1992 m. LR Konstitucija ir nūdienos aktualijos - susitikimas su Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, teisininku Egidijumi Bičkausku
Ukmergės kraštotyros muziejus Spalio 21 d. 15 val. kviečia į susitikimą – pokalbį su Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataru, teisininku Egidijumi Bičkausku (1992 m. LR Konstitucija ir nūdienos aktualijos).
Konferencija ,,Pabaisko mūšis ir jo epocha“
Spalio 9 d. Lietuvos edukologijos universitete įvyko konferencija ,,Pabaisko mūšis ir jo epocha“. Ją surengė universiteto Istorijos fakultetas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Be Edukologijos universiteto, Karo akademijos pranešėjų, dalyvavo Mikalojaus Koperniko universiteto (Lenkija, Torunė) atstovas Adamas Šveda, Rusijos Mokslų akademijos, Rusijos Istorijos instituto atstovas Sergejus Polechovas. Paklausyti pranešimų buvo nuvykę Ukmergės rajono Pabaisko mokyklos pedagogai, Pabaisko seniūnas, Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojai.
Tai bene vienintelė konferencija, kurioje žinomi Lietuvos istorikai ir archeologai savo pranešimus skaitė vien Pabaisko tema. Pranešimų buvo daug ir įvairių – apie Pabaisko mūšį ir jo istorinį kontekstą (T. Baranauskas ,Edukologijos universitetas), Pabaisko kautynes žymiausių Lietuvos mūšių kontekste ( G. Jakštys, Lietuvos Karo akademija), Kalavijuočių – Livonijos ordino kovas prieš Lietuvą XIII – XV a. ( R. Batūra, Lietuvos Karo akademija), apie karybą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos kaimynų žemėse ( V. Rakutis, Lietuvos Karo akademija). Mokslininkas iš Mikalojaus Koperniko universiteto A. Šveda skaitė pranešimą apie 1435 m. gruodžio 31 d. Kujavijos Bresto taikos sutarties, tiesiogiai susijusios su Pabaisko mūšiu, dokumentus. Rusijos mokslų akademijos atstovas S. Polechovas savo pranešime nagrinėjo Liubeko dominikono Hermano Konerio kronikos medžiagą, liečiančią Pabaisko mūšį.Didelę dalį pranešimų sudarė archeologų nagrinėjamos temos, kurios tiesiogiai atspindėjo tikslą surasti Pabaisko mūšio dalyvių palaidojimus.1998m., 2012 m. buvo kasinėjamas Gaiciūnų kapinynas, kur buvo aptikti XIV a. pab. – XV a. kapai, 2014 m. buvo tiriami palaidojimai Pabaisko bažnyčios šventoriuje. Apie šiuos kasinėjimus pranešimą skaitė I. Vaškevičiūtė (Lietuvos edukologijos universitetas). 2012 – 2014 m. buvo kasinėjamas XVII a. kapinynas Rakaučiznoje, kur didelę dalį palaidojimų sudarė vaikų kapai. Apie vaikų gyvenimą to meto kaimo bendruomenėje ir buvo P. Blaževičiaus (Lietuvos edukologijos uniersitetas) pranešimas. M. Vitkūno ( Lietuvos karo akademija) pranešime apžvelgiamas Pabaisko apylinkių archeologinis paveldas: pilkapiai, piliakalniai. J. Kozakaitė (Vilniaus universitetas) pateikė XIV – XVII a. Pabaisko apylinkių gyventojų antropologinę apžvalgą.Visų prelegentų prieita bendra išvada – Pabaisko mūšio dalyvių palaidojimų vieta kol kas nerasta. G. Zabiela savo pranešime nagrinėjo mūšių vietų archeologijis specifiką, remdamasis užsienio pavyzdžiais, nes Lietuvos pasiekimai mūšių vietų archeologijoje yra itin kuklūs. Apie kalaviją, saugomą Ukmergės kraštotyros muziejuje bei apie geležinį peilį ir kirvį, rastus Antariškio miške (Deltuvos sen.) ir jų galimą naudojimą Pabaisko mūšyje kalbėjo P.Bugys (Lietuvos Karo akademija).Etnologas L. Klimka savo pranešime apibūdino Pabaisko bažnyčios varpus, kurie yra vertingi technologijos, dailės ir istorijos paminklai. Į Pabaisko temą buvo pažvelgta ir kitu aspektu – D. Vaitiekūno (Lietuvos edukologijos universitetas) pranešimas ,,Pabaisko mūšis literatūroje ir mene“. Konferenciją baigėsi J. Mardosos (Lietuvos edukologijos universitetas) pranešimu ,,Pabaiskas studentų istorinėje atmintyje“.
