūšių vietų archeologijis specifiką, remdamasis užsienio pavyzdžiais, nes Lietuvos pasiekimai mūšių vietų archeologijoje yra itin kuklūs. Apie kalaviją, saugomą Ukmergės kraštotyros muziejuje bei apie geležinį peilį ir kirvį, rastus Antariškio miške (Deltuvos sen.) ir jų galimą naudojimą Pabaisko mūšyje kalbėjo P.Bugys (Lietuvos Karo akademija).Etnologas L. Klimka savo pranešime apibūdino Pabaisko bažnyčios varpus, kurie yra vertingi technologijos, dailės ir istorijos paminklai. Į Pabaisko temą buvo pažvelgta ir kitu aspektu – D. Vaitiekūno (Lietuvos edukologijos universitetas) pranešimas ,,Pabaisko mūšis literatūroje ir mene“. Konferenciją baigėsi J. Mardosos (Lietuvos edukologijos universitetas) pranešimu ,,Pabaiskas studentų istorinėje atmintyje“.

Regina Pulkauninkaitė


Septynių specialistų grupė kvalifikaciją kėlė Vokietijoje

Šių metų pavasarį septynių specialistų grupė kvalifikaciją kėlė Vokietijoje, Unstrut- Hainich apskrityje, Bad Langensalza savivaldybėje. Šiame kvalifikacijos kėlimo vizite dalyvavo specialistai iš Ukmergės kultūros centro, Ukmergės kraštotyros muziejaus, savivaldybės administracijos. Unstrut- Heinich apskritisyra ilgametis Ukmergės rajono savivaldybės partneris. Stažuotojais ir programos veiklomis rūpinosi Bad Langensalza savivaldybės mero pavaduotojas Volker Pohler. Buvo surengti seminarai ir parengtos praktinės veiklos užduotys Bad Langensalza ir Muhlhausen miestų savivaldybėse ir viešosiose įstaigose, vykdančiose bei koordinuojančiose viešuosius renginius.

Delegacijos dalyvius pasitiko ir pasveikino Bad Langensalza miesto meras Bernhard Schonau, linkėdamas parsivežti kuo geriausius įspūdžius.

Bad Langensalza – tai senas, gilias kultūrines tradicijas puoselėjantis ir turtingas istorinėmis-kultūrinėmis vertybėmis miestas, gyvuojantis dar nuo 932 metų, kada  pirmą kartą buvo paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Miestas garsėja ne tik įspūdingu, viduramžius menančiu senamiesčiu, įvairiais muziejais, gausiais kultūros renginiais, bet ir vaizdingu kraštovaizdžiu, gamtos vertybėmis. Ne veltui miesto pavadinime yra žodelis „Bad“, kuris reiškia, jog miestui suteiktas kurorto statusas dėl čia trykštančių mineralinio gydomojo vandens versmių.

Miesto savivaldybėje dalyvavome seminare „Viešųjų erdvių panaudojimo sprendimai“, kurio metu susipažinome su viešosiomis miesto erdvėmis, juose organizuojamais renginiais, renginių tradicijomis ir istorija, parkų kūrimo istorija ir plėtros galimybėmis. Buvome supažindinti su savivaldybės struktūra, skyrių ir savivaldybei pavaldžių įmonių funkcijomis, aptarėme tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas.

