Spalio 2 d. muziejuje įvyko šaltųjų ginklų parodos „Niekada nepasiduok“ pristatymas
Ukmergės kraštotyros muziejuje įvyko šaltųjų ginklų parodos „Niekada nepasiduok“ pristatymas. Renginys subūrė istorija, karyba ir kultūros paveldu besidominčius lankytojus, kurie turėjo progą plačiau susipažinti su eksponuojamais ginklais bei jų istoriniu kontekstu.
Parodos pristatymo metu dimisijos generolas leitenantas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Pocius supažindino su savo sukaupta šaltųjų ginklų kolekcija. Renginio programą papildė istoriko, Lietuvos Respublikos Seimo nario prof. dr. Valdo Rakučio pranešimas „Kardas diplomatijoje ir karyboje“, atskleidęs šaltojo ginklo reikšmę ne tik mūšio lauke, bet ir politiniame bei diplomatiniame gyvenime.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Rinkinių saugojimo ir tyrinėjimo skyriaus muziejininkas Vidmantas Airini pristatė pranešimą „Šaltieji ginklai ir jų terminija“. Susitikimo metu lankytojai galėjo išgirsti daugiau apie šaltųjų ginklų rūšis, paskirtį ir jų vietą istorijoje.
Dėkojame pranešėjams ir visiems, dalyvavusiems parodos pristatyme. Kviečiame apsilankyti parodoje „Niekada nepasiduok“ ir iš arčiau pažinti išskirtinius muziejaus eksponatus.
Paroda veiks iki gruodžio 1 d.
Šaltųjų ginklų parodos „Niekada nepasiduok“ pristatymas
Spalio 2 d. 14 val. kviečiame į Ukmergės kraštotyros muziejų, kur vyks šaltųjų ginklų parodos ,,Niekada nepasiduok" pristatymas.
Šaltieji ginklai – ne tik kovos priemonės. Jie atspindi skirtingų laikotarpių karybą, kariuomenės tradicijas, technologijų raidą, karinę kultūrą ir visuomenę. Parodoje lankytojai galės iš arčiau susipažinti su įvairių laikotarpių šaltųjų ginklų pavyzdžiais, jų paskirtimi, konstrukcija ir raida.
Parodos pristatymo metu savo įžvalgomis dalinsis iškilūs karybos ir karo istorijos žinovai.
Dimisijos generolas leitenantas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Pocius pristatys parodą. Istorikas, Lietuvos Respublikos Seimo narys prof. dr. Valdas Rakutis pristatys pranešimą „Kardas diplomatijoje ir karyboje". Vytauto Didžiojo karo muziejaus Rinkinių saugojimo ir tyrinėjimo skyriaus muziejininkas Vidmantas Airini skaitys pranešimą „Šaltieji ginklai ir jų terminija".
Tai puiki proga ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir išgirsti specialistų pasakojimus apie ginklų istoriją, jų reikšmę karyboje ir visuomenėje.
Kviečiame susitikti muziejuje ir iš arčiau pažinti šaltųjų ginklų istoriją!
Renginio partneriai:
Vytauto Didžiojo karo muziejus
______
Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, internetinėse svetainėse ir kt.
Vyresnio amžiaus žmonių savaitė Ukmergės kraštotyros muziejuje ir jo padaliniuose
Minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Ukmergės kraštotyros muziejus kviečia senjorus dalyvauti nemokamose pažintinėse ekskursijose ir aplankyti Ukmergės kraštotyros muziejų bei jo padalinius.
Kviečiame atrasti Ukmergės miesto istoriją, susipažinti su muziejaus ekspozicijomis, aplankyti Siesikų pilį, Prezidento Antano Smetonos dvarą Užugiryje bei Užugirio mokyklą-muziejų.
Nemokamos ekskursijos (Registracija būtina):
Ekskursija po Ukmergės senamiestį
Spalio 2 d., 16.00 val.
Vieta: susitinkame prie Ukmergės kraštotyros muziejaus, Kęstučio a. 9, Ukmergė.
Ekskursija po Ukmergės kraštotyros muziejaus ekspoziciją
Spalio 7 d., 10.00 val.
Vieta: susitinkame Ukmergės kraštotyros muziejuje, Kęstučio a. 9, Ukmergė.
Registracija į ekskursijas po Ukmergės miestą ir muziejų:
https://forms.gle/hD8h155nPjFcGDv29
Ekskursija Prezidento Antano Smetonos dvare
Spalio 3 d., 13.00 val.
Vieta – Prezidento Antano Smetonos dvaras, Dvaro g. 3, Užulėnio k., Ukmergės r.
Ekskursija Užugirio mokykloje-muziejuje
Spalio 3 d., 14.30 val.
Vieta – Užugirio mokykla-muziejus, Antano Smetonos g. 20, Užugiris, Ukmergės r. sav.