Regina Pulkauninkaitė
Ukmergės kraštotyros muziejus kviečia į edukacinius užsiėmimus
Partizaninis judėjimas Ukmergės krašte turi gilias tradicijas, siekiančias XIXa., kada 1831 m., 1863 m. sukilimų metu vyko sukilėlių susidūrimai su caro kariuomene, kuriuos galima pavadinti partizaniniu karu.
1944 m. Ukmergės apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, prasidėjo partizaninis karas, palietęs plačius gyventojų sluoksnius. Į miškus ėjo ne tik buvę nepriklausomos Lietuvos karininkai ir kariai, bet ir gimnazistai, ūkininkai, inteligentai. Ukmergės kraštas priklausė dviems partizanų apygardoms- Vyčio ( 1944 – 1953 m.)ir Didžiosios Kovos ( 1944 – 1950 m.). 1944 –1950 m. Ukmergės apskrityje žuvo 1371 partizanas.
Muziejus daugiau nei prieš 20 metų ėmė rinkti medžiagą apie partizaninį judėjimą Ukmergės krašte, fiksuoti buvusių partizanų ir jų ryšininkų prisiminimus. Yra sukaupta nemažai videomedžiagos, vedami edukaciniai užsiėmimai.
2014 m. buvo minimas partizaninės kovos pradžios jubiliejus. Muziejaus salėje buvo naujai įrengta partizanų ir tremtinių ekspozicija, rūsyje – partizanų bunkeris.
Lietuvos kultūros tarybai pateikus projektą ,,Inovatyvių priemonių panaudojimas edukaciniame užsiėmime ,,Partizaninis judėjimas Ukmergės krašte 1944 – 1953 m.“, buvo gautas finansavimas ir nupirkta planšetinių kompiuterių bei diktofonas, kurie bus naudojami pamokose.
Tikimasi, kad šių priemonių panaudojimas pagerins pamokos kokybę plečiant užduočių įvairovę, padės pritraukti kuo daugiau lankytojų ne tik mokyklinio amžiaus, bet ir senjorų.
Registracija į edukacinį užsiėmimą ,,Partizaninis judėjimas Ukmergės krašte 1944 – 1953 m.“
tel. 8 340 63957.
Fotonuotraukų paroda, skirta Lietuvos ir pasaulio skautų judėjimui
Ši paroda buvo parengta 2007 m., kai pasaulio skautija šventė 100 metų jubiliejų. Parodoje chronologiškai apžvelgta Lietuvos skautų organizacijos, kaip vienos iš Pasaulinės skautų organizacijos narės, istorija nuo 1918 m. iki šių dienų, eksponuotos retos nuotraukos, leidiniai, apdovanojimai, atributika. Lietuvos Respublikos Prezidentai Aleksandras Stulginskis ir Antanas Smetona buvo Lietuvos skautų organizacijos vadai, rėmėjai ir skatintojai.
Atskirą parodos erdvę užima nuotraukos apie Ukmergės skautų gyvenimą.
Parodos eksponavimo Ukmergės muziejuje laikotarpyje (2015-08-05 -2015-11-04) galima įsigyti leidinį „Pasaulio skautijai – 100 metų“ (leidėjas Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), kuriame publikuojama didžioji dalis parodoje eksponuotos dokumentinės istorinės medžiagos. Ją papildo parodos atidarymo proga surengtoje konferencijoje „Lietuvos skautai – pasaulio dalis“ skaityti pranešimai. Gausų iliustracijų kiekį lydi platūs ir išsamūs paaiškinimai, nurodoma, kur saugomi iliustracijoms panaudoti eksponatai.
Paroda Užugirio dvare: „GYVENAME VILTIMI: PREZIDENTAS ANTANAS SMETONA EGZILYJE“
Paroda Užugirio dvare veikia nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d.
Parodoje „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“ pristatomi paskutinieji Lietuvos Prezidento A. Smetonos veiklos metai (1940–1944) pasitraukus iš Lietuvos. Ši trumpa, bet kartu ir labai dramatiška Prezidento gyvenimo atkarpa plačiajam visuomenės ratui menkai žinoma.