Šiame mieste gerbiamos tradicijos, gyventojai noriai prisijungia prie miesto švenčių organizavimo, buriasi į įvairias visuomenines organizacijas ir saviveiklos būrelius. Mieste veikiantys šokių, dainavimo, vaidybos kolektyvai, orkestras noriai dalyvauja miesto šventėse, patys inicijuoja renginius ir pasirodo miesto aikštėse, parkuose, miesto koncertų rūmuose. Tačiau bene populiariausia visuomeninė organizacija – savanoriškosios ugniagesių pajėgos. Ugniagesiai Vokietijoje labai vertinami – būti ugniagesiu ir padėti žmonėms yra didelė garbė. Vien Bad Langensalza mieste ir jo apylinkėse yra 12 gaisrininkų komandų, vienijančių per 200 narių. Ugniagesių būreliai veikia jau mokyklose, į kuriuos vaikai priimami nuo 7 m. amžiaus, o ugniagesiu galima būti iki pensijinio amžiaus. Viešnagės metu turėjome galimybę apsilankyti viename iš ugniagesių postų, susipažinome su ugniagesių technika, funkcijomis, indėliu organizuojant renginius. Ugniagesiai ne tik padeda organizuoti miesto šventes, bet rengia ir savąsias. Vienoje tokių švenčių – ugniagesių dienoje Grossvelbach vietovėje dalyvavome ir mes. Šventės metu buvo rengiamos sporto varžybos tarp miesto ugniagesių savanorių komandų. Šventėje gausiai dalyvavo ugniagesių šeimų nariai ir miesto gyventojai bei svečiai. Čia jie „sirgo“ už savo pasirinktas ugniagesių komandas, turėjo galimybę susipažinti su ugniagesių technika, užkandžiauti čia pat vietoje kepamomis dešrelėmis ir maloniai praleisti laiką šeimos ar draugų kompanijoje. 

Renginių organizavimo specifika labai įvairi – nuo mokomųjų programų keletui asmenų iki masinių švenčių, sutraukiančių iki 24000 žiūrovų ir dalyvių. Mažieji renginiai dažniausiai vykdomi uždarose erdvėse. Programos metu buvome supažindinti su vykdomomis edukacinėmis programomis miesto ir farmacijos muziejuose, miesto bibliotekoje, turizmo informacijos centre bei „Hainich“ nacionalinio gamtos parko direkcijoje, pramoginiais renginiais, skirtais vaikams, vaikų užimtumo centre „Rumpelburg“. Dideli, masiniai renginiai rengiami viešosiose miesto erdvėse – aikštėse, parkuose, stadionuose. Pats didžiausias renginys mieste – viduramžių šventė, vykstanti rugpjūčio 30-31 dienomis. Jos metu senamiesčio gatvėse ir aikštėse šurmuliuoja mugė, pritraukianti virš 160 amatininkų, tautodailininkų ir prekybininkų. Tai pati didžiausia vidurio Vokietijos regiono viduramžių šventė, kurioje vyksta viduramžių muzikos koncertai, riterių varžybos, kovų inscenizacijos, eisena miesto gatvėmis, demonstruojami senoviniai amatai, vyksta maisto ir gėrimų degustavimas. Stažuotės dalyviai susipažino su renginių organizavimo specifika Vokietijoje. Buvo diskutuojama apie renginių vadybos, programos sudarymo, viešinimo, reklamos, dalyvių pritraukimo, dalyvių saugumo užtikrinimo ypatumus, visi atlikome iš anksto parengtas praktines užduotis.

Vasarą Bad Langensalzoje populiarūs renginiai viešosiose erdvėse - parkuose ir soduose. O parkų mieste išties daug, nors miestas ir nedidelis, su priemiesčiais priskaičiuojantis tik apie 17 000 gyventojų. Parkų atnaujinimas ir plėtra prasidėjo prieš aštuoniolika metų, pradėjus rekonstruoti miesto sodą, kuriame anksčiaubuvo įkurdintas zoologijos sodas. Miesto sodai vystėsi palaipsniui, apželdinant vis naujas erdves ir jas pritaikant miesto gyventojų ir svečių poreikiams. Kiekvienas parkas yra teminis, mieste yra įkurtas arboretumas - vertingų ir įdomių medžių sodas, botaninis, gamtos pažinimo, Magnolijų, Rožių, Japoninis, Travertino (akmenų), Rūmų, Kurorto, Vaistažolių parkas. Parkų plotai labai įvairūs, užimantys nuo 15 arų iki keleto hektarų. Parkuose organizuojami koncertai, plenerai, šeimos šventės, teminiai vakarai, pažintinės programos ir ekskursijos. Vienoje iš įspūdingiausių miesto švenčių – „Hanami“- vyšnių žydėjimo šventėje, organizuojamoje Japoniniame sode, dalyvavo ir Ukmergės delegacija. Šventės metu organizuotos ekskursijos metu susipažinome su parko įkūrimo istorija, japonų sodininkystės tradicijomis, kultūra ir filosofija. Renginio metu vyko meditacijos užsiėmimai, tradicinės japonų arbatos gėrimo pamokos, tautinių japonų kostiumų demonstravimas.

