Audimas – vienas seniausių amatų, austi pradėta dar neolite. Be to, tai ir viena iš labiausiai ištobulintų liaudies meno šakų. Lietuvoje iki XX a. pradžios austi mokėjo beveik kiekviena moteris. Šio amato nuo pat mažens mokydavosi namuose ar pas kaimynes. Mokytis austi pradėdavo nuo juostų. Piemenaudamos ausdavo juosteles, paaugusios – ilgus rietimus drobių, rankšluosčius, užvalkalus, paklodes bei lovatieses. Jaunos merginos sėsdamos prie staklių iš anksto rūpinosi savo kraičiu. Pirktinių ne kiekvienas išgalėjo nusipirkti, o namie austi audiniai buvo daug patvaresni. Ši kraičio ruošimo tradicija išsilaikė iki Antrojo pasaulinio karo. Vyresnio amžiaus moterims rūpėjo, kad šeimos nariai būtų apsirengę, o namai būtų puošti kilimais, staltiesėmis ir lovatiesėmis. Paprastai kaime moterys sėsdavo į stakles pavasarį per Gavėnią, kai laisvesnis metas nuo kitų ūkio darbų.
Tautodailės tyrinėtojai pastebėjo, jog senieji lietuvių liaudies audeklai pasižymi ne tiek technikos tobulumu, kiek detalių gausa. Tuometinės audėjos gebėjo derinti raštus ir spalvas, kurti originalius audimo raštus, tačiau tai buvo būdinga tik išradingiausioms šio amato puoselėtojoms. Raštai dažnai būdavo nusižiūrimi, bet kiekviena audėja, net ir kopijuodama, įdėdavo kažką savo, savito. Taigi audimas lietuvėms moterims buvo ne tik amatas, bet ir svarbi saviraiškos forma. Audinio raštuose, spalvose atsiskleisdavo audėjos charakteris, skonis, vertybės.
„Audinius kartu su liaudies dainomis galime laikyti seniausiais liaudies meno pasireiškimais. Audinys ir daina, galima sakyti, yra tos formos, į kurias seniausios gadynės laikais išsiliedavo tautos estetinis vidujinis pasaulis. Audinių raštuose, jų spalvų darnoje, lyg dainoje, išliko ir skamba įvairiausių amžių ir įvairiausių atgarsių buvusios kūrybiškos galios, tvirtai atsispyrusios prieš nepermaldaujamą, viską naikinantį laiką, aidai“, – rašė garsusis kraštietis, tautodailės tyrinėtojas Paulius Galaunė.
„Staklės dunzgėjo, / Drobės skambėjo“ ir jo gimtuosiuose namuose Pagelažių kaime, – mama Emilija Galaunienė garsėjo apylinkėse savo audinių raštais.
Kad Veprių krašte būta darbščių, kūrybingų ir garsių audėjų, rodo vietos muziejuje saugomi, jo įkūrėjo Jono Žentelio surinkti audiniai, monografijai „Vepriai“ jo parengtas pasakojimas apie Veprių krašto audėjas.
Bene žymiausia iš jų – Veronika Deksnienė (Minderytė), gimusi 1911 m. Gelvonų valsčiuje, Jutkonių kaime, atitekėjusi į Veprių valsčiaus Mankūnų kaimą. Nuo 17 metų ji verpė, audė rinktiniais raštais lovatieses, staltieses, kilimus, rankšluosčius. Jos audiniai garsino audėją ne tik apylinkėje, bet ir visoje Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atgimimo metais Veronika Deksnienė nemažai rankšluosčių su išausta Vinco Kudirkos „Tautiška giesme“ dovanojo kaimynėms. Toks yra ir Veprių muziejaus ekspozicijoje, ir Veprių bažnyčioje.
Labai kūrybinga audėja buvo Filomena Leigienė (Rokaitė), gimusi 1912 m. Veprių valsčiaus Gavenonių kaime. Būdama gabi ir stropi, darbšti ir savarankiška, niekieno nemokoma, tik pasižiūrėjusi, kaip kitos daro, išmoko verpti, austi, siūti, megzti. Ji ne tik apmegzdavo visą šeimą, bet ir iš savo austų audeklų siūdavo šeimai apatinius ir viršutinius drabužius, net ir paltukus. Pati savo audžiamiems audiniams sukurdavo raštus. Ausdavo servetinius, rinktinius, kaišytinius, lovatieses, staltieses, gūnias, rankšluosčius.
Daug gražių parinktinių audinių yra išaudusi Monika Liogienė (Savickaitė), gimusi 1914 m. Veprių valsčiaus Kelmų kaime. Vėliau ji gyveno Sližių kaime. Audė sudėtingų raštų staltieses, rankšluosčius, lovatieses, kilimus, kilimėlius su prasmingais tekstais, su ištisais Maironio eilėraščių posmais. Jos išaustų bažnytinių vėliavų yra Veprių bažnyčioje, Sližių koplyčioje.
