Atidaryta Stasio Eidrigevičiaus paroda „Keliaujanti vaizduotė“
2024 m. lapkričio 17 d. 16 val. Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta Stasio Eidrigevičiaus paroda „Keliaujanti vaizduotė“. Parodą įrengė Panevėžio Stasio Eidrigevičiaus menų centro darbuotojai.
Paroda „Keliaujanti vaizduotė“ pristato dalį Stasio Eidrigevičiaus knygų iliustracijų kolekcijos, kurią menininkas padovanojo Stasio Eidrigevičiaus menų centrui.
Parodoje eksponuojami 36 kūriniai, sukurti Vytautės Žilinskaitės knygai „Kelionė į Tandadriką“ (1984), Chose Muriljas „Mano draugas pelėdžiukas“ (1986) ir Ritos Repšienės „Laumių pasakoms“ (2008).
Atidarymo metu Stasio Eidrigevičiaus menų centro direktorė Vaida Andrijauskaitė pristatė įstaigą, jos veiklos kryptis ir kt. Parodos kuratorė Lina Albrikienė pristatė parodą ir jos katalogą. Dalyvavo Panevėžio miesto savivaldybės vicemerė Gintarė Maskoliūnienė ir kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė bei Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. Ukmergės r. savivaldybės vardu dėkojo vicemeras Eugenijus Kuodelis, Ukmergės r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas.
Išskirtinė keliaujančios parodos ekspozicinė architektūra. Iš ryškių „Stasiškų“ spalvų, neoninių šviesų sukurta namelio konstrukcija, kviečianti žiūrovą susipažinti ne tik su Stasio kūryba, bet ir su jo spalvinga asmenybe. Parodinės konstrukcijos viduje galima darytis asmenukes.
Atidaryme susirinko 58 lankytojai, iš jų 36 moksleiviai, 5 senjorai ir 17 suaugusiųjų. Ukmergės menų mokyklos mokinius lydėjo mokytoja Irena Kiseliova.
Paroda veiks iki 2023 m. gruodžio 16 d.
EKSPONATŲ ISTORIJOS – Kada ir kur Ukmergėje Sąjūdžio laikais pirmą kartą iškelta trispalvė?
Tautinės vėliavos šventinimas šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. 1988 m. lapkričio 12 d. Ukmergė. Gauta 2018 m. UkKM 24397 F-4182
Pašventinta Tautinė vėliava nešama Vytauto gatve iki tuometinių Kultūros rūmų. 1988 m. lapkričio 12 d. Ukmergė. Fot. A. Krištaponis. Gauta 1989 m. Pf-2607
Tautinės vėliavos iškėlimas virš tuometinių Kultūros rūmų. 1988 m. lapkričio 12 d. Ukmergė. Fot. D. Karalis. Gauta 2015 m. Pf-3962
Mitingas įvykęs Tautinės vėliavos iškėlimo dieną. 1988 m. lapkričio 12 d. Ukmergė. Fot. D. Karalis. Gauta 2015 m. Pf-3964
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma Tautinė vėliava, kuri 1988 m. lapkričio 12 d. buvo iškelta virš tuometinių Kultūros rūmų. Fot. A. Vyšniauskas. Gauta 1989 m. UkKM 11855 IE-2285
EKSPONATŲ ISTORIJOS
Kada ir kur Ukmergėje Sąjūdžio laikais pirmą kartą iškelta trispalvė?
Pasak Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Ukmergės grupės atstovų 1988 m. pradžioje „kažkas jau sklandė ore“. Prieš 35 metus, 1988 m. lapkričio 12 d., Ukmergėje oficialiai 1-mą kartą buvo iškelta trispalvė. Nepriklausomybės idėja skambėjo vis aiškiau ir drąsiau.
Ukmergėje dar 1986 m. įkurtas kino klubas „Disputas“. Jo nariai žiūrėdavo filmus, kurių nerodydavo kino teatruose, diskutuodavo. Apie 1986–1987 m.(?) susikūrė Ukmergės Kultūros fondas, kurio nariai siekė išsaugoti istorinius paminklus, bažnyčias, kelta senamiesčio išsaugojimo problema. Pasipuošę trispalvėmis juostelėmis, tautinėmis vėliavėlėmis fondo nariai valė Deltuvos liuteronų bažnyčios griuvėsius.
1988 m. vasarą Ukmergės rajone įvairiose vietose laikinai buvo iškeltos arba nešamos trispalvės vėliavos ekologinio studentų ir moksleivių žygio per Lietuvą metu. Žygeiviai buvo pasipuošę tautinės vėliavos spalvų kepuraitėmis.
Ukmergėje Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susikūrė 1988 m. rugsėjo 27 dieną. Netrukus, 1988 m. lapkričio 12 d., Ukmergėje virš tuometinių Kultūros rūmų suplazdėjo Tautinė trispalvė. Ji buvo pašventinta Ukmergės Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Šv. Mišių metu kunigo klebono Jurgio Užusienio, vikarų Vytenio Vaškelio ir Viktoro Aukštakalnio. Lydima itin gausios minios tautiniais rūbais apsirengusių vaikinų ir merginų, ji buvo nunešta per miestą Vytauto gatve iki tuometinių Kultūros rūmų ir iškelta virš jų.