Ne mažiau įspūdingas ir greta įkurtas rožių parkas. Šiame parke auga apie 10 000 vienetų ir 450 rūšių rožių. Bad Langensalza mieste gyveno garsi Vokietijoje rožių augintojų Bergerių šeima, išvedusi net 88 rožių rūšis, iš kurių garsiausia „Raudonasis spalis“. Būtent šių rožių augintojų garbei atminti įkurtas šis rožių sodas ir ekspozicija sodo muziejuje.

Miesto ir jo apylinkių patrauklumą didiną ir greta miesto išvystyta turizmo infrastruktūra. Viename iš priemiesčių įkurtas mažosios architektūros parkas, kuriame susipažinome su Bad Langensalzos senamiesčio gynybinės sienos, pilies, rotušės, bažnyčios, kitų senamiesčio pastatų maketais. Pastatų maketų miestelis atrodo įspūdingai, vaikščiodamas tarp jų jautiesi tarsi milžinas, didžiausio pastato – bažnyčios bokštas tesiekia suaugusio žmogaus pečius. Pastatų maketai pastatyti iš autentiškiems pastatams naudojamų medžiagų, todėl atrodo labai tikroviškai ir yra ilgaamžiai. Mini senamiesčio parkas yra unikali edukacinė priemonė,  leidžianti pažvelgti į miestą tarsi iš paukščio skrydžio, susipažinti su miesto erdviniu išplanavimu, pastatų architektūriniais sprendimais.

Vizito metu lankėmės vertingame gamtiniu požiūriu objekte, į UNESCO  sąrašus įtrauktame „Hainich“ nacionaliniame parke, susipažinome su gamtos vertybėmis, turizmo infrastruktūra, rengiamais edukaciniais renginiais, parko veiklos viešinimo sistema ir specifika. Lankėmės ir gretimame Muhlhauseno mieste, buvome supažindinti su apskrities valdymo struktūra, vertingiausiais renginiais ir turizmo objektais. Mulhauseno mieste buvo surengtas praktinis vizitas po viešąsias erdves, kurio metu diskutavome apie jų pritaikymą renginiams, miesto patrauklumą didinančius turizmo objektus, jų panaudojimo galimybes, lankėmės visuomeninėse organizacijose, susipažinome su jų veikla ir indėliu į miesto patrauklumo didinimą.

Programai baigiantis apibendrinome įgytas žinias, vyko diskusija, kurios metu įvertinome renginių organizavimo, viešųjų erdvių tvarkymo skirtumus Lietuvoje ir Vokietijoje.

organizavimo, viešųjų erdvių tvarkymo skirtumus Lietuvoje ir Vokietijoje.


PATIRTIES SĖMĖSI ŠKOTIJOJE, VOKIETIJOJE IR PORTUGALIJOJE

Ukmergės rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti Švietimo mainų paramos fondo Leonardo da Vinci programos mobilumo projektą „Už darnų miesto vystymą ir patrauklumo didinimą atsakingų specialistų kvalifikacijos tobulinimas, pritaikant ES patirtį“ Nr. LLP-LdV-PLM-2013-LT-0952,  finansuojamą ES lėšomis, kurio vertė – 117.324,15 Lt. Projekto tikslas – stiprinti darnaus miesto vystymą ir patrauklumo didinimą, pritaikant geriausią ES patirtį. Projekte dalyvavo 20 specialistų iš viešojo ir privataus sektoriaus įstaigų, vykdančių veiklą kultūros, renginių organizavimo, turizmo, miesto įvaizdžio bei strateginio planavimo srityse: Ukmergės Kultūros centro, Ukmergės Kraštotyros muziejaus, VšĮ Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centro, UAB „Taujėnų dvaras“, VšĮ Ekonominės plėtros agentūros, S. Sakalio projektavimo studijos „Saulius“, Gintauto Karvelio projektavimo įmonės „SK, Savivaldybės administracijos. Projekto koordinatorius – savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja  Rima Boškevičienė. Projekto dalyviai kėlė profesinę kvalifikaciją, semdamiesi geriausios praktikos pavyzdžių priimančiosiose organizacijose Škotijoje, Vokietijoje ir Portugalijoje.