Aštuonnyčius audinius labiausiai patiko austi Stasei Kuodienei (Matulytei) gimusiai 1922 m. Deltuvos valsčiaus Dainavos kaime. Austi ji išmoko tarnaudama iš pradžių kaime, vėliau Molėtuose pas notarą. Stebėdama audėjų darbą, prašydavo, kad duotų pabandyti ir jai. Austi jai labai patiko. Vėliau, gyvendama Dainavoje, ausdavo daugiausia žiemą, kai ūkyje mažiau darbų. Prie staklių galėjo sėdėti iki nakties, kol įveikdavo naują raštą. Mokėjo išausti visokius audinius: nuo dvinyčių iki rinktinių spalvotų lovatiesių. 1956 metais persikėlė gyventi į vyro tėviškę Veprius. Audė ir gyvendama Vepriuose – sau ir kitiems žmonėms iki 1970 metų.
Dailiais raštais lovatieses audė Marijona Ramonienė (Matulytė), gimusi 1908 m. Veprių valsčiaus Užušilių kaime, gyveno Labanosių kaime. Nuo 13 metų ji išvyko į Ukmergę pas siuvėją mokytis siuvimo amato. Mergaitė buvo gabi ir greitai tapo vienintele kaimo siuvėja. Vąšeliu nėrė mezginius rankšluosčių ir užvalkalų galų papuošimui, nėrė staltieses ir staltiesėles. Audė raštuotus audinius (aštuonnyčius, keturnyčius, servetinius, rinktinius).
Veprių krašto muziejaus audinių rinkiniuose saugoma nemažai rankšluosčių ir lovatiesių, dovanotų audėjų vaikų ar vaikaičių.
Tai Agotos Razumienės (Stimburytės), gimusios 1898 m., gyvenusios Veprių valsčiuje, Barboriškio kaime, austi rankšluosčiai, Stefanijos Petrusevičienės (Novikaitės) iš Sližių kaimo ir Elenos Šarkienės (Kuliešytės), gimusios 1907 m. Veprių valsčiaus Slabados kaime, gyvenusios Ruginių kaime, austos lovatiesės.
Tai ir lovatiesė bei staltiesė, austa Zofijos Sakalauskienės. Audėja gimė 1906 m. Kernavės valsčiaus Uždarų kaime, ištekėjo už Nepriklausomybės kovų savanorio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus Felikso Sakalausko, 1948 m. su šeima buvo ištremta į Sibirą, Krasnojarsko krašto šiaurę, Igarką, 1957 metais grįžusi iš tremties su šeima gyveno vyro tėviškėje Knyzlaukio kaime. Audėja audė rinktines lovatieses, staltieses, rankšluosčius.
Gerai žinomos Veprių krašto audėjos taip pat yra Jadvyga Čėsnienė (Čižytė), gimusi 1934 metais Veprių valsčiaus Knyzlaukio kaime, mokytoja, audėja, audusi sudėtingas rinktines staltieses, lovatieses, rankšluosčius, siuvinėtoja. Marija Narušienė, gimusi 1938 m. Balninkų valsčiaus Juodpuvių kaime, gyveno Vepriuose. Audė rinktines staltieses, lovatieses, rankšluosčius. Mechauskienė (Žilinskaitė), gimusi ir gyvenusi Knyzlaukio kaime maždaug iki 1975 metų. Audė rinktinius audinius, vėlė veltinius.
Veprių krašto muziejuje audinių rinkinyje saugoma apie 50 rankinėmis staklėmis namuose austų audinių. Tai daugiausiai lovatiesės, gūnios, rankšluosčiai, staltiesės, kilimėliai. Tautodailės metams skirtoje virtualioje parodoje norime pristatyti jums keletą iš šio rinkinio atrinktų liaudies tekstilės pavyzdžių, į kuriuos žvelgdamas, jų spalvų derme ir raštais gėrėdamasis, Veprių muziejaus įkūrėjas Jonas Žentelis sakė: „Žiūri į tokius darbus ir galvoji, kaip tos talentingos audėjos motinos mylėjo Lietuvą ir kaip jos mokėjo tą meilę Tėvynei perduoti ateinančioms kartoms.“
Veprių krašto audėjos
Audėja Veronika Deksnienė iš Veprių valsčiaus Mankūnų kaimo. Prie savo austų lovatiesių parodoje. Apie 1975 m.
Audėja Veronika Deksnienė su penkiomis savo dukromis prie namų, Mankūnų kaime. Apie 1985 m.
