Virtualios realybės turas po pirmojo Lietuvos prezidento A. Smetonos gimtinę

Atidaryti virtualų turą naršyklėje (reikalinga atnaujinta naršyklė) >>
Atsisiųsti programėlę išmaniająm telefonui (Google Play) >>

Kviečiame susipažinti su Ukmergės savivaldybėje esančiu Užulėnio kaimu ir aplankyti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtinę.

Virtualios realybės turas po pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimtinę sukurtas įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuotą projektą.

Virtualų turą galima peržiūrėti trimis būdais: interneto naršyklėje arba per mobilią programėlę (nuotoliniu būdu) ir per virtualios realybės akinius.

Tikimės, kad šis turas taps puikia priemone norintiems per nuotolį pažinti vieną gražiausių Lietuvos kaimų – Užulėnį. Užulėnis garsus istoriniais nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektais: Lietuvos prezidento Antano
Smetonos gimtosios sodybos vieta, Prezidento Antano Smetonos Užugirio devynmetė mokykla (nuo 2003 m. įkurtas Užugirio krašto muziejus), Užugirio dvaras (Užugirio kiemas) su parku, Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Tikimės, kad šis virtualus turas jus sudomins ir, atsiradus galimybei, patys nuvyksite į Užulėnio kaimą, susipažinti su šiais lankytinais objektais.


Virtuali paroda - ATGIMIMO DIENA: 1991 M. KOVO 11-oji

Sveikiname visus su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena ir kviečiame pasižiūrėti virtualią parodą „Atgimimo diena: 1991 m. kovo 11-oji“!
Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš pirmųjų Kovo 11-osios minėjimo metinių:
https://youtu.be/HfkDg1kcJs0

Filmo autoriai - Ukmergės kraštotyros muziejus.
Muzika: Benjamin Tissot (www.bensound.com)


Virtuali paroda: GINTAUTAS GAVENAVIČIUS – LINO SKULPTŪRŲ MEISTRAS

Man patinka, kai mane pavadina lino skulptūrų meistru. Nes tai – žmogus, įvaldęs amatą. Tai – gyvenimo esmė“. G. Gavenavičius.

XX a. pabaigos Lietuvos dailės raidą galima pavadinti kaip nuoseklią ir nekomplikuotą, tačiau labai išraiškingą ir nevienalytę įvairių stilių ir kūrėjų atžvilgiu. Aktyviai besireiškusius viduriniosios kartos dailininkus keitė ir naujas menines tendencijas diktavo jaunosios kartos meno kūrėjai. Vienas jų, naudojęs gana neįprastą kūrybinę medžiagą – lino pluoštą, buvo Gintautas Gavenavičius. Kūręs originalias religines skulptūras iš linų, buvo pramintas šių laikų dievdirbiu, o jo kūriniai vadinti dvasiukais.

G. Gavenavičius gimė 1960 m. Kaune, čia ir augo. Menininko gyslelę paveldėjęs iš senelio ir pajutęs potraukį kūrybai įstojo į Stepo Žuko dailės technikumą ir įgijo medžio apdirbimo specialybę. Tačiau 1980 m. baigęs studijas, suprato, jog medis nėra ta medžiaga, kuri padėtų išreikšti jo, kaip menininko kūrybinę kalbą. Ieškodamas būdo perteikti savo kūrybines mintis ir dar iki tol neatradęs rankom mielos plastinės medžiagos, ėmėsi kurti eiles. Toks jaunojo menininko saviraiškos būdas, deja, nebuvo priimtas. G. Gavenavičiaus kurtos eilės nepadarė įspūdžio tuometiniams poezijos kūrėjams ir tyrinėtojams. Nepripažintas, kaip eilių kūrėjas, G. Gavenavičius nepasidavė savęs paieškose. Su žmona persikėlęs gyventi į netoli Ukmergės įsigytą sodybą, ir čia spontaniškai atradęs kūrybinę medžiagą – augalus, pradėjo plėtoti naują kūrybos etapą. Būtent augalai tapo tinkamiausia jo meninės raiškos priemone.