Pernai rudenį grupė specialistų stažavosi Škotijoje. Projekto partneris Škotijoje – įstaiga Baltic Business Connections, įkurta siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą. Jai vadovauja kraštietė, buvusi ukmergiškė, Viktorija Žilinskaitė. Įstaiga turi didelę patirtį vykdant Švietimo mainų paramos fondo projektus, organizuoja verslo misijas, konferencijas ir stažuotes. Kita specialistų grupė šių metų pavasarį kvalifikaciją kėlė Vokietijoje, Unstrut – Heinich Kreis, Bad Langensalzo savivaldybėje. Unstrut- Heinich Kreisyra Ukmergės rajono savivaldybės partneris. Vizito metu  stažuotojais rūpinosi ir stažuotės veiklą koordinavo Bad Langensalzo savivaldybės mero pavaduotojas, daugelį kartų viešėjęs Ukmergėje, Volker Pohler.

Trečioji projekto dalyvių grupė birželio 12-25 dienomis profesinės patirties sėmėsi Portugalijoje, Barcelos savivaldybėje. Projekto partnerė – Portugalijos asociacija Intercultural Association Mobility Friends. Asociacija specializuojasi Švietimo mainų paramos fondo Comenius, Leonardo da Vinci ir Erasmus programų įgyvendinime. Atsižvelgiant į stažuotės tikslus bei projekto dalyviams keliamus uždavinius, buvo surengti seminarai ir parengtos praktinės veiklos užduotys Barcelos ir Bragos savivaldybėse ir viešosiose bei privačiose įstaigose, vykdančiose bei koordinuojančiose viešuosius renginius.

Barcelos savivaldybėje buvo suorganizuoti susitikimai su vicemeru ir administracijos darbuotojais, atsakingais už kultūrą ir turizmą. Dalyvavome seminare „Susigiminiavusių miestų fondo projektų valdymas“. Čia skiriamas didelis dėmesys ir tarptautiniam bendradarbiavimui, ir šalies tradicijų puoselėjimui. Atlikę praktines užduotis apsvarstėme galimybes dalyvauti bendroje projektinėje veikloje pagal susigiminiavusių miestų programą. Buvome supažindinti su savivaldybės struktūra, diskutavome apie miesto vystymo perspektyvas, kultūros ir turizmo renginius, renginių sklaidos principus. Portugalijos gyventojai vertina  šalies tradicijas, aktyviai dalyvauja viešuosiuose renginiuose. Čia vyksta daugybė įvairiausių aktyvaus laisvalaikio, istorinių bei tradicinių renginių: kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį mieste vyksta kūno kultūros pamokos jaunimui ir suaugusiems, į kurias kviečiami visi norintys dalyvauti. Vėliau kiekvienas elektroniniu paštu, sms žinutėmis ir elektroninių reklamos stendų pagalba kviečiamas dalyvauti masiniuose renginiuose. Vyksta savaitgaliniai renginiai 50-60 metų amžiaus žmonėms, amatininkų šventės, kur susirenka keramikos meistrai, muzikos atlikėjai, chorai, cirko ir teatro kolektyvai. Vyksta tradiciniai renginiai –  „Prisimink savo draugą“, istoriniai – Viduramžių šventė, Kryžių festivalis, Piligrimų kelias.

