49

XV, XVI VYRIAUSYBIŲ VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

(1931-04-01–1934-06-12, 1934-06-12–1935-09-06)

Gimė 1887 m. liepos 5 d. Rygoje, kitais duomenimis (St. Rusteikos teigimu per tardymą Maskvoje), Šiaulių apsk., Kybartų dvare. 1892 m. tėvai persikėlė į Rygą. Tėvui 1896 m. mirus, Steponui pačiam reikėjo skintis kelią į pasaulį. 1908 m. baigė Rygos Aleksandro gimnaziją ir įstojo į Tartu universiteto Teisės fakultetą. 1914 m. gavo teisininko diplomą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę ir įstojo į Kazanės karo mokyklą, ją baigė 1914 m. gruodžio 1 d. ir buvo išsiųstas į frontą. Tarnavo Boguruslane (Samaros gubernijoje) 169-ajame atsargos pulke, vėliau 868-ajame Telichanų pulke. 1916 m. savo noriu pasiprašė į vokiečių frontą. Nuo 1917 m. tarnavo kuopos ir bataliono vadu 331-ajame Oršos pulke. Kadangi buvo baigęs universitetą, 1915 m. buvo pakeltas į paporučikus (ltn.), o 1916 m. pradžioje – į poručikus (vyr. ltn.). Tarnybą baigė štabskapitono (kpt.) laipsniu. 1917 m. buvo lengvai kontūzytas, gydėsi karo ligoninėje.

1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą ir Šiauliuose organizavo vietos miliciją bei iki 1919 m. gegužės jai vadovavo. 1919 m. gegužės 26 d. buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, 1919–1920 m. ėjo Šiaulių miesto komendantūros Teisių skyriaus viršininko, kartais ir karo komendanto, pareigas. 1919 m. gegužės 26 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. lapkritį jam suteiktas pėstininkų kapitono laipsnis, 1922 m. rugsėjį – majoro, o 1925 m. – pulkininko leitenanto. Nuo 1920 m. balandžio 16 d. iki 1930 m. buvo Telšių miesto ir apskrities karo komendantas. 1930 m. pakeltas į pulkininkus. Naujas S. Rusteikos gyvenimo etapas prasidėjo, kai 1930 m. vasario 1 d. buvo paskirtas Kriminalinės policijos direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki 1931 m. balandžio 2 d. 1930 m. rugpjūčio 19 d. „Geležinio vilko“ organizacijos nariai Julius Vaitkevičius-Plaštakis (buvęs S. Rusteikos agentas) kartu su Antanu Pupaleigiu ir Petru Svetkausku viešbutyje „Kontinent“ Kaune įvykdė teroristinį aktą, bandydami nužudyti S. Rusteiką. Jis buvo sužeistas ir kelis mėnesius gydėsi. Tai paskatino valdžią imtis griežtų priemonių prieš Augustino Voldemaro šalininkus.

1931–1935 m. S. Rusteika buvo XV ir XVI vyriausybių vidaus reikalų ministras, o 1932 m. birželį ir liepą ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. Vidaus reikalų ministru jis tapo Europai permainingu laikotarpiu. Sovietų Sąjungoje stiprėjo Josifo Stalinio režimas, o Vokietijoje pradėjo aktyviai reikštis nacionalsocialistai su Adolfu Hitleriu priešakyje. Sovietų Rusija aktyvino agentūrinę-žvalgybinę veiklą Lietuvoje: nuo 1930 m. suaktyvėjo Lietuvos komunistų partijos veikla, buvo verbuojami agentai tarp įvairių gyventojų sluoksnių, kūrėsi rusų žvalgybos priedangos įmonės. S. Rusteikai vadovaujant buvo įvykdyta daug svarbių reformų. Kriminalinėje policijoje įkurta Kriminalinės policijos inspektoriaus tarnyba, kuri tikrino policijos pareigūnų darbo kokybę, tyrė nusižengimus. Jo dėka spalio 27-ąją pradėta minėti Kriminalinės policijos diena. 1933 m. įsteigti šaudymo instruktorių etatai, tai pagerino kovinį darbuotojų pasirengimą. 1933 m. Kriminalinės policijos valdyba buvo pertvarkyta į Valstybės saugumo departamentą. S. Rusteika parengė šio departamento statutą, kuriame buvo paskelbta, kad Valstybės saugumo departamentą sudaro Valstybės saugumo policija ir Kriminalinė policija. Valstybės saugumo policija buvo įkurta vietoj Kriminalinės policijos I skyriaus, kuris Lietuvoje nuo 1927 m. atliko vidaus saugumo tarnybos funkcijas. Buvo imtasi priemonių policijos kriminalinei veiklai stiprinti, įkurta daug etatų, padidinti policijos pareigūnų atlyginimai.

