Knygos „Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose“ pristatymas ir parodos atidarymas

2024 m. sausio 18 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje įvyko fotografijų albumo „Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose“ pristatymas ir šio leidinio fotografijų parodos atidarymas. Renginio metu muziejaus direktorė Violeta Reipaitė pasveikino muziejaus darbuotojus, kurių dėka buvo parengtas ir išleistas naujas muziejaus leidinys bei atskleidė, kad šie metai muziejui ypatingi, nes visus metus minėsime muziejaus 80-tą gimtadienį su įvairiais renginiais. Pirmasis šios šventės renginys – naujo muziejaus leidinio pristatymas ir parodos atidarymas. Renginio dalyvius ir knygos autorius pasveikino Ukmergės administracijos direktorė Inga Pračkailė bei Ukmergės švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkė Indrė Kižienė. Leidinio sudarytojai – muziejininkė Vaida Noreikienė dalijosi mintimis apie daugiakultūrę Ukmergę ir pristatė naują knygą, o vyr. muziejininkas Vladas Kovarskas papasakojo apie parodoje eksponuojamas fotografijas ir atskleidė atskirų objektų istoriją. Renginio metu istorikas Raimondas Ramanauskas skaitė pranešimą apie tautinių ir religinių bendruomenių istoriją Ukmergėje. Į renginį susirinko gausus svečių būrys, todėl galima pasidžiaugti, kad mūsų miesto istorija svarbi ir įdomi daugeliui miesto gyventojų.

Leidinyje „Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose“ publikuojamos 60 istorinių ir 60 šiuolaikinių fotografijų. Dabartinius vaizdus užfiksavo ukmergiškis fotografas Justas Strioga ir muziejininkė Eglė Butkutė. Istorinės miesto erdvių ir pastatų nuotraukos iš Ukmergės kraštotyros muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių bei privačių asmenų kolekcijų, kurios apima XIX a. pab.–XX a. 6 deš. laikotarpį. Šalia kiekvienos fotografijos pateikti aprašymai lietuvių ir anglų kalbomis, kurie supažindina su įvairiais visuomeninės, religinės ir gyvenamosios paskirties objektais, miesto erdvėmis bei pristato dabartinę jų paskirtį. Leidinyje „Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose“ atskleidžiami Ukmergės istorijos fragmentai, kurie liudija apie turtingą ir įvairialypį miesto gyvenimą.

Leidinį parengė Ukmergės kraštotyros muziejus, jo leidimą parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Ukmergės rajono savivaldybė. Leidinys išleistas 400 egz. tiražu.

Parodoje publikuojamos 36 istorinės miesto erdvių ir pastatų nuotraukos bei 36 šiandieniniai vaizdai, kurie leidžia pažvelgti į Ukmergės miesto kraštovaizdį ir architektūrą bei palyginti praeitį su dabartimi. Paroda veiks iki 2024 m. balandžio 8 dienos.

Teksto autorė Vaida Noreikienė
Fotografijų autorius Andrius Vyšniauskas

 


Knygos „Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose“ pristatymas ir leidinio fotografijų parodos atidarymas

2024 m. sausio 18 d. 16 val. kviečiame į knygos „Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose“ pristatymą ir leidinio fotografijų parodos atidarymą.

Ukmergės kraštotyros muziejus išleido fotografijų albumą „Daugiakultūrė Ukmergės istorija fotografijose“, supažindinantį su pagrindiniais Ukmergės miesto istorijos faktais nuo miesto įkūrimo iki šių dienų. Fotografijų albume publikuojamos istorinės ir šiandieninės miesto erdvių ir pastatų nuotraukos leidžia skaitytojui pažvelgti į Ukmergės miesto kraštovaizdį ir architektūrą bei palyginti praeitį su dabartimi. Pateikti aprašymai atskleidžia Ukmergės istorijos fragmentus, kurie pasakoja apie čia gyvenusius žmones, kurie kartu kūrė miesto socialinę, kultūrinę, ekonominę ir politinę vietovės dvasią ir istoriją.

Renginio metu muziejininkai pristatys leidinį ir parodą, o istorikas R. Ramanauskas skaitys pranešimą apie tautinių ir religinių bendruomenių istoriją Ukmergėje.