Audėja Filomena Leigienė iš Veprių valsčiaus Gavenonių kaimo. Apie 1965 m. |
Audėja Monika Liogienė iš Veprių valsčiaus Sližių kaimo. |
|
Audėja Agota Razumienė iš Veprių valsčiaus Barboriškių kaimo. Apie 1945 m. |
Audėja Jadvyga Čėsnienė iš Veprių valsčiaus Knyzlaukių kaimo. |
|
Audėja Marijona Matulytė-Ramonienė su vyru Antanu ir anūkėliu Linu prie savo namo Vepriuose. Apie 1985 m. |
Audėja Elena Šarkienė su vyrų Ignu Šarka, gyveno Ruginių kaime (dabar Veprių mst., Ukmergės g.). Apie 1960 m. |
Audiniai iš Veprių krašto muziejaus rinkinių
Lovatiesė. Audėja Elena Kuliešytė – Šarkienė (1907-1983 m.) Veprių vals., Ruginių k. Lovatiesės ataudai vilnonių siūlų, metmenys lininių siūlų. Aštuonnytis dimas. Dviejų palų. Ilgis 178 cm, plotis 122 cm. Muziejui dovanojo Veronika Šarkaitė-Tamelienė. VM 7084
Lovatiesė. Audėja Filomena Leigienė (gimusi 1912 m.) Veprių vals., Gavenonių k. Medvilnė, vilna. Raštą sudaro gėlių vazonėliai, žvaigždučių, kryželių motyvai. Rinktinė – kaišytinė lovatiesė. Dviejų palų. Iškaišyti audėjos inicialai ir audimo metai, 1939 m. Ilgis 173 cm, plotis 131 cm. VM 1095
Kilimas pakabinti ant sienos, gedulingas. Audėja Marytė Matulytė – Ramonienė (gimusi 1908 m.) Veprių vals., Labanosių k. Medvilnė, šilkas. Dviejų palų, Audimas servetinis. Ilgis 145 cm, plotis 124 cm. Dovanojo Vida Ramonaitė. Keturnytė. VM 8543
Gūnia – užtiesalas ant vežimo (ratų ar rogių) sėdynės. Audėja Monika Liogienė (gimusi 1914 m.) Veprių vals., Sližių k. Metmenys lininiai, ataudai žaliai dažytų vilnonių siūlų. Audimas rinktinis. Kraštai puošti geltonu nėriniu ir trispalviais kutais. Ilgis 104 cm, plotis 72 cm. Dovanojo dukra Janina Liogaitė-Savickienė. VM 6964
Lovatiesė. Audėja Stefanija Novikaitė-Petrusevičienė, Veprių vals., Sližių k. Lovatiesės metmenys šviesiai mėlynų medvilninių siūlų, ataudai raudonų šilkinių siūlų. Keturnytis dimas. Dviejų palų. Ilgis 190 cm, plotis 150 cm. Dovanojo Janina Petrusevičienė. VM 7029
Divonėlis – kilimėlis pakabinti ant sienos. Audėja Monika Liogienė (gimusi 1914 m.) Veprių vals., Sližių k. Metmenys medvilnės, ataudai įvairių spalvų šilkinių siūlų. Dvinytis audimas. Ilgis 95 cm, plotis 76 cm. Dovanojo dukra Janina Liogaitė-Savickienė. VM 6967
Lovatiesės gabalas. Audėja Elena Kuliešytė-Šarkienė (1907-1983 m.) Veprių vals., Ruginių k. Lovatiesės ataudai įvairių spalvų, metmenys juodų lininių siūlų. Aštuonnytis audimas, įvairių spalvų žvaigždutės išrinktos. Ilgis 80 cm, plotis 67 cm. Muziejui dovanojo Veronika Šarkaitė-Tamelienė. VM 7084
Lovatiesė. Audėja Zofija Leleckaitė -Sakalauskienė (gimusi 1906 m.) Veprių vals. Knyzlaukių k. Austa apie 1960 m. Metmenys medvilnės, ataudai juodo šilko. Aštuonnytis dimas. Dviejų palų. Ilgis 173 cm, plotis 132 cm. Dovanojo audėjos dukra Stasė Sakalauskaitė-Gaveikienė. VM 8599
Lovatiesė. Audėja Marytė Matulytė-Ramonienė (gimusi 1908 m.) Veprių vals., Labanosių k. Metmenys medvilnė, ataudai vilna. Dviejų palų. Rinktinis audimas. Ilgis 175 cm, plotis 106 cm. Dovanojo dukra Vida Ramonaitė. VM 8542
Divonėlis – kilimėlis pakabinti ant sienos. Audėja Monika Liogienė (gimusi 1914 m.) Veprių vals., Sližių k. Metmenys medvilnės, ataudai juodų vilnonių siūlų. Simetriškas paukščių ir augalų ornamentas. Rinktinis audimas. Ilgis 106 cm, plotis 70 cm. Dovanojo dukra, Janina Liogaitė-Savickienė. VM 6965