1940 metų birželio viduryje į Kauną žengiant sovietų kariuomenės daliniams Prezidentas išvyko į Vokietiją. Palikdamas Prezidentūrą jis pasakė: „Nenoriu savo rankomis subolševikinti Lietuvą“. A. Smetona tikėjosi kur kas daugiau šalies labui nuveikti vadovaudamas egzilyje sudarytai Vyriausybei, nei tapdamas marionete sovietų rankose. Tuo metu daugelis žmonių šį žingsnį įvertinto kaip valstybės išdavystę. Ypatingai pasistengė sovietinės propagandos meistrai: kelnes pasiraitojusio ir per Lieponos upelį brendančio Prezidento karikatūriškas vaizdinys gana stipriai įsišaknijęs mūsų istorinėje atmintyje. Tačiau pasak Lietuvos pasiuntinio Londone Broniaus Balučio, pirmiausia Prezidentą A. Smetoną reikėjo pasveikinti, kad jam pasisekė laimingai „išsprukti“ paskutiniu momentu iš raudonųjų budelių nagų. Diplomatas B. Balutis 1941 metų gegužę rašytame laiške Prezidentui teigė: „Tuo laiku kai kas buvo linkęs manyti, kad Tamstai nereikėjo to daryti, bet reikėjo pasilikti savo krašte. Mat nenusimanyta, su kuo reikalo turima. Estijos ir Latvijos Prezidentų likimas parodė, kad Tamstos nujautimas buvo teisingesnis ir laimingesnis, taip asmeniniu, taip ir valstybiniu požiūriu.“
Istorinėje Prezidentūroje surengtoje parodoje pasakojama, kokiomis dramatiškomis aplinkybėmis Prezidentas ir jo šeimos nariai išvyko iš Lietuvos, kiek laiko truko jų klajonės po Europos šalis, kol galiausiai A. Smetona su šeima pasiekė Niujorko uostą. Eksponuojamose nuotraukose, ano meto spaudos iškarpose užfiksuota aktyvi ir labai įvairi Prezidento visuomeninė ir politinė veikla Amerikoje: jis lanko lietuvių bendruomenes, skaito paskaitas, susitinka su aukščiausio rango JAV valstybės atstovais, viešose kalbose primena sovietų įvykdytą Lietuvos aneksiją. Nors prieš gaudamas vizą į JAV A. Smetona pasižadėjo, jog šioje šalyje gyvens kaip privatus asmuo, tačiau iki pat mirties Amerikoje jis buvo tituluojamas Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentu arba Lietuvos Respublikos Prezidentu egzilyje.
Niujorke Prezidentas A. Smetona su žmona buvo iškilmingai sutiktas Amerikos lietuvių ir aukštų JAV valstybės atstovų. Vis dėlto buvo ir ne tokia šviesi Prezidento gyvenimo Amerikoje pusė: dalis JAV lietuvių A. Smetonai žėrė kaltinimus dėl diktato, pabėgimo iš Lietuvos, nesipriešinimo sovietams ir nenorėjo, kad jis dalyvautų politinėje veikloje. Aktyvią veiklą pristabdė ir JAV Vyriausybė, kuriai įstojus į Antrąjį pasaulinį karą ir tapus SSRS sąjungininke egzilyje veikiantis Lietuvos Prezidentas tapo kliuviniu. A. Smetonos veikla Amerikoje buvo suvaržyta, tačiau jis ir toliau degė noru suvienyti lietuvių išeivijos pajėgas, svarstyti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo klausimus. Prezidento planus nutraukė 1944 metų sausio 9 dieną namuose kilęs gaisras, kurio metu jis žuvo.
Parodoje pristatomos nuotraukos ir to meto leidiniai, kuriuos puikiai papildo 1981 metais JAV sukurtas filmas „Antanas Smetona“. Šiuos dokumentinius kadrus parodoje demonstruoti teisę suteikė Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Lankytojus pirmą kartą supažindinsime ir su Smetonų šeimos narių likimais bei asmeninio albumo nuotraukomis, kuriomis pasidalino JAV gyvenantis A. Smetonos vaikaitis Vytautas Julius Smetona ir jo dukra Ann Marie Smetona.
Parodoje eksponuojamos fotografijos, leidiniai ir dokumentai iš Istorinės LR Prezidentūros Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, VDU Lietuvių išeivijos instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei asmeninio V. J. Smetonos archyvo.
Paroda Užugirio dvare veikia nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d.
Parodos kuratorė: istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė
Parodos dizainerė: Jovita Jankauskienė
Parodos organizatoriai:
Istorinė LR Prezidentūra Kaune
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Parodos partneriai:
VDU Lietuvių išeivijos institutas
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Parodos organizatoriai dėkoja:
Vytautui Juliui Smetonai
Ann Marie Smetonai
