43
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka

Kazimieras Jokantas gimė 1880 m. spalio 23 d. Valiukiškio vienkiemyje, Kupiškio vls., Panevėžio apskr. mažažemio ūkininko šeimoje. 1894 m. K. Jokantas įstojo į Mintaujos gimnaziją. 1896 m. kartu su Antanu Smetona, Vladu Mironu, Juozu Tūbeliu ir kitais iš gimnazijos buvo pašalintas už atsisakymą melstis prieš pamokas rusų kalba. 1899 m. jis įstojo į Talino II gimnaziją, kurią baigęs 1902 m. įstojo į Jurjevo (Tartu, Estija) universitetą. 1908 m. jis baigė Medicinos fakultetą.

1909 m. K. Jokantas apsigyveno Šakiuose ir vertėsi gydytojo praktika. Paskui jis persikėlė į Seinus, vėliau paskirtas Kalvarijos Šv. Jurgio ligoninės gydytoju, kur dirbo iki 1918 m. K. Jokantas 1917 09 18–22 dalyvavo Lietuvių konferencijoje Vilniuje, buvo vienas iš konferencijos organizatorių. Buvo LŪS narys, LKDP centro valdybos narys.

1918 m. K. Jokantą „Žiburio“ draugija pakvietė dirbti Marijampolės gimnazijos direktoriumi. 1920 m. balandžio 14–16 d. rinkimuose Jokantas išrinktas Steigiamojo Seimo nariu V (Panevėžio) rinkiminėje apygardoje Krikščionių demokratų sąrašu. K. Jokantas priklausė Ūkininkų sąjungos frakcijai.

Steigiamajame Seime nuo 1920 m. gegužės 20 d. dirbo Ekonominėje ir Švietimo komisijose, taip pat nuo 1922 m. gegužės 22 d. buvo Seniūnų sueigos narys, nuo 1921 m. gegužės 31 d. buvo V. Jurgučio pavaduotojas Užsienio reikalų komisijoje. Būdamas švietimo komisijos pirmininku, Jokantas buvo daugumos įstatymų, susijusių su švietimo įstaigomis, referentas.

Steigiamajame Seime jis referavo „Susisiekimo technikos mokyklos įstatymo“, „Pradedamųjų mokyklų įstatymo“, „Švietimo ministerijos muzikos mokyklos įstatymo“ „M. Čiurlionies paveikslų galerijai įrengti įstatymo“, „Universiteto statuto“ ir kitus projektus. Pristatydamas pastarąjį projektą K. Jokantas apgailestavo, kad universitetas steigiamas pavėluotai dėl lėšų ir patalpų trūkumo. Jis nurodė, kad universiteto nebuvimas kenkė Lietuvos politikai, pagrindė universiteto kūrimo būtinumą. Universiteto statutas priimtas 1922 03 31 190 posėdyje.

248 posėdyje 1922 09 21 svarstant 1923 biudžetą K. Jokantas gindamas ūkininkų interesus pasisakė už prekybos suvaržymų panaikinimą, muitų sumažinimą, siūlė sustabdyti medienos eksportą, kol kraštas nebus atstatytas.

Referuodamas įstatymų projektus, kalbėdavo ramiai, išsamiai pateikdamas įstatymo priėmimo priežastis, apibendrindamas Ministrų kabineto pateiktą projektą ir nurodydamas Švietimo komisijos nuomonę ir siūlomas pataisas, nesiveldavo į diskusijas su opozicija. Jokantas taip pat buvo I, II ir III Seimų narys. Jis dirbo Sveikatos apsaugos, švietimo, Teisių ir redakcijos, Krašto apsaugos komisijose, buvo II Seimo vicepirmininkas. Priklausė ŪS frakcijai.

XI V.Petrulio 1925 02 04 –1925 09 25 ir XII L. Bistro 1925 09 25 – 1926 06 15 ministrų kabinetuose K. Jokantas buvo švietimo ministru.