Apsilankėme Barcelos miesto seniūnijoje, su darbuotojais diskutavome apie vietos bendruomenių dalyvavimą organizuojant viešuosius renginius.  Lankėmės privačioje OPCOES įmonėje, kur buvo surengtas seminaras  „Privačių įmonių renginių organizavimo strategijos“. Tai renginių organizavimo įmonė, veiklą vykdanti trimis kryptimis: viešųjų socialinių ir privačių renginių organizavimas (vaikų šventės, gimtadieniai, vestuvės ir kt.), įrangos nuoma (garso, vaizdo aparatūra, pripučiamieji atrakcionai) ir renginių reklama. Ši įmonė teikia ir bendrą paslaugų paketą nuo reklamos iki maitinimo, kuris aktualus ir viešajam sektoriui. Kiekvienam stažuotės dalyviui buvo parengtos praktinės užduotys, kurias atlikę aptarėme viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą. Dalyvavome susitikime su asociacijos Idea Atlantico vadovais. Tai pelno nesiekianti organizacija, vienijanti 78 organizacijas. Ji siūlo palankias verslo pradžios kūrimo sąlygas, teikia konsultacijas, biuro nuomos paslaugas, IT duomenų apsaugą.  Įmonė turi keletą filialų šalyje – Lisabonoje ir Porte, filialus Brazilijoje, Mozambike ir kt. portugališkai kalbančiose šalyse. Susitikimo metu aptarėme bendradarbiavimo galimybes tarptautinių projektų įgyvendinimui.

Lankėmės Barcelos viešosios infrastruktūros objektuose: naujajame miesto stadione, baseine, žolės riedulio manieže, Barcelos vidurinėje ir profesinėje mokykloje, kurios įkurdintos bendrame moderniame pastate, čia pat įsikūręs ir Mokytojų švietimo centras. Buvome supažindinti su švietimo infrastruktūra, projektine veikla, diskutavome apie mokyklų inicijuojamus viešuosius renginius. Atlikę praktines užduotis dalyvavome susitikime su policijos vadovu Barcelos policijos nuovadoje, aptarėme  prevencines priemones ir saugumo užtikrinimą renginių metu. Sužinojome, kokių prevencinių priemonių imamasi prieš masinius renginius, analizavome, kaip vykdoma prevencija bendradarbiaujant su mokyklomis pagal programą „Saugi mokykla“.

Barcelos miesto ir šalies simbolis yra gaidys, jam čia skiriamas ypatingas dėmesys.  Miestas ir daugelis įstaigų „puošiasi“ spalvotomis gaidžio skulptūromis. Pasak legendos, gaidys išgelbėjęs jaunuolio  piligrimo gyvybę. Kadaise Barcelos mieste buvo įvykdytas žiaurus nusikaltimas. Nusikaltimo įvykdymu buvo neteisingai apkaltintas miestelin atkeliavęs piligrimas iš Galicijos, kuriam skirtas mirties nuosprendis. Žmogus dievagojosi, kad nekaltas ir prieš egzekuciją paprašė įvykdyti paskutinį jo norą – nuvesti jį pas teisėją, skyrusį šį nuosprendį. Kai pasmerktąjį nuvedė pas teisėją, pastarasis pietavo su draugais. Lėkštėje gulėjo keptas gaidys. Nuteistasis bedė pirštu į gaidį ir tarė: „Užtikrinu jus, kad esu nekaltas. Todėl, kai mane karsite, šis gaidys užgiedos“. Visi, žinoma, juokėsi iš vargšo piligrimo, tačiau niekas nepalietė gaidžio. Kai nuteistąjį korė, gaidys atsistojo ir pragydo. Niekas nebesuabejojo piligrimo nekaltumu. Laimei, mazgas buvo prastai surištas ir jaunuolis liko gyvas.

Antrame pagal dydį Portugalijos mieste Porto dalyvavome pažintinėje kelionėje laivu su edukacine programa Offley vyno bendrovėje. Dalyvavome diskusijoje apie marketingo strategijas Porte ir turizmo paslaugų kompleksiškumą. Turizmo paslaugos Porte ir kituose turistų lankomuose miestuose teikiamos ne tik stacionariuose turizmo centruose, bet ir mobiliuose turizmo punktuose. Po seminaro Offley vyno rūsyje degustavome vyną.