Pradėjęs draugystę su augalais, iš jų kūrė verbas, rišo sodus ir paukščių figūrėles. Kaip pats G. Gavenavičius yra teigęs: „Pirma reikia sukurti šimtus paukščių, verbų, sodų, kad įsisavintum augalų rišimo techniką. Tik tada imtis skulptūros.“. Lietuvos augalų, kaip kūrybinės medžiagos naudojimas, jų galimybių ir plastiškumo tyrinėjimas atvedė iki nemintų linų pluošto. Į rankas paėmęs ir iškart lino galią ir jėgą pajutęs, pradėjo kurti niekur nematytą ir kiek paslaptingą formų pasaulį. Bėgant laikui tiek pačios skulptūros, tiek jų kūrimo technika tobulėjo. Saulės apšviestose ir spinduliuojančiose kūrėjo originaliose skulptūrose derinami estetiškumas ir archajiškumas, lengvas ir subtilus formų žaismas. Ieškojęs savęs įvairiose medžiagose ir meninėse formose ir netikėtai atradęs ir savo kūrybą susiejęs su vienu iš švenčiausių augalų – linu, G. Gavenavičius į Lietuvos dailės istoriją įėjo, kaip lino skulptūrų meistras.

Minėdami Gintauto Gavenavičiaus 60-ąjį jubiliejų, norime supažindinti su kūrėjo lino pluošto skulptūromis, saugomomis Ukmergės kraštotyros muziejaus fonduose. Parodą sudaro 15 kūrinių, kuriuos muziejui padovanojo menininko žmona Marija Gavenavičienė, menininkė Laima Dzigaitė ir tautodailininkas Rimantas Zinkevičius. Taip pat parodoje pristatomi Ukmergės meno mokyklos dailės skyriaus, pradinio ugdymo programos, mokytojos Irutės Kiseliovos, mokinių piešiniai, kuriuose perpieštos G. Gavenavičiaus skulptūros, verbos ir žolynai.


Skulptūra „Pieta“, neminto lino pluoštas, 1987 m.


Skulptūra „Pieta“, neminto lino pluoštas, 114 cm, 1988 m.


Skulptūra „Pieta“, neminto lino pluoštas, 1989 m.


Skulptūra „Didžioji Pieta“, neminto lino pluoštas, 180x105 cm, 1992 m.


Skulptūra „Motinos paguoda“, neminto lino pluoštas, 70x37 cm, 1994 m.


Skulptūra „Veronikos paslauga“, neminto lino pluoštas, 45x46 cm, 1994 m.


Skulptūra „Apnuoginimas“, neminto lino pluoštas, 77x45 cm, 1994 m.


Skulptūra „Verkiančios moterys“, neminto lino pluoštas, 70x40 cm, 1994 m.


Skulptūra „Nuėmimas nuo kryžiaus“, neminto lino pluoštas, 82x44 cm, 1994 m.


Skulptūra „Pirmas parpuolimas“, neminto lino pluoštas, 54x53cm, 1994 m.


Skulptūra „Mykolas Arkangelas“, neminto lino pluoštas, 80x80 cm, 1994 m.


Skulptūra „Kristus iš Nazareto“, neminto lino pluoštas, 28x34 cm, 1994 m.


Skulptūra „Pasmerkimas“, neminto lino pluoštas, 58x47 cm, 1995 m.


Skulptūra „Našta“, neminto lino pluoštas, 59x54 cm, 1995 m.


Skulptūra „ Nukryžiuotasis“, neminto lino pluoštas, 101x42 cm, 1999 m.

 

Ukmergės meno mokyklos dailės skyriaus, pradinio ugdymo programos, mokinių piešiniai,
kuriuose perpieštos G. Gavenavičiaus skulptūros, verbos ir žolynai