  1. Jokantas sušaudytas Sverdlovsko kalėjime 1942 08 25. Palaidojimo vieta nežinoma.

Po III Seimo paleidimo 1926–1927 m. K. Jokantas trumpą laiką buvo „Lietuvos“ vyriausiuoju redaktoriumi, vėliau – Lietuvos banko revizijos komisijos nariu.

1927 rudenį jis paskirtas Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijos direktoriumi ir juo dirbo iki paskyrimo švietimo ministru. 1928 m. jis tapo Ūkininkų partijos nariu. Jis taip pat priklausė Lietuvos katalikų mokslo akademijai, buvo revizijos komisijos narys. XXI A. Merkio ministrų kabinete 1939 11 21 – 1940 06 17 K. Jokantas vėl buvo švietimo ministras. Jokantas 1928 05 15 apdovanotas DLK Gedimino III laipsnio ordinu, Nepriklausomybės 10-mečio medaliu, 1938 09 08 – Vytauto Di- džiojo III laipsnio ordinu. Parašė ir išleido „Lotynų kalbos vadovėlio“ I (1920) ir II (1922m) dalis. Paruošė ir 1936 išspausdino „Lotyniškai lietuvišką žodyną“. Parašė 2 dalių atsiminimus apie seimų laikus, tačiau nespėjo išleisti, tolesnis jų likimas nežinomas. Jokantas buvo vedęs, žmona – Jadvyga (1888–1958). Savo vaikų nesusilaukė, tačiau užaugino 4 augintines – Albiną Dravidžiūtę, Eugeniją Jokantaitę, Vaclovą Kračaitytę ir Genovaitę Kvedaraitę.

SSRS okupavus Lietuvą, K. Jokantas kurį laiką nemokamai dirbo Vytauto Didžiojo universiteto ligoninėje Kaune.

1941 06 14 K. Jokantas su žmona ir augintine V. Kračaityte buvo suimtas, Kauno geležinkelio stotyje atskirtas nuo žmonos ir augintinės ir išvežtas į Sverdlovsko srities Gary lagerių sistemos Sosvos lagerį. Apkaltintas kontrevoliucine veikla ir Ypatingojo pasitarimo 1942 06 27 nuteistas mirti, sušaudytas 1942 08 25 Sverdlovsko kalėjime. Žmona Jadvyga ir V. Kračaitytė buvo ištremtos į Kamenį prie Obės (Altajaus kr.), vėliau augintinė buvo išvežta į Barnaulą, 1947 m. pabėgo. 1949 J. Jokantienė pabėgo į Lietuvą, tačiau 1952 m. suimta ir grąžinta į tremties vietą. Į Lietuvą grįžo 1956.

Šaltiniai ir literatūra:

Jokanto mokestinis pareiškimas 1937 m. darbo pajamų mokesčiui nustatyti 1938 01 10, Kauno apskrities archyvas, f. 209, ap. 4, b. 500, l. 27.

Randienė Genovaitė. nutildytųjų šauksmas, Kaunas, 1999, p. 8 – 13. Lietuvos gyventojų genocidas 1939–1941, t. 1, Vilnius, 1992, p. 363, 377. Ivinskis Z. Dr. Kazys Jokantas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, IV, Roma, 1961, p. 239.

Kavaliauskas V. už nuopelnus Lietuvai, t.2, Vilnius, 2003, p. 324.

M.K. Valstybininkas politikos sūkuriuose. Prelatas Mykolas Krupavičius 1885–1970, Chicago, 1980, p. 69.

V rinkimų apygardos kandidatų sąrašas, Lietuva, 1920 04 09, nr. 78, p. 1.

Steigiamojo Seimo darbai, Kaunas, 1920–1922.

i Seimo stenogramos, Kaunas, 1922–1923.

ii Seimo stenogramos, Kaunas, 1923–1926.

iii Seimo stenogramos, Kaunas, 1926–1927.

 

Dr. Audronė Veilentienė