Douro upė Portą dalija pusiau, tarytum supriešindama abu krantus: viename boluoja apleisti namai, kitame – gyvenimas verda. Čia įsikūrę vyndariai, apie penkiasdešimt įsikūrusių vyno bendrovių turistams siūlo ekskursijas su degustacijomis vyno rūsiuose, pakrantėje apstu laivelių, kviečiančių paplaukioti Douro upe ir pasigrožėti Porto peizažu. Šis krantas teoriškai laikomas atskiru miestu – Vila Nova de Gaia. Norint patekti iš vieno kranto į kitą, reikia pereiti 72 m. aukščio metalo konstrukcijų tiltą.

Porto senamiestis yra vienas seniausių Europoje. Tai tikras architektūros muziejus, kerintis savo bažnyčiomis ir dekoruotomis plytelėmis išpuoštais pastatais, nors ir truputį apleistas. Kai kuriose gatvelėse, kur, rodos, turėtų plūsti srautai turistų, mirgėte mirgėti kavinukių ar suvenyrų parduotuvių vitrinos, net 50-60 proc. pastatų yra tušti. Miestas stovi ant uolų, čia nėra vietos infrastruktūrai plėstis, tad verslininkai veikiau renkasi kitą vietą. Dauguma Porto namų, kurie daugiau, kurie mažiau, apklijuoti plytelėmis. Dekoratyvinių plytelių menas į Portugaliją atkeliavo iš Ispanijos dar viduramžiais ir taip giliai įleido šaknis, jog tapo Portugalijos kultūros simboliu. Tipiškas dekoratyvinių plytelių meno simbolis yra pagrindinė traukinių stotis, kurios vidinės sienos apklijuotos daugiau nei 20 tūkst. plytelių, savo raštais atvaizduojančių Portugalijos istorinius įvykius. Šiuolaikinė pramonė nepajėgia atkartoti tokių sudėtingų plytelių raštų. Plytelės padeda temperatūros reguliavimui, jos yra paprasčiau nei perdažinėti sienas, o plytelių tapyba yra išskirtinis Portugalijos bruožas.

Bragos savivaldybėje dalyvavome diskusijose su specialistais, atsakingais už kultūrą bei turizmą ir švenčių organizavimą. Sužinojome daug įdomios informacijos apie Sao Joao (Joninių) šventės organizavimą, finansavimo ir viešinimo aspektus. Kiekvienam dalyviui buvo paskirtos individualios užduotys, kurias turėjome atlikti šventės metu.  Braga – seniausias Portugalijos miestas, tapatinamas su portugališkąja Roma. Tai Portugalijos arkivyskupo buveinė. Braga turi gilias religines šaknis ne tik istorijoje, bet ir architektūroje bei kultūroje. Iškalbingas yra bragiečių posakis: „Coimbra studijuoja, Lisabona žaidžia, Porto dirba, o Braga meldžiasi“. Miestui puošnumo suteikia baroko stiliaus bažnyčios, jaukios aikštės ir fontanai. Šalia Bragos, ant aukšto kalno, stūkso Bom Jesus do Monte (mielaširdingojo Jėzaus bažnyčia). Per Bragą eina piligrimų kelias į Santiago de Compostela. Bažnyčiai priklauso keturi viešbučiai, kurių kambariai nuomojami turistams. Kas dieną čia apsilanko vidutiniškai po 40 piligrimų. Savivaldybė suinteresuota piligrimų kelio plėtra, siekia pritraukti turistus. Čia religija neatsiejama nuo kultūros ir turizmo.