Registracija į ekskursijas Užugirio krašto muziejiniame komplekse:
https://forms.gle/n6A4rCrG3R9iuDqR8
Ekskursija Siesikų pilyje
Spalio 8 d., 12.00 val.
Vieta – Daugailių k. 1, Siesikų sen., Ukmergės r.
Registracija į ekskursiją Siesikų pilyje:
https://forms.gle/rPEdPWgHATdZy4Q98
Nemokamas muziejaus lankymas
Spalio 1–8 d. kviečiame senjorus nemokamai aplankyti Ukmergės kraštotyros muziejų ir Veprių krašto skyrių.
Ukmergės kraštotyros muziejus
Kęstučio a. 9, Ukmergė
Nemokamas lankymas – spalio 1–8 d.
Išskyrus spalio 4 ir 5 d., kai muziejus nedirba.
Veprių krašto skyrius
Šventosios g. 8A, Vepriai, Ukmergės r.
Nemokamas lankymas – spalio 1–8 d.
Išskyrus spalio 4 ir 5 d., kai skyrius nedirba.
EKSPONATŲ ISTORIJOS - LIETUVIŠKAS ILGASIS
Pinigų atsiradimas Lietuvoje
Senovės lietuvių pažintis su pinigais prasidėjo nuo senovės Graikijos ir Romos monetų. Daug amžių praėjo, kuomet pradėti gaminti savi pinigai. Jie, kaip universalus mainų matas, Lietuvoje atsirado siekiant supaprastinti prekybą. Pinigų sistema Lietuvos teritorijoje susiformavo XIII–XIV a. pirmojoje pusėje. LDK laikais prekių mainuose dažniausiai buvo atsiskaitoma sidabro lydiniais ir kitų kraštų monetomis.
Lietuviškas ilgasis
Kai ėmė stiprėti mūsų krašto ūkis ir pradėjo augti pinigų paklausa, atsirado sidabro lydinių. Lietuvoje kitų šalių monetas dažniausiai sulydydavo į sidabro lydinius. Iš jų atsirado pirmieji lietuvių pinigai – lietuviški ilgieji – pusapvaliai sidabriniai sunormintos masės strypeliai, su įkartomis arba be jų, skirti piniginiams atsiskaitymams. Jie buvo paplitę visame baltų genčių gyvenamajame regione nuo XIII a. iki XIV a. pirmosios pusės.
Ankstyvieji ilgieji buvo be įkartų, vėlesnieji – su 1–18 įkartų. Manoma, jos darytos nuo XIVa. pradžios, atsiradus smulkių lydinių poreikiui – atsiskaitant pritrūkus smulkesnio piniginio vieneto buvo atkertama lydinio dalis. Dar smulkesniems atsiskaitymams nedidelis lydinio fragmentas buvo perkertamas skersai. Taip pat manoma, kad kai kurios įkartos lydinyje buvo skirtos sidabro kokybei nustatyti.
Vėliau pradėti lieti didesni, trikampio skersinio pjūvio lydiniai, literatūroje vadinami trišoniais. Trišoniai sidabro lydiniai apyvartoje galėjo būti nuo XIV a. antrosios pusės iki XV a. pabaigos. Nuo XIV a. pabaigos pradedamos kaldinti monetos, kurios ilgainiui visiškai iš apyvartos išstūmė lydinius.
Įdomybės
* Lietuviškųjų ilgųjų lazdelės formą, matyt, lėmė jos gamybos paprastumas ir patogumas vartotojui. Paprasčiausias būdas nulieti lazdelės formos liejinį buvo padaryti griovelį žemėje (molyje ar smėlyje) ir tam tikro tūrio samteliu supilti į jį reikiamą kiekį išlydyto sidabro.
* Lietuviški ilgieji buvo 74–135 g (vidutiniškai apie 105 g) masės, 10–16 cm (dažniausiai apie 13 cm) ilgio.
* Lietuviški ilgieji buvo itin stambūs pinigai. Už vieną tokį lydinį buvo galima įsigyti iki 15 avių, vieną karvę arba už pusantro lydinio – žirgą. Todėl apyvartoje jie dažnai buvo smulkinami – dalijami į mažesnes dalis, dažniausiai perkertant pinigą pusiau.
* Manyta, kad lietuviškuose ilguosiuose būna 85–95% sidabro. Tačiau juvelyrikos amatą išmanantis žmogus galėjo pasigaminti įvairiausių cheminių sudėčių „lietuviškų ilgųjų“. Atlikti tyrimai rodo, kad ir lietuviški ilgieji pinigai buvo padirbinėjami. Kai kuriuose ištirtuose lydiniuose sidabro būta nuo 39,06 iki 78,72%. Pasitaikė ir tokių, kuriuose sidabro apskritai nerasta.
