37
Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotrauka

LIETUVOS RESPUBLIKA P R I S T A T Y M A S

apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinu

Prof. PRANAS DOVYDAITIS

(1886–1942)

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO (1918) SIGNATARAS,

Pirmosios LR ministras pirmininkas, VDU profesorius, mokslininkas, pedagogas

MIRTIS UŽ MEILĘ TĖVYNEI IR SĄŽININGĄ DARBĄ

Pranas Dovydaitis gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Runkių kaime Višakio Rūdos valsčiuje. 1908 m. eksternu išlaikė Marijampolės gimnazijos egzaminus ir įstojo į Maskvos universiteto Teisės fakultetą. 1912 m. jį baigęs grįžo darbuotis į Lietuvą. 1913–1915 m. Vilniuje redagavo tautinės-katalikiškos pakraipos dienraštį „Viltis“, 1916–1922 m. vadovavo „Saulės“ gimnazijai Kaune. Parašė per 100 mokslo darbų, tarp jų žymiausi: „Kristaus problema“ (1914), „Žmogaus išsirutuliojimas ir paleontologija“ (1914), „Kultūra, religija ir mokykla“ (1930), „Pedagogikos istorijos paskaitos“ (1931) ir t. t.

Be leidybinės ir pedagoginės veiklos, aktyviai įsitraukė į visuomeninį gyvenimą ir politiką. 1917 m. rugsėjo 18–21 d. Vilniuje vykusioje tautos atstovų konferencijoje P. Dovydaitis buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą.

Aktyviai dalyvavo rengiant Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentus. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo Aktą. Jo signataru kartu su kitais 19 Lietuvos Tarybos narių tapo ir P. Dovydaitis.

Sunkiausiu jaunos Lietuvos Respublikos istorijos laikotarpiu (1919 m. kovo 9–balandžio 12 d.), kai Lietuvą iš visų pusių puolė jos Nepriklausomybės priešai – Kaune ir jo apylinkėse siautėjo demoralizuota vokiečių kariuomenė; rusų bolševikai jau buvo įsiskverbę į šalies gilumą ir pasiekę Kėdainius, o V. Kapsuko-Mickevičiaus bolševikai buvo užėmę ne tik Vilnių, bet ir didžiąją dalį Lietuvos, jauna Lietuvos kariuomenė, kurią sudarė savanoriai kaimo artojėliai, dar tik formavosi ir savo krauju gynė kiekvieną Lietuvos žemės pėdą, – P. Dovydaičiui buvo pavesta sudaryti III Lietuvos ministrų kabinetą. 1919 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos ministrų kabinetas buvo patvirtintas.

Tai buvo vienas sudėtingiausių atkurtos Lietuvos istorijos laikotarpių. Suprasdamas jo sudėtingumą Lietuvos Tarybos pirmininkas Antanas Smetona savo šeimą išsiuntė į Šveicariją, o pats vizitavo Skandinavijos šalis. Valstybės valdymas gulė ant Ministrų kabineto ir jo pirmininko Dovydaičio pečių.

Kritiškiausiu valstybei  momentu  jis  ėmėsi  sunkiausio  uždavinio – stiprinti Lietuvos kariuomenę tautos laisvei ginti, sutramdyti siautėjančias plėšikaujančias gaujas, leisti savus pinigus, stiprinti savivaldybių veiklą ir jų bendradarbiavimą su valdžia, ugdyti intelektualųjį tautos potencialą. Dovydaičiui vadovaujant Ministrų kabinetui, buvo išlaisvinti Šiauliai, Radviliškis, Šeduva, likviduoti Kapsuko bolševikų lizdai Kazlų Rūdoje ir jos apylinkėse, sutramdytos plėšikų – vokiečių, rusų ir vietinių – gaujos.

1919 m. balandžio 4 d. Antaną Smetoną išrinkus Lietuvos prezidentu, P. Dovydaitis tą pačią dieną deklaravo savo Ministrų kabineto atsistatydinimą. Nuo tada jis visiškai pasitraukė iš politinės veiklos. Dirbo Vytauto Didžiojo universitete (1922–1940), vadovavo Religijų istorijos katedrai, 1927 m. tapo profesoriumi. Visuomeniniais pagrindais vadovavo Lietuvos katalikų mokytojų sąjungai (1922–1924), buvo vienas iš svarbiausių jaunimo organizacijų – ateitininkų ir pavasarininkų – ideologų ir nuolatinis jų susibūrimų lektorius, netgi pats vadovavo ateitininkams (1921–1927). Lietuvos Katalikų mokslų akademijos tikrasis narys akademikas (1933). Steigė laikraščius ir mokslo žurnalus („Logos“, „Kosmos“), juos redagavo, dirbo mokslinį darbą istorijos filosofijos ir religijos teorijos srityse. Rusams okupavus Lietuvą, 1941 m. P. Dovydaitis buvo suimtas, kalintas Sverdlovsko kalėjimuose. 1942 m. lapkričio 4 d. sušaudytas. 2000 m. Popiežiaus paskelbtas kankiniu.

Prof. P. Dovydaitis už ypatingus nuopelnus Tautai ir Lietuvos nepriklausomai valstybei, vadovaujant LR I ministrų kabinetui ir Lietuvos valstybei sunkiausiu istorijos periodu, už drąsą ir pasiryžimą, pasiaukojimą ir ištikimybę pareigai pagerbtas net dviem monografijomis: Juozo Girniaus „Pranas Dovydaitis“ (su jo publikuotų darbų bibliografine rodykle), išleista 1975 m. Čikagoje, ir dr. Aldonos Vasiliauskienės monografija „Akmenuotas patrioto kelias“, išleista Vilniuje 2001 m.

Už nuopelnus Tautai ir Valstybei prof. P. Dovydaitis (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordinų teikimo komisijos pirmininko mons. Alfonso Svarinsko siūlymu buvo pristatytas apdovanojimui Vyčio Kryžiaus ordinu. Tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių nebuvo apdovanotas.

Šaltiniai ir literatūra:

Girnius J. Pranas Dovydaitis. Čikaga, 1975.

Vasiliauskienė A. Akmenuotas patrioto kelias. Vilnius, 2001.

Voveris V. Pranas Dovydaitis – pedagogas. Pašaukimo keliu. Vilnius, 2015, p. 327–340.

Voverienė O. Tautos ir valstybės rūmą statęs „ne ant vėjo išnešiojamų smilčių“. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. Vilnius, 2009, p. 132–138.

Prof. Ona Voverienė