Ukmergės kraštotyros muziejus

Ukmergės kraštotyros muziejus pristato krašto istorijos chronologiją. Ekspozicijas sudaro gamtos, archeologijos, istorijos-etnografijos, raštijos, dailės eksponatai.

Adresas: Kęstučio a. 9, Ukmergė
Kasa:
+370 340 63340
Administracija:
+370 340 63957 +370 684 14460
FB:
www.facebook.com/muziejus

El. paštas: info@ukmergesmuziejus.lt

Informacija apie ekskursijas >
Informacija apie edukacinius užsiėmimus >

Ukmergės kraštotyros muziejaus ir skyrių darbo laikas:

Gegužės 1 – rugsėjo 30 dienomis
I-II: išeiginės.
III-VI: 10-18 val.
VII: 10-17 val.

Spalio 1 – balandžio 31 dienomis
II-V: 9-17 val.
VI: 9-16 val.
VII-I: išeiginės.

Paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį muziejaus ir jo skyrių lankymas – nemokamas, išeiginės – pirmadienis ir antradienis. Likus 15 minučių iki darbo pabaigos lankytojai neįleidžiami.

Plačiau apie muziejų

Ukmergės kraštotyros muziejus įkurtas 1944 m. Domicelės ir Petro Tarabildų iniciatyva. Spaudoje minima ir ankstesnių (1933 m., 1940 m.) bandymų kurti krašto muziejų, tačiau to laikotarpio eksponatų beveik neišliko.

Šiuo metu muziejus įsikūręs buvusio kino teatro „Draugystė“ pastate. Jis buvo pastatytas 1959 m. pagal tipinį projektą. Išgyvenęs įvairius pokyčius, 2016 m. renovuotas ir pritaikytas muziejaus reikmėms. Po kelių kūrybinio darbo metų čia sukurta nuolatinė muziejaus ekspozicija.

Muziejaus ekspozicija pasakoja Ukmergės miesto istoriją, atskleidžia skirtingų jos istorijos, ekonomikos, kultūros periodų savitumą, miesto raidą, supažindina su žymiais žmonėmis, kūrusiais ir gyvenusiais Ukmergėje.

Miesto istoriją nuo seniausių laikų, pasakoja archeologijos ekspozicija. Šioje dalyje eksponuojami labai reikšmingi kasinėjimų metu surinkti artefaktai, suteikiantys informacijos ne tik apie tam tikro laikotarpio dirbinių raidą, technologijas bei žmonių kasdienybę, bet ir parodantys socialinius, ekonominius, netgi religinius, kultūrinius pokyčius. Čia galima apžiūrėti radinius iš Obelių senkapio, Berzgainių, Antatilčių, Ukmergės miesto piliakalnių papėdžių, Samantonių, Sukinių, Bečių, Pabaisko archeologinių radimviečių. Pabrėžtina Pabaisko mūšio svarba, kaip didžiausio iš dabartinėje Lietuvos teritorijoje vykusių kovų, kuomet buvo suduotas smarkus smūgis Livonijos ordinui.

Greta įrengtas mažiesiems lankytojams skirtas žaidimų kambarys gyvai supažindina su archeologija. Dokumentiniame filme galima pamatyti archeologų darbą vykdant Obelių senkapio tiriamuosius kasinėjimus. Vaikai turi galimybę kinetiniame smėlyje paieškoti paslėptų „archeologinių vertybių“ ar statyti piliakalnius, kasti kanalus, pilti pylimus.
Ekspozicijos dalis įrengta buvusio kino teatro žiūrovų salėje lankytojus veda istoriniais laikotarpiais vienaip ar kitaip įtakojusiais miesto raidą nuo XVIII a. pab. Eksponuojamos unikalios muziejaus vertybės: dokumentų kopijos, fotografijos, tūriniai eksponatai pasakoja miesto ir miestiečių gyvenimą iki 1990 metų.

Ne kartą esame girdėję posakį „Gyvenime – kaip kine, o kine – kaip gyvenime“. Tad akimirkai stabtelėję lankytojai, kilstelėję akis, gali stebėti nuolat besisukančius tarpukario laikotarpio kino kronikos kadrus, bei XX a. II pusės vaizdo juostoje užfiksuotas Ukmergės miesto gyvenimo akimirkas.

Jei kalbėsime apie palikimą, Ukmergės senamiestis didžiąja dalimi išliko būtent iš XIX a. Smarkiai nukentėjęs XVII–XVIII a. karuose ir kelis kartus degęs, XIX a. pab. buvo atstatytas. Miesto istorinę praeitį vaizdžiai iliustruoja fotodokumentika, kurioje įamžinti Ukmergės architektūriniai peizažai siekia XIX a. pab. Tarp jų, vieno garsiausių fotografijos pradininkų, Vaitkuškio dvaro savininko grafo S. K. Kosakovskio užfiksuoti miesto vaizdai. Itin gausi I pėstininkų DLK Gedimino pulko kariškių, miesto inteligentų, profesionalių fotografų XX a. 3-4 deš. sukurta fotografijų kolekcija.

Įspūdžiui sustiprinti pasitelktos ir interaktyvios technologijos. Lankytojus pasitinka nusifotografuoti kviečiantis fotografas, kalbina kiti ekspozicijoje „apgyvendinti“ personažai: prekeivis ir muzikantas, siauruko stoties viršininkas ir geležinkelio darbininkas, iškilmingai priesaiką skaitantis partizanas. Akį patraukia itin detalus siaurojo geležinkelio stoties ir ratus sukančio traukinuko maketas. Čia pat galima pasiklausyti istorinio pasakojimo apie Ukmergėje buvusį siaurąjį geležinkelį.

Išskirtinę vietą ekspozicijoje užima Lietuvos tautinė vėliava kaip tautos garbės ir laisvės troškimo simbolis iškilmingai iškelta 1988 m. lapkričio 12 d. virš tuometinių Kultūros rūmų.

Miesto gyvenimas visada spalvingas ir kupinas kontrastų, tad ekspozicija yra tik dalis, vos nedidelis gabalėlis tos įvairios, kartais labai sudėtingos Ukmergės krašto ir kartu visos valstybės istorijos.

Pasakojimą tęsia ir papildo muziejuje organizuojamos ekskursijos po miestą ir rajono dvarus, bei muziejaus filialus: Siesikų pilį, Užugirio Prezidento Antano Smetonos dvarą ir jo vardo mokyklą–muziejų bei Veprių krašto muziejų.