Leidinį parengė Ukmergės kraštotyros muziejus, jo leidimą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Ukmergės rajono savivaldybė.

 


Stasio Eidrigevičiaus paroda „Keliaujanti vaizduotė“

Kviečiame į Stasio Eidrigevičiaus parodos „Keliaujanti vaizduotė“ atidarymą, kuris vyks 2024 m. lapkričio 17 d. 16 val.
Paroda „Keliaujanti vaizduotė“ pristato dalį Stasio Eidrigevičiaus knygų iliustracijų kolekcijos, kurią menininkas padovanojo Stasio Eidrigevičiaus menų centrui. Parodoje eksponuojami kūriniai, sukurti Vytautės Žilinskaitės knygai „Kelionė į Tandadriką“ (1984), Chose Muriljas „Mano draugas pelėdžiukas“ (1986) ir Ritos Repšienės „Laumių pasakoms“ (2008).
Išskirtinė keliaujančios parodos ekspozicinė architektūra. Iš ryškių „Stasiškų“ spalvų, neoninių šviesų sukurta namelio konstrukcija, kviečianti žiūrovą susipažinti ne tik su Stasio kūryba, bet ir su jo spalvinga asmenybe.
Iš kūnų supinta vaivorykštė; paukščiai, surišti sparnais; katinas, lazda ir uodega pagavęs išsigandusią gyvatę; zuikis, praradęs dešinę ausį drobės įplyšime; gėlės kuokelis, prispaudęs miniatiūrinį šunytį; žirklės, kerpančios pabalusį veidą; vaikas, apipintas juosta; kūdikiai, įsivėlę į laumės plaukus; verpstę įsikandęs kaukėtasis; varlė, tvirtai prilaikanti ištrūkti bandančią vaivorykštę... Rodos, nė vienas Stasio Eidrigevičiaus sukurtas personažas, pristatomas parodoje, negali egzistuoti kaip atskiras ar atskirtas kūnas. Jie „veikia“ čia tik susipynę su kitais kūriniais ar objektais. Visi: tiek personažai, tiek įvairūs daiktai sulipę į nedalomą vientisą organizmą. Gal menininkas reflektuoja gamtos ir žmogaus ekosistemą, tą nenutrūkstamą grandinę? Objektai ir gyviai palaiko vienas kitą. Susivijusi piešiniuose vaizduojamųjų gija atspindi nedalomą, neišskiriamą draugystę, priklausymą ar priklausomybę vienas nuo kito bei kančią, kuri atsispindi suvaržymo, suspaudimo, surišimo motyvuose.
Suvaržymo motyvas labai svarbus Stasio kūryboje. Jis reflektuoja ir savo vaikystę kaimo atskirtyje nuo visuomenės, kultūros, vaikiškų „tikrųjų“ pramogų bei gyvenimą socialistinėje priespaudoje. Tačiau parodos pavadinimas „Keliaujanti vaizduotė“ žiūrovui leidžia išsiveržti iš iliustracijose vaizduojamų pančių. Jis įgalina mus ištrūkti, pasinerti į savąją fantazijų kelionę, peržengti visas įmanomas ribas, kur egzistuoja mitologinės, antropomorfinės būtybės. Žodis „kelionės“ taip pat yra nuoroda į Stasio biografinius aspektus, kai menininkas nuo vaikystės gyveno įvairiuose Lietuvos kaimuose ir miestuose, kol galiausiai 1980 m. emigravo į Varšuvą, kur iki šiol gyvena.
Žinoma, be knygų autorių turbūt nebūtų ir šių iliustracijų. Jei skaitėte bent vieną Stasio iliustruotą knygą, turėjote pastebėti, jog menininkas tiesiogiai nevaizduoja to, ką skaitome. Anot Stasio, prieš kurdamas iliustracijas, jis visada diskutuoja su tekstų autoriais, kurie, kaip, pavyzdžiui, Vytautė Žilinskaitė, atverdavo dar platesnį lauką jo fantazijai, užuot uždariusi ar užspaudusi ją.
Parodos kuratorė Lina Albrikienė