* Dažnai ilgasis klaidingai vadinamas kapa, muštiniu, rubliu.
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas lietuviškas ilgasis pinigas. XIII–XIV a.
UkKM 25673
N-3045
Daugiau skaitykite čia:
https://www.ldkistorija.lt/pirmieji-pinigai-sidabro-lydiniai-ir-j%C5%B3-klastojimas/
https://www.pinigumuziejus.lt/lt/naujienos/karaliaus-mindaugo-laiku-pinigai
https://www.pinigumuziejus.lt/lt/naujienos/pirmieji-metaliniai-pinigai-lietuvos-teritorijoje
https://www.vle.lt/straipsnis/ilgasis/
https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2018/05/27/iliustruotoji-istorija-ldk-pinigai
Paveldo dienos 2026: „Siesikų pilis: saugok, puoselėk, atgaivink”
Rugsėjo 19 d. Ukmergės kraštotyros muziejaus padalinyje, Siesikų pilyje, vyko Europos paveldo dienoms skirtas renginys „Siesikų pilis: saugok, puoselėk, atgaivink“. Renginio metu lankytojai buvo pakviesti iš arčiau pažinti restauruotą pilies sienų tapybą, jos meninę ir istorinę vertę bei sudėtingą išsaugojimo kelią.
Siesikų pilis yra ne vien išskirtinis Ukmergės krašto architektūros objektas, bet ir gyvas pasakojimas apie to meto kultūrą, Renesanso idėjas, skirtingų laikotarpių paliktus ženklus.
Renginį pradėjo sveikinimo žodžiai, o vėliau pranešėjai pristatė tris svarbias Siesikų pilies istorijos ir atgaivinimo temas: Siesikų pilies vietą Renesanso kultūros kontekste, su Siesikais susijusia giminės Pauliaus Daumanto-Siesickio dienoraštį bei restauravimo darbus, leidusius išsaugoti ir geriau suprasti sienų tapybos fragmentus.
Doc. dr. Birutė Rūta Vitkauskienė pranešime „Siesikų pilis Renesanso kultūros kontekste“ aptarė pilies architektūrą ir jos sąsajas su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Renesanso kultūra. Dr. Kęstutis Gudmantas renginio dalyviams pristatė Pauliaus Daumanto-Siesickio dienoraštį. Tai išskirtinis šaltinis, padedantis geriau pažinti XVI–XVII a. sandūros žmogaus aplinką, interesus ir kasdienybę. Restauratorė Indrė Valkiūnienė pranešime „Sienų tapybos restauravimas“ pristatė 2024–2026 m. vykdytus Siesikų pilies sienų tapybos konservavimo ir restauravimo darbus. Šis procesas reikalavo ne tik profesionalių technologinių sprendimų, bet ir atsakingo požiūrio į autentišką medžiagą, jos būklę bei išlikusių fragmentų reikšmę.
Renginio metu dalyviai turėjo išskirtinę galimybę iš arti pamatyti unikalų Pauliaus Daumanto-Siesickio 1591–1603 m. dienoraštį - daugiau kaip keturių šimtų metų senumo asmeninį liudijimą, susijusį su Siesikų krašto istorija. Šis vertingas leidinys priklauso Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, kuri šią ypatingą knygą paskolino Siesikų pilyje vykstančiam renginiui.
Renginio metu pilies erdvėse vyko edukacinė veikla vaikams „Mažasis pilies architektas“ bei kiti žaidimai, kvietę jaunuosius lankytojus pažinti kultūros paveldą per patirtį, kūrybą ir žaidimą.
Senosios muzikos ir šokio trupė „Festa cortese“ su renesansinių šokių programa užbaigė renginį gyvu istorinio šokio pasirodymu, kuris suteikė progą renginio dalyviams pajusti aptariamo laikotarpio kultūrinę atmosferą bei priminė, kad paveldas atsiskleidžia ne tik per dokumentus ar restauruotus meno kūrinius, bet ir per gyvas patirtis.
Renginio dalyviams bei kitiems Siesikų pilies lankytojams pristatyta restauruota sienų tapyba yra reikšmingas žingsnis saugant ir aktualinant kultūros paveldą. Restauravimo darbai grąžina lankytojams galimybę pamatyti daugiau autentiškų pilies interjero sluoksnių, o tyrimai ir vieši pristatymai padeda suprasti, kiek daug istorijų gali slypėti po dažų, tinko ir laiko paliktais pėdsakais.
Projektas iš dalies finansuojamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pažinimo sklaidos ir atgaivinimo programos lėšomis, įgyvendinant projektą „Siesikų pilis: saugok, puoselėk, atgaivink“ ir Ukmergės rajono savivaldybės lėšomis.
Nuotraukų autorius: Baltas kadras
