Renginiai VASARIO 16-osios proga muziejuje ir jo skyriuose

• 11 – 15 val. Ukmergės kraštotyros muziejuje - nemokamas lankymas.

• 12 val. Vasario 16-iosios minėjimas Užulėnyje, prie Prezidento A. Smetonos paminklo (A. Smetonos g. 20).

13 val. Kilnojamosios parodos atidarymas – „Sovietų valdžios represuoti Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai“. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo, A. Smetonos dvaro rūmuose (Dvaro g. 3, Užulėnis).

• 15 val. Vasario 16-osios minėjimas-koncertas „Gimtinės spalvos“ Ukmergės kultūros centro Veprių skyriuje. Renginio metu gros: Ukmergės kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Provincija“, instrumentinis ansamblis „Intermezzo“, Veprių kultūros namų vokalinis ansamblis „Geldutė“.


EKSPONATŲ ISTORIJOS – mamuto kaulo lazda (1863-ųjų metų sukilimo tremtinio Sibire)

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma lazda gaminta 1863-ųjų metų sukilimo tremtinio Sibire. Rankenos gale yra inicialai „MS“ ir įrašas „1868 TOBOLSK“.
Mamuto kaulas.Ilgis 56 cm. UkKM 5956. IE-1057

 

EKSPONATŲ ISTORIJOS

1863–1864 m. sukilimas

1863–1864 m. sukilimo tikslas buvo išsilaisvinimas iš Rusijos okupacijos, Lietuvos–Lenkijos valstybės atkūrimas. Ukmergės apskritis sukilime buvo viena aktyviausių.

Lietuvoje, skirtingai nei Lenkijoje, 1863 m. sukilime dalyvavo daug valstiečių, nepatenkintų 1861 m. baudžiavos panaikinimo sąlygomis (painia ir neaiškia baudžiavos panaikinimo tvarka, dideliais žemės išpirkimo mokesčiais). Tačiau pagrindiniai sukilimo vadovai buvo bajorai. Sukilėlių vadų pažiūros politiniais bei socialiniais – ekonominiais klausimais buvo skirtingos. Išsiskyrė dvi kryptys: baltųjų (konservatyviųjų) ir raudonųjų (liberalių demokratinių pažiūrų), kurių nesutarimai trukdė sukilimo eigai.

Sukilimas Ukmergėje

Lenkijoje 1863 m. sausio 22 d. prasidėjęs sukilimas vasario pradžioje persimetė į Lietuvą. Ukmergės apskritis sukilime buvo viena aktyviausių. Ukmergės apskrities sukilėliams vadovavo karo inžinierius, atsargos podporučikas Kasperas Maleckis (slapyvardis Kasperavičius). Jau vasario mėnesį sukilėliai ėmė burtis Lėno miške. Trečdaliui Zigmanto Sierakausko vadovaujamos sukilėlių kariuomenės žygio metu vadovavo Ukmergės sukilėliai. Po pralaimėto mūšio prie Biržų, kurio metu Z. Sierakauskas pakliuvo į nelaisvę, grįžę į Ukmergės apskritį sukilėliai daugiausia telkėsi Lėno ir Šešuolių miškuose. Sukilėlių būriai nuolat kilnojosi iš vietos į vietą kariaudami partizaninį karą su Rusijos kariuomene: naikindami telegrafo stulpus, išlaisvindami imamus į rekrūtus, valsčiuose užimdami valdžios įstaigas, ten sunaikindami dokumentus apie valstiečių nesumokėtus mokesčius, neatliktas prievoles valdžiai, bausdami sugautus rusų administracijos pareigūnus ir t.t. Gyventojai juos palaikė: tiekdavo maistą, perspėdavo apie Rusijos kariuomenės judėjimą.

Ukmergės rajono teritorijoje stambiausi mūšiai su Rusijos kariuomene vyko birželio 4 d. Lėno miške prie Gružų palivarko ir balandžio 30 d. Šešuolių miške. Sukilėliams labai stigo ginklų, daug jų kovėsi ištiesintais dalgiais. Beveik visus 1864 metus, kai didžiojoje Lietuvos dalyje sukilimas buvo jau nuslopintas, Ukmergės apskrityje tebeveikė keturi sukilėlių būriai. Paskutinieji Ukmergės apskrities sukilėliai pasidavė tik 1864 m. spalio–lapkričio mėn.