Žymiausias kasmetinis Bragos, o kartu ir visos šalies renginys yra Festa Sao Joao. „Festa“ reiškia šventę, kuri dažniausiai prasideda bažnyčioje, po to seka procesija miesto gatvėmis, o vėliau prasideda linksmybės su muzika, šokiais ir fejerverkais. Šventė prasideda du savaitgalius prieš Jonines ir baigiasi birželio 24 d. Pirmą kartą  ji buvo surengta jau prieš 500 metų. Dabar ji ne tik religinė, bet ir kultūros – muzikos, teatro, amatų ir pramogų šventė. Į šventę atvyksta apie 1 mln. maldininkų, menininkų bei turistų. Renginio biudžetas sudaro 350 000 eurų. Pagrindinis rėmėjas yra vienas didžiausių alaus gamintojų, taip pat šventę remia televizija, kiti privatūs bei viešieji rėmėjai – savivaldybė, bažnyčia, įvairios asociacijos. Šventė viešinama įvairiomis priemonėmis: leidžiami informaciniai leidiniai, lankstinukai, skrajutės, viešinama socialiniuose tinklapiuose bei prieš šventę vykstančių kitų renginių metu. Joninių šventė yra organizacinės grupės pusės metų darbo rezultatas.Į organizacinius darbus įtraukiami savanoriai, skautai, įvairių asociacijų atstovai. 

Per visą šventės laikotarpį, apie 2 savaites, Bragoje vyksta muzikos bei teatro renginiai miesto aikštėse ir skveruose. Miestas papuoštas įvairiaspalvėmis girliandomis, gatvėse skamba muzika, jaučiama  šventinė nuotaika nuo ryto iki vakaro. Joninių išvakarėse, birželio 23-ąją, miesto gatvėse vyksta muzikos šventė ir lėlių paradas. Gatves užplūsta pučiamųjų orkestrai ir būgnininkai, kurie vienas po kito savo „garsiais“ pasirodymais stebina žiūrovus. Tarp muzikantų pasirodo įspūdingo dydžio šokančios lėlės. Gatvėse pardavinėjami vazonėliai su bazilikais, kadangi bazilikas yra Jono Krikštytojo simbolis, ir žydinčios saulėgrąžos – juos įprasta dovanoti varduvininkams. Visur prekiaujama žaisliniais plaktukais – armonikėlėmis, kurių kaukštelėjimu per galvą gali būti „pakrikštytas“ bet kuris renginio dalyvis. Šventėje daug šurmulio, muzikos ir žiūrovų. Šventę vainikuoja birželio 24 dieną vykstanti spalvinga procesija Bragos gatvėmis. Procesijoje dalyvauja miesto ir bažnyčių bendruomenės nariai, savanoriai, muzikantai ir savivaldybės administracijos atstovai. Dalyvauti procesijoje yra garbės reikalas. Religinės šventės yra ypatingai reikšminga kiekvienos šeimos tradicijų dalis. Šventė baigėsi vėlai vakare senajame stadione vykusiu roko muzikos koncertu. Po koncerto žiūrovams dovanotas akį veriantis reginys – fejerverkų šou.

Dalyvavome seminare Bragos Turizmo centre. Vos įžengus į centrą žvilgsnį patraukia jauki aplinka su baltutėliais  monitoriais. Turizmo centro specialistai ukmergiškiams parodė reklaminį filmą apie Bragą. Mes pristatėme Ukmergės rajono savivaldybę, turizmo išteklius ir kultūrinius renginius. Aptarėme abiejų miestų kultūros ir turizmo vystymo ypatybės, bendradarbiavimo galimybes, renginių organizavimo ir plėtros strategiją. Bragos savivaldybė ypač didelį dėmesį skiria kultūros ir tarptautinio bendradarbiavimo plėtrai ir miestų partnerių paieškai. Diskutavome apie renginių viešinimą, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis.

Laisvalaikiu lankėmės vienoje gražiausių pasaulio vietovių – Viana de Castelo šv. Luiso bažnyčioje, kuri įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą. Ši bažnyčia labai pamėgta jaunavedžių. Turėjome progos stebėti tradicines portugalų vestuves. Aplankėme turistų mėgiamą istorinį miestelį  Ponte de Lima. Čia stebėjome folkloro kolektyvų pasirodymus, susipažinome su senosiomis tautinėmis tradicijomis ir kulinariniu paveldu, grožėjomės gėlių žiedų kilimais papuoštomis gatvėmis. Lankėmės viduramžių gynybinėje tvirtovėje Valencoje, taip pat turėjome nepakartojamą galimybę gėrėtis Atlanto vandenyno bangomis, nes gyvenome viešbutyje ant vandenyno kranto.