Gūnia – užtiesalas ant vežimo (ratų ar rogių) sėdynės. Veprių vals., Samantonių k. Audėja nežinoma. Čerkesas (medvilniniai metmenys, vilnoniai ataudai). Vilnoniais įvairiaspalviais siūlais siuvinėti gėlių ornamentai. Kraštai puošti geltonu nėriniu. Ilgis 83 cm, plotis 70 cm. Dovanojo Stasys Jasionis. VM 2721
Divonėlis „Šokėjai“ – kilimėlis pakabinti ant sienos. Audėja Filomena Leigienė (gimusi 1912 m.) Veprių vals., Gavenonių k. Matmenys ir ataudai medvilnė. Ornamentą sudaro: šokėjų poros, medžiai, paukščiai, namų motyvas, simetriški ornamentai. Rinktinis audimas. Ilgis 58 cm, plotis 71 cm. Dovanojo audėjos dukra Genefa Gvozdienė. VM 7821
Lovatiesė. Audėja veikiausiai Šarkienė iš Veprių vals., Labanosių kaimo. Austa apie 1936 m. Linas, vilna. Keturnytė. Dviejų palų. Ilgis 194 cm, plotis 144 cm. Priklausė Aleksandrai Žentelienei. Muziejui dovanojo jos sūnus, muziejaus įkūrėjas Jonas Žentelis. VM 495
Rankšluostis. Audėja Veronika Deksnienė (gimusi 1911 m.) Veprių vals., Mankūnų k. Išaustas apie 1990 m. Linas, medvilnė. Audimas rinktinis. Išausta „Tautiškos giesmės“ žodžiai, Vytis, Gediminaičių stulpai, tautiniai ornamentai. Ilgis 128 cm, plotis 45 cm. Dovanojo Aldona Brukštienė. VM 509
Rankšluostis. Audėja Agota Razumienė (gimusi 1891 m.) Veprių vals., Barboriškių k. Metmenys balti medvilniniai siūlai, ataudai nebalinti lininiai siūlai. Aštuonnytė serveta. Suketėlių raštas. Galai puošti nėriniais (nėrimas langeliais). Ilgis 210 cm, plotis 41 cm. Dovanojo audėjos anūkė Janina Nadvaravičienė. VM 7149
Rankšluostis. Audėja Agota Razumienė (gimusi 1891 m.) Veprių vals., Barboriškių k. Metmenys balti medvilniniai siūlai, ataudai nebalinti lininiai siūlai. Serveta. Langelių raštas. Galai puošti nėriniais (nėrimas langeliais). Ilgis 222 cm, plotis 36 cm. Dovanojo audėjos anūkė Janina Nadvaravičienė.VM 7148
Rankšluostis. Audėja Elena Kuliešytė-Šarkienė (1907-1983 m.) Veprių vals., Ruginių k. Austa iš balintų lininių siūlų. Audimas diminis. Langelių raštas. Galai puošti nėriniais (nėrimas langeliais, raštą sudaro gėlių motyvai). Ilgis 210 cm, plotis 36 cm. Dovanojo audėjos dukra Veronika Tamelienė. VM 7082
Rankšluostis. Audėja Elena Kuliešytė-Šarkienė (1907-1983 m.) Veprių vals., Ruginių k. Austa iš balintu lininių siūlų. Audimas servetinis. Kaladėlių ir katpėdžių raštas. Galai puošti nėriniais (nėrimas langeliais). Ilgis 208cm, plotis 35 cm. Dovanojo audėjos dukra Veronika Tamelienė. VM 7083
Rankšluostis. Audėja Monika Liogienė (gimusi 1914 m.) Veprių vals., Sližių k. Metmenys medvilniniai siūlai, ataudai balinti lininiai siūlai. Audimas rinktinis. Paukščių ir dobiliukų ornamentas. Galai puošti nėriniais (nėrimas langeliais, gėlių motyvas). Ilgis 188cm, plotis 31,5 cm. Dovanojo audėjos dukra Janina Savickienė . VM 6968
Rankšluostis. Audėja Filomena Leigienė (gimusi 1912 m.) Veprių vals., Gavenonių k. Metmenys ir ataudai lininiai. Keturnytis dimas. Galai puošti nėriniais. Kaladėlių ir langelių raštas. Ilgis 253 cm, plotis 42 cm. Dovanojo audėjos dukra Genefa Gvozdienė. VM 7820