Sukilimo malšinimas

Siekiant įbauginti gyventojus, pagautiems sukilėlių vadams buvo viešai vykdomos mirties bausmės. Ukmergėje sukilėliai buvo kariami turgaus aikštėje (dabartinė Kęstučio a.).

Malšinant sukilimą Lietuvoje įvestas represinis Rusijos administracijos režimas, kuris labai sustiprino rusifikaciją: uždraudžiamas lotyniško lietuvių raidyno vartojimas, uždaromos nerusiškos mokyklos, konfiskuoti dvarai dalijami rusams stačiatikiams, į oficialias pareigas skiriami tik stačiatikiai.

Kita vertus, norint atitraukti valstiečius nuo sukilimo, režimas Lietuvoje, kitaip nei Rusijoje, valstiečiams sudarė daug palankesnę baudžiavos panaikinimo tvarką (labai sumažinti išperkamieji žemės mokesčiai, piniginės prievolės ir kt.). Tai paspartino kapitalizmo bei visos Lietuvos ūkio raidą.


EKSPONATŲ ISTORIJOS – kunigo Alfonso Svarinsko laiškas Ukmergės merui

Laiškas, kun. A. Svarinsko, miesto merui, dėl iškilmių bažnyčioje. Ukmergė. 1992 m. gegužės mėn. 1 lap. Liet. k. 9 x 12 cm. UkKM-14131, R-3837

 

Eksponatų istorijos – kun. A. Svarinsko laiškas

Prieš 100 metų, 1925 m. sausio 21 d. Ukmergės aps. Deltuvos vls. Kadrėnų k., gimė Alfonsas Svarinskas. Šia proga, norime parodyti eksponatą, saugomą Ukmergės kraštotyros muziejuje – tai laiškas, rašytas kun. A. Svarinsko, miesto merui, dėl iškilmių bažnyčioje, Ukmergėje, 1992 m. gegužės mėn.

Taip pat kviečiame pasižiūrėti trumpą video įrašą, kuriame pamatysite piešinį dovanotą monsinjorui A. Svarinskui. Nuoroda - https://www.youtube.com/watch?v=PaOsiKESlqM

  • A. Svarinskas mokėsi Vidiškių, Ukmergės ir Deltuvos pradžios mokyklose. Vėliau – Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje ir Mokytojų seminarijoje. 1942 m. jis įstojo mokytis į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją.

  • A. Svarinskas buvo aktyvus pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas. Ištikimai eidamas kunigo pareigas, jis ne kartą nukentėjo už pagalbą partizaniniam judėjimui, katalikiškos ir kitos sovietų uždraustos spaudos platinimą, darbą su jaunimu ir tikėjimo vilties skleidimą.

  • Už įsitraukimą į pogrindinę kovą bei aktyvią antisovietinę veiklą A. Svarinskas buvo suimtas ir ištremtas net tris kartus: 1946 m., 1958 m. ir 1983 metais.

  • 1988 m. JAV prezidento Ronaldo Reigano ir vienos garsiausių žmogaus teisių gynimo organizacijų „Amnesty International“ tarpininkavimu A. Svarinskas buvo paleistas su sąlyga, kad jis išvyks iš Sovietų Sąjungos.

  • Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. A. Svarinskas grįžo į Tėvynę, vėl ėmė aktyviai dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime.

  • 1998 m. už dalyvavimą ginkluotoje rezistencijoje A. Svarinskui buvo pripažintas Kario savanorio statusas. 1998 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis buvo apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2001 m. – Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Lietuvos šaulių sąjunga jį apdovanojo Šaulių žvaigžde.

  • A. Svarinskas mirė 2014 m. liepos 17 d. Jo paties prašymu buvo palaidotas Dukstynos kapinėse netoli Ukmergės.

Informacija iš interneto svetainių:

https://www.genocid.lt/centras/lt/2226/a/;

https://www.vilnijosvartai.lt/personalijos/alfonsas-svarinskas/.


Konkursas Ukmergės kraštotyros muziejaus direktoriaus pareigoms eiti

Ukmergės rajono savivaldybė skelbia konkursą Ukmergės kraštotyros muziejaus direktoriaus pareigoms eiti.

Dokumentai priimami iki 2025 m. sausio 29 d. (imtinai).

Pretendentas dokumentus teikia per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (el. būdu per VATIS Prašymų teikimo modulį) https://pm.vataras.lt/ .

Pagrindinis skelbimas https://www.ukmerge.lt/priemimas-i-darba/ .