Nuo 1932 m. Lietuvos policija ėmė aktyviai bendradarbiauti su Interpolu. S. Rusteikos iniciatyva pradėtas leisti kriminaliniams mokslams skirtas žurnalas „Kriminalistikos žinynas“.

1930–1934 m. buvo sudėtingi Klaipėdos krašte. Čia veikė organizacija „Sovog“, į kurią būrėsi už Klaipėdos krašto prijungimą prie Vokietijos pasisakantys vokiečiai. Buvo sukurti ir slapti smogikų būriai „Storm Kolone“, kurių nariai slapta treniravosi ir kartais pražygiuodavo Klaipėdos gatvėmis dainuodami nacistines dainas. S. Rusteikos įsakymu buvo renkami įrodymai apie Klaipėdos krašto vokiečių veiklą rengiant sukilimą, sugriežtinta sienos apsauga, policijos ir saugumo darbuotojams buvo draudžiama vykti į Vokietiją.

1934 m. birželį nuspręsta suimti šių organizacijų vadovus E. Noimaną ir T. Zasą, nes vis daugiau informacijos buvo gaunama apie jų rengiamą sukilimą. Šiai operacijai vadovavo pats ministras ir saugumo policijos viršininkas E. Bortkevičius. Sukilimo rengėjai buvo suimti, nuteisti ir įkalinti nuo šešerių iki penkiolikos metų nelaisvės.

Gen. Petras Kubiliūnas surengė 1934 m. birželio 6–7 d. pučą, kuris turėjo pakeisti vyriausybę, kad joje nebūtų krašto apsaugos ministro Balio Giedraičio ir vidaus reikalų ministro S. Rusteikos. Pastarojo iniciatyva pradėta sekti karininkus, o tai sukėlė jų nepasitenkinimą. Ne tik karininkų nepasitenkinimą turėjo tramdyti S. Rusteika. 1935 m. įvyko Suvalkijos ūkininkų streikas. Jo malšinimas drastiškomis  priemonėmis Rusteikai kainavo postą. 1935 m. rugsėjo 30 d. jis pasitraukė iš ministro pareigų ir grįžo į kariuomenę, kur ėjo kariuomenės štabo ypatingų reikalų viršininko pareigas. Spalį išėjo į atsargą ir tapo Kauno miesto viceburmistru, 1935 m. įstojo į Lietuvos tautininkų sąjungą. Viceburmistru Rusteika buvo iki 1940 m.

Tuo pat metu jis daug jėgų skyrė visuomeniniam darbui – buvo Jaunosios Lietuvos sąjungos tarybos narys, Telšiuose įsteigė Vilniui vaduoti sąjungos skyrių, 1938 m. buvo Gyvulių globos draugijos vicepirmininkas.

Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 6 d. suimtas ir kalintas Kauno kalėjime. Buvo kaltinamas „kova prieš revoliucinį judėjimą Lietuvoje“, komunistų persekiojimu, vadovavimu Valstybės saugumo departamentui ir Suvalkijos sukilimo numalšinimu. 1941 m. gegužės 30 d. SSRS NKVD Karo tribunolo nuteistas mirti. 1941 m. birželio 24 sušaudytas Minsko kalėjime Baltarusijoje. Po suėmimo jo bute surengta krata, paimti apdovanojimai perduoti NKVD ūkio skyriui. Rusteika buvo vedęs Klaudiją Mekson (1892–1978), turėjo dukterį Danutę (1922, 1921?).

Rusijos kariuomenėje apdovanotas Šv. Stanislovo 3-čiojo laipsnio ordinu; Lietuvos kariuomenėje apdovanotas II rūšies Vyties Kryžiaus 3-čiojo laipsnio (1928), Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio (1931), DLK Gedimino 1-ojo laipsnio (1937), Šaulių žvaigždės (1939) ordinais, Lietuvos nepriklausomybės (1928), Šaulių žvaigždės (1939) medaliais, ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1-ojo laipsnio kryžiumi (1934), Estijos ugniagesių 1-ojo laipsnio ordinu (1931), Latvijos išvadavimo karo 10-mečio medaliu (1929).

2002 m. Kaune, Lelijų g. 2/48, buvo atidengta S. Rusteikai skirta memorialinė lenta.

Šaltiniai ir literatūra:

  1. Kriminalistikos žinynas. 1933 m. 1.
  2. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953. Vilnius, 2006, t. 6, p. 293.
  3. Grabauskas-KaroblisG.AtsidavęsTėvynei.http://www.xxiamzius.lt/ archyvas/priedai/slaptieji/20070711/index.html.
  4. Kavaliauskas Lietuvos karžygiai. Vilnius, 2012, t. 5, p. 304–307.
  5. Bitautas Rusteika Steponas XV, XVI vyriausybių vidaus reikalų ministras (1931 04 01 – 1934 06 12, 1934 06 12 – 1935 09 06). Lietuvos respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas. Vilnius, 2016, p. 347–351.

Dr. Aušra Jurevičiūtė