Vyko žygis skirtas Holokausto aukų atminimo dienai
Rugsėjo 15 d. ryte įvyko Ukmergės kraštotyros muziejaus surengtas žygis skirtas Holokausto aukų atminimo dienai.
Šio renginio metu muziejininkė - ekskursijų vadovė papasakojo apie Ukmergės žydų bendruomenės istoriją ir paveldą. Žygio metu aplankėme šiuos Ukmergės istorijai svarbius objektus: Didžiąją sinagogą, M. Rozenbliumo žydų našlaičių namus, „Talmud Tora“ pradinę mokyklą, Žuvų turgų, „Mikvah“ – žydų pirties griuvėsius, buvusią žydų geto vietą, kurią žymi paminklas, žydų senąsias kapines, žydų žudynių vietą Pivonijos miške.
Žygio metu dalyviai išgirdo daugybę istorinių faktų, kurie įprasmino Holokausto aukų atminimo dieną. Dėkojame dalyviams.
EKSPONATŲ ISTORIJOS – grifelinė lentelė. XX a. pr. Naudota Ukmergės mieste
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma grifelinė lentelė. XX a. pr. Naudota Ukmergės mieste. 22,5x15,5 cm.
UkKM 4314 IE-691
Grifelinės lentelės pavadinimas kilęs nuo grifelinio rašiklio, kuriuo rašydavo skalūno lentelėje, pavadinimo. Grifelis (vok. Griffel) – juodojo skalūno lazdelė.
Grifelinė lentelė – tai rašymo lentelė pagaminta iš mažo, lygaus, plokščio juodojo skalūno akmens lakšto, kuris įrėmintas mediniame rėmelyje. Rašymui naudota minkštesnė, šviesesnės spalvos skalūno lazdelė-rašiklis. Lentelė valyta audinio skiaute.
Tiksliai nėra žinoma, kada skalūno lakštas pradėtas naudoti kaip rašymo lentelė. Galima rasti užuominų, kad ant jo buvo rašoma XIV a. Įrodymai liudija, kad XVI – XVII a. skalūno lakštas jau naudotas kaip rašymo lentelė. XVIII a. pab. toks rašymo būdas dar labiau išplito, nes jūrų ir sausumos transporto raida leido laipsniškai plėsti skalūno karjerų gavybą Velse ir išaugti nemažai skalūno dirbtuvių pramonei. Skalūno lakšto lentelė tapo svarbiu įrankiu, kurį jūrininkai naudojo norėdami apskaičiuoti savo geografinę padėtį jūroje, pramonės darbuotojai – norėdami sekti prekes.
Kartais kelios skalūno lentelės buvo surišamos į „knygą“, o ant skalūno paviršiaus buvo išraižytos horizontalios linijos, kad būtų galima tvarkingai rašyti ranka.
Laikui bėgant skalūno lentelė tobulėjo. Dėl medinio rėmelio ji tapo tvirtesnė. Tokios grifelinės lentelės, kaip ši, naudotos mokyklose XIX a. pab. – XX a. pr. Dėl mažos kainos ir paprasto naudojimo ji tapo pagrindine mokymo priemone, kad nebūtų švaistomas brangus ir sunkiai gaunamas popierius. Vaikai turėjo savo lentelę, kurią kasdien nešdavosi į mokyklą. Naudota ji rašymui ir aritmetikai. Atliktą užduotį mokiniai parodydavo mokytojui patvirtinti arba pataisyti. Grifelinės lentelės naudotos daug kartų, nes raštą galima nuvalyti audinio skiaute.
„Nuvalyti grifelinę lentelę“ reiškia pamiršti visas praeities klaidas ir pradėti iš naujo.
Vėliau grifelines lenteles pakeitė modernesnės mokymo priemonės.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://en-m-wikipedia-org.translate.goog/wiki/Slate_(writing)?_x_tr_sl=en&_x_tr_tl=lt&_x_tr_hl=lt&_x_tr_pto=sc
https://lt.wikipedia.org/wiki/Skal%C5%ABnai
https://www.slateplate.com/pages/all-about-slate
Atidaryta Ukmergės rajono tautodailininkų Rimanto ir Stanislovo Zinkevičių drožinių paroda
Rugsėjo 7-ąją Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta žinomų ukmergiškių, tautodailininkų, medžio drožėjų, brolių Rimanto ir Stanislovo Zinkevičių sukurtų darbų paroda. Parodoje eksponuojama R. Zinkevičiaus skulptūrų kolekcija ir S. Zinkevičiaus rankšluostinių kolekcija.
Parodos autorius pristačiusi muziejaus direktorė Violeta Reipaitė pavadino juos tikruoju Ukmergės elitu. „Tai paprasti, kuklūs, ne arogantiški, malonūs, darbštūs, kruopštūs ir pareigingi žmonės“, – sakė V. Reipaitė.
Į parodos atidarymą atėjusieji išsakė daug gražių ir gerų žodžių, negailėjo pagyrų abiems broliams. „Kai žmonės dirba tai, kuo gyvena ir gyvena tuo, ką dirba, nebelieka jų aplinkoje ir jų darbuose jokio dirbtinumo ar primestinumo“, – kalbėjo Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Agnė Balčiūnienė.
Parodos atidaryme muzikinį kūrinį atliko šeimyninis Kristino ir Egidijaus Darulių duetas.
Šioje parodoje eksponuojamos R. Zinkevičiaus skulptūros, sukurtos išskirtinai iš įvairaus amžiaus juodojo ąžuolo medienos. Ilgus šimtmečius gulėdama Šventosios upės dugne, po vandeniu, ąžuolo mediena neprarado savo tvirtumo, netgi tapo kietesnė, pakeitė spalvą. Geologijos ir geografijos institute nustatytas medienos amžius yra nuo 1355 iki 5650 metų. Drožinių temos įvairios, bet vyrauja religinės. Visuose kūriniuose daug figūrų, veiksmo ir istorijos pasakojimo.
S. Zinkevičius pasakojo, kad su medžiu draugauja beveik visą savo gyvenimą. Nuo pat jaunystės brolio įtrauktas ir paskatintas pasinėrė į drožybos – darbo su medžiu – pasaulį. Juodu kartu pristatė daug kryžių ir koplytstulpių, įgyvendino daug bendrų sumanymų. Rankšluostines, kuriose vyrauja augalinė ornamentika, kurti taip pat paskatino brolis Rimantas, kadangi iki tol beveik niekas jų negamino ir parodose neeksponavo. Jas kurdamas, tautodailininkas viliasi, kad šis gražus amatas nebus pamirštas.
Parodą galima lankyti iki lapkričio 11 d.
Nuotraukos: Daiva Zimblienė ir Arvydas Pėšina.
Ukmergės kraštotyros muziejaus informacija.
„Šimtmečio moterys“ - aplankė ir stebino A. Smetonos dvaro rūmus
Dėkojame visiems žiūrovams bei nuostabiai ir istoriškai pasikausčiusiai teatro komandai!
Daugiau nuotraukų muziejaus FB paskytos albume:
https://www.facebook.com/photo/?fbid=525864236009886&set=pcb.525866226009687
