56

Ona Voverienė – prof. habil. humanitarinių m. dr. Mokslotyrininkė. Mokslotyros metodologijos-bibliometrijos ir mokslometrijos pradininkė Lietuvoje, Lietuvos mokslinių mokyklų tyrimų programos iniciatorė ir vadovė. Parašė ir paskelbė monografijas: „Informatikos teorinės minties raida Lietuvoje 1957-1990 m. (1996); „Bibliometrija“ (1999); „Lietuvos mokslinės mokyklos“ (su bendr., 2002); „Žymieji XX amžiaus  Lietuvos  mokslininkai“  (2009);  „Mokslotyra“  (2013); knygas: „Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys“ (1 d. 2000, 2 d. 2005); „Lietuvos Laisvės kovos karžygys Vaclovas Voveris  – Žaibas“  (2007); „Prie tautotyros versmių“ (2009); „Antikomunizmas“ (2010); „Tautotyros etiudai“ (2011); „Tautos sargyboje“ (2012); „Kova dar nebaigta…“ (sud., 2013); „Turėjau dvi tėvynes. Dr. Vytautui Griniui atminti“ (sud., 2014); „Pašaukimo keliu. Pedagogas dr. Vladas Voveris“ (sud. 2015); „Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė“ (2016); „Lietuvos aidas“ – tautos mokykla. „Lietuvos aidui“ – 100 metų“ (2017); „Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji. Politinės asmenybės“ (2018).

Lietuvos ir užsienio (Rusijos, JAV, Švedijos, Lenkijos) mokslinėje literatūroje paskelbė per 320 mokslinių straipsnių. Savo laiku jie buvo gausiai cituojami mokslinėje literatūroje, jų autorė kviečiama į mokslines konferencijas.

Prof. Ona Voverienė – aktyvi visuomenininke, publicistė, viešojoje spaudoje paskelbusi per 2000. Jos straipsnių tematika – mokslo ir mokslotyros pasiekimų propagavimas; tautos idėja ir tautiškumas; antikomunizmas; antiglobalizmas, Lietuvos partizaninis ginkluotas pasipriešinimas, žymiosios moterys, tautinės Lietuvos atkūrimo galimybės globalėjančiame pasaulyje.

57

Aušra Jurevičiūtė – humanitarinių mokslų daktarė, korporacijos Fraternitas Lituanica et Patria garbės narė. 1979 m. baigė Kėdainių raj. Josvainių vidurinę mokyklą. 1979-1980 m. mokėsi Kauno politechnikos institute, Skaičiavimo technikos fakultete. 1981–1987 m. mokėsi Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur įgijo istoriko, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo specialybę. Nuo 1984 m. pradėjo dirbti Kauno valstybiniame istorijos muziejuje (nuo 1990 m. Vytauto Didžiojo karo muziejuje) – įvairiose pareigose, nuo eksponatų saugotojos iki Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vyriausiosios muziejininkės.

Mokslinių tyrimų kryptys: Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorija ir pirmojo muziejaus direktoriaus brg. gen. Vlado Nagevičiaus asmenybė. Modernios Lietuvos vidaus politika, kariuomenės ir buvusių karių organizacijų bei Šaulių sąjungos istorija. Lietuviai svetimose kariuomenėse XX a. ir dabartinė Lietuvos kariuomenė.

Mokslinių tyrimų specializacija – karyba, karo istorija.

2009 m. gruodžio 18 d. apgynė disertaciją tema „Buvusių karių organizacijos ir jų vaidmuo Lietuvos vidaus politikoje 1923–1940 m.“. Suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis. Paskelbta daugiau kaip 25 moksliniai straipsniai Lenkijos ir Lietuvos moksliniuose leidiniuose, keliasdešimt recenzijų monografijoms ir moksliniams straipsniams bei atsiliepimai apie mokslines konferencijas.

Visuomeninė veikla: Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) narė nuo 1994 m. 1998 m. išrinkta į šios organizacijos Kauno skyriaus valdybą, o nuo 2008 m. iki šiol skyriaus pirmininkė. Lietuvos karo istorijos draugijos narė, Vilnijos draugijos Kauno skyriaus pirmininkė.

2006 m. LKKSS Kauno skyriaus iniciatyva buvo parengtas projektas ir pateiktas Krašto apsaugos ministerijai dėl brg. gen. V. Nagevičiaus kapavietės Kretingoje sutvarkymo. Buvo gauti pinigai ir kapavietė sutvarkyta. Dabar kapas prižiūrimas skyriaus rūpesčiu ir lėšomis ir puikios pagalbininkės Genutės Žukauskienės dėka.

A. Jurevičiūtė yra apdovanota: 1) Sausio 13-osios atminimo medaliu – 2001 m. ir LKKSS medaliu „Buvom, esam, būsim“ – 2005 m. Respublikinės Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacijos Rimanto Ruzo atminimo medaliu – 2012. Padėkomis: Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko, Lietuvos Respublikos kultūros ministro, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro, JAV ambasadoriaus S. Malo, Krašto apsaugos ministerijos viceministro, LR Seimo pirmojo vicepirmininko Vydo Gedvilo ir Seimo nario Ryto Kupčinsko, Kauno miesto mero, Kauno įgulos vado, Karo medicinos tarnybos, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Šaulių sąjungos vado, Respublikinės Afganistano karo veteranų bei kitų karinių konfliktų dalyvių asociacijos, Lietuvos atsargos karininkų sąjungos ir kt.

Apie korporaciją Fraternitas Lituanica et Patria A. Jurevičiūtė sužinojo tyrinėdama brg. gen. Vladas Nagevičius asmenybę. Jis buvo šios korporacijos įkūrėjas ir jos siela kaip ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas ir puoselėtojas, todėl Korporacijos atkuriamasis susirinkimas vyko Vytauto Didžiojo Karo muziejuje. Dėl tos priežasties garbės narė buvo pakviesta dalyvauti korporacijos renginiuose ir taip susipažino su jos veikla ir tradicijoms, kurios yra gražiai puoselėjamos. Visiems, kurie klausia apie šią korporaciją, A. Jurevičiūtė pasakoja, kad joje yra nuostabūs studentai medikai, kuriems Lietuva yra labai svarbi, jie yra savo valstybės patriotai ir tęsia korporatyvines tradicijas bei įgyvendina savo šūkį dirbdami žmogiškumui ir mokslui.

Voverienė, Ona Jurevičiūtė, Aušra

Kovų už laisvę keliu į amžinybę. Lietuvos laisvės kovų atminimo ženklai Didžiosios Kovos apygardos (DKA) partizanų parke / Ona Voverienė, Aušra Jurevičiūtė. – Vilnius: Strategija plius, 2018. – 280 p.; iliustr. ISBN 978-609-96027-1-4
Šioje knygoje pristatomi Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, Ukmergės r., pastatyti paminklai ir memorialas okupantų nužudytiems Lietuvos Respublikos (1918-1940) ministrams. Knyga vertinga ne tik istorikams, politikams, bet ir visiems, besidomintiems mūsų istorija.

Leidinys gali būti kaip metodinė medžiaga mokyklose, supažindinant su šalies istorine praeitimi ir iškiliomis asmenybėmis.

Ona Voverienė, Aušra Jurevičiūtė Kovų už laisvę keliu į amžinybę Lietuvos laisvės kovų atminimo ženklai Didžiosios Kovos apygardos (DKA) partizanų parke