Vėliavos iškėlimo dieną įvyko didžiulis mitingas. Jame dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Mitinge kalbėjo už trispalvės iškėlimą sovietmečiu baustas ir kalintas S. Žižys, tarybos nariai V. Gipas, K. Grinius, Sąjūdžio Seimo nariai K. Uoka, Č. Stankevičius, A. Zalatorius, G. Stankaitis ir kiti.
Tuo laikotarpiu organizuotos įvairios akcijos, mitingai, rinkimai, ir kiti renginiai skleidžiantys Lietuvos Nepriklausomybės idėjas.
Apsilankę Ukmergės kraštotyros muziejuje sužinosite ne vien tik daug įdomių faktų apie Ukmergės miesto kūrimąsi ir plėtrą, bet ir pamatysite Tautinę vėliavą, kuri 1988 m. lapkričio 12 d. buvo iškelta virš tuometinių Kultūros rūmų.
Daugiau skaitykite čia:
http://www.grazitumano.lt/w/index.php?title=Specialus:Search&ns0=1&redirs=1&search=Ukmerg%C4%97s+persitvarkymo+s%C4%85j%C5%ABdis&limit=500&offset=0
http://grazitumano.lt/wiki/index.php/Ukmerg%C4%97s_s%C4%85j%C5%ABdis._Pirmieji_metai.
https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/kauno-atminties-ekranai-kviecia-ziureti-zaliuosius-muskietininkus-952914
https://www.delfi.lt/grynas/aplinka/istorinis-protesto-zygis-atveria-siuolaikines-zaizdas-73641162
Virtuali paroda - „Eugenijus Kulvietis. Grįžtu…“
„Nuostabių potėpių meistras, griežtas mokytojas, mylintis bitininkas, sodo alchemikas, puikus medžio meistras, fotografas, karys, skautas, aktyvus patriotas, keliautojas, poliglotas, be lietuvių kalbos kalbėjęs rusiškai, lenkiškai, vokiškai, prancūziškai, ispaniškai, angliškai, geras lotynų kalbos žinovas ir aktyvus esperantininkas. Žmogus ne kartą istorijos sūkurių išsviestas iš savo gyvenimo ir vėl į jį sugrąžintas, galų gale nublokštas į kitą pasaulio kraštą, pilna to žodžio prasme, ir ten sugebėjęs pradėti gyvenimą nuo nulio“ – tokiais žodžiais apibūdina savo senelį Aleksas Eugenijus Kulviẽtis.
Virtuali parodos peržiūra:
Eugenijus Ginvill-Kulviẽtis (1883-04-10 Alunčių dvaras, Panevėžio r. – 1959-02-13 Medellín, Kolumbija) – garsus XX a. pr. klasicizmo atstovas, natiurmortų meistras, kūręs kartu su Galdiku, Šileika, Kalpoku, Šklėriu, Žmuidzinavičiumi, Varnu, tačiau dėl emigracijos į Kolumbiją pamirštas ir neturintis deramo įvaizdžio Lietuvos dailės istorijoje.
E. Kulviẽtis per savo gyvenimą nutapė apie 3000 paveikslų, iš kurių 1600 buvo parduoti. Jo darbų yra įsigijusios Amerikos, Anglijos, Švedijos, Prancūzijos, Italijos atstovybės, Lietuvos muziejai, garsūs žmonės Lietuvoje ir Kolumbijoje. Jis dalyvavo visose parodose 1922-1940 m. vykusiose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Ukmergėje, Panevėžyje. Surengė nemažai personalinių parodų Lietuvoje, Amerikoje, Kolumbijoje, Vokietijoje.
„Lietuvos Tapyboje“ yra vienintelis darbas, pristatantis E. Kulviẽtį kaip daiktiškosios tapybos atstovą. Iki šiol nėra nei vieno išsamaus leidinio apie menininką, o medžiaga glūdi dar nesurasta įvairiuose archyvuose.
Ukmergei šis žmogus nemažiau reikšmingas nei Lietuvai. Jis paliko gausų Ukmergės vaizdų metraštį, kuriuo mes šiandien turime galimybės grožėtis. Be tapybinės veiklos E. Kulviẽtis apie 16 metų ugdė gimnazistus, mokė juos piešimo, vadovavo Ukmergės amatų mokyklai, Ukmergės skautų tuntui, aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime.
Ukmergėje, Kauno gatvėje yra išlikęs tapytojo suprojektuotas namas, kuriame jis su šeima gyveno.
2023 metų balandžio 10 dieną minėjome dailininko 140-ties gimimo metų sukaktį. Ta proga Aleksas Eugenijus Kulviẽtis – dailininko anūkas, kartu su Ukmergės kraštotyros muziejumi inicijavo šią parodą. Labai džiaugiamės ir dėkojame, kad E. Kulviẽčio giminės, Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Lietuvos meno pažinimo centras TARTLE geranoriškai paskolino saugomus tapytojo darbus parodai.
Renkame nuotraukas ir eksponatus - DAINŲ ŠVENTĖS šimtmečio minėjimo parodai 2024-aisiais metais
