Birutės Mickevičienės skiautinių ir tapybos ant šilko paroda
Pirma paroda Ukmergės kraštotyros muziejuje surengta 2014 metais – „Koplytstulpiai ir stogastulpiai skiautiniuose”.
Šį kartą autorė siūlo susipažinti su paroda „Japonijos etiudai”. Parodos pagrindas – skiautinių, aplikacijos, dygsniavimo ir siuvinėjimo technikomis sukurti sieniniai kilimėliai su japoniškų miniatiūrų motyvais, daugiausia moterų portretai, siluetai. Nepaisant keturių prieš kelis metus sukurtų darbų, paroda gimė per labai trumpą laiką – vos kelis mėnesius, nes, anot autorės, idėjos gimė viena po kitos: tik įgyvendinus vieną, tuojau pat gimdavo kita.
Padidinusi sukauptas miniatiūras, autorė parengė eskizus, stambesnes detales aplikavo, o smulkesnes detales išsiuvinėjo smulkiais dygsneliais, atkartodama tradicinės japonų siuvinėjimo technikos – sašiko ornamentus.
Apie autorę:
Gimiau 1937 m. Tauragėje statybininko ir tekstilininkės šeimoje. Mama buvo baigusi privačią rankdarbių mokyklą, profesionaliai siuvo, siuvinėjo ir nėrė vašeliu. Vaikystėje daug ko išmokau iš mamos, tačiau pasirinkau tėčio profesiją ir sėkmingai kilau karjeros laiptais.
1992 metais susidomėjau floristika, vėliau tautodaile ir skiautiniais. Įsisavinau naujas rankdarbių technologijas (tapybą ant šilko, siuvinėjimą šilko juostelėmis, dekupažą ir kt.), kurias nuolat taikau savo kūryboje. Laisvalaikiu dekoruoju etnografines skrynias, fotografuoju, pinu juostas, iš šiaudų darau sodus.
2003 metas man suteiktas tautodailininkės vardas, o 2008 metais – meno kūrėjo statusas. 2015 metais įgytas tautinio paveldo sertifikatas. Tais pačiais metais man suteiktas 3-io amžiaus Medardo Čioboto universiteto garbės nario vardas.
Aktyviai dalyvauju Pagyvenusių žmonių asociacijos veikloje, esu „Skiautinukės” klubo narė, įgytas žinias stengiuosi perduoti dalyvaudama įvairiuose edukaciniuose renginiuose, labdaringose akcijose.
2008 metais mano darbai buvo eksponuojami Šiaurės Amerikoje, Dalaso kultūros ir istorijos muziejuje, kur pateko į dešimties originaliausių darbų sąrašą.
Esu dalyvavusi tarptautinėse „Lietuvių dienų” parodose Varšuvoje, Dubline bei septyniose respublikinėse Tautodailininkų sąjungos parodose, penkiose respublikinėse skiautinių parodose.
2012 metais buvau pakviesta į tarptautinę parodą Rygoje. Vilniaus universiteto ir Japonijos ambasados „Japoniško sodo” atidarymo proga surengiau personalinę parodą „Saulės glėbyje”. Tais pačiais metais žiurovų dėmesiui buvo skirtos trys personalines tekstilės parodos, bei paroda Jono Mačiulio Maironio 150 metų sukakčiai paminėti.
Birutė Mickevičienė
PARODA – MOTERŲ IR VAIKŲ PORTRETAI IŠ GRAFO S. K. KOSAKOVSKIO FOTOGRAFIJŲ RINKINIO
PARODOJE – MOTERŲ IR VAIKŲ PORTRETAI IŠ GRAFO S. K. KOSAKOVSKIO FOTOGRAFIJŲ RINKINIO
Ukmergės kraštotyros muziejuje, Kęstučio a. 5, Ukmergėje
Varšuvos Kosakovskių fondo vadovės Aniros Wojan pranešimas, skaitytas per parodos atidarymą: atidaryti.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus paroda „Kasdienės gėlės: moterų ir vaikų portretai iš grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio fotografijų rinkinio“
Grafas S. K. Kosakovskis (1837 06 21–1905 11 04) – išskirtinė asmenybė Lietuvos ir Lenkijos fotografijos istorijoje. Buvo tradicinių pažiūrų aristokratas, tačiau žavėjosi demokratišku buržuazinės kultūros išradimu šviesoraščiu. Priklausė mėgėjams, tačiau savo veiklą organizavo pagal profesionalios fotoįmonės standartus. Intensyviai fotografuodamas, per dešimtmetį sukaupė apie 8000 stiklo negatyvų, tačiau po mirties liko visiškai užmirštas, o jo milžiniškas fotoplokštelių rinkinys be pėdsakų dingo per Pirmąjį pasaulinį karą.
S. K. Kosakovskis fotografavo įvairiose Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos vietovėse, bet daugiausia Varšuvoje, kur gyveno žiemą, ir savo gimtajame Lietuvos dvare Vaitkuškyje, kur praleisdavo šiltojo sezono mėnesius. Netoli Ukmergės esantis Vaitkuškis tapo svarbiausia S. K. Kosakovskio kūrybos vieta. Čia 1894 m. grafas įsteigė laboratoriją ir ją pavadino Mėgėjiška fotostudija „Vaitkuškis“. Kasmet šioje dirbtuvėje būdavo pagaminama šimtai nuotraukų.
Ištisą dešimtį metų S. K. Kosakovskis fiksavo dvaro interjerus, apylinkes ir vietos gyventojus: šeimą, giminaičius, vaikų mokytojus, tarnus, Ukmergės apskrities dvarininkus, katalikų dvasininkus, laisvųjų profesijų atstovus, carinės administracijos pareigūnus, lietuvių valstiečius, žydų amatininkus, čigonus. Tai – kolektyvinis lokalios bendruomenės portretas.
Nors Vaitkuškio darbų apimtys prilygo nedidelės komercinės fotostudijos produkcijos mastams, nė vieno atspaudo S. K. Kosakovskis niekada nepardavė. Fotografijas jis kaupė savo albumuose arba dovanodavo giminaičiams, bičiuliams ir dvaro tarnautojams. Dalis šių atspaudų išliko privačiuose giminės archyvuose, taip pat įvairiose Lietuvos ir kaimyninių šalių atminties institucijose. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus turi didžiausią S. K. Kosakovskio fotografijų kolekciją, kurią sudaro 6148 vienetai. Parodoje eksponuojamas tik nedidelis šio rinkinio fragmentas – estetine raiška ir modelio tipažu išsiskiriantys moterų ir vaikų portretai.
Kartu su paroda buvo pristatyta dailės istorikės Jolitos Mulevičiūtės parengta knyga „Vaitkuškis“: grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (18371905) ir XIX a. mėgėjų fotografija“.
Paroda ir leidinys – bendras Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto projektas, kuris buvo skirtas paminėti 110-ąsias S. K. Kosakovskio mirties metines.
Paroda įprasmina keturšalį Ukmergės kraštotyros muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Varšuvos Kosakovskio fondo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bendradarbiavimą, siekiant įamžinti Kosakovskių giminės kultūrinį palikimą.
Paroda veiks: 2016 03 10–2016 06 03
Parodos rėmėjai: 
Knygos rėmėjai: p. Egidijus Damulis, 
Maloniai kviečiame atvykti.
Parodos atidarymo akimirkos:
