Parodos „Likimo spalva – žalia: nuo Lėno iki Žalgirio“ atidarymas Prezidento Antano Smetonos dvare
Vasario 16 d. 13.00 val. kartu su Gediminu Budniku atversime naują parodą, pasakojančią Budnikų šeimos likimą – nuo Užugirio pradžios mokyklos ir Paąžuolių kaimo iki legendinių „Žalgirio“ pergalių. Parodoje susipins mokytojos, Vyčio apygardos Plieno būrio ryšininkės Valentinos Budnikienės bei Vyčio apygardos Plieno būrio vado Florijono istorija, pokario pasipriešinimas ir tautinė savimonė „O kas jei ne mes?”
Remiantis mikroistorija, paroda parodis, kaip pasipriešinimas okupacijai ir meilė krepšiniui atspindi platesnę Lietuvos XX a. istoriją – nuo nepriklausomybės praradimo ir partizaninio karo iki sovietmečio pabaigos, kai krepšinis tapo viena ryškiausių laisvės išraiškų. Lankytojai išvys unikalių archyvinių fotografijų, dokumentų ir asmeninių daiktų, pasakojančių apie Budnikų šeimos pasirinkimus, drąsą ir indėlį į Lietuvos sporto bei atminties kultūrą.
Renginio metu vyks susitikimas su Gediminu Budniku, kuris pasidalins prisiminimais apie savo tėvus, vaikystę, krepšinio kelią ir „Žalgirio“ fenomeną, tapusį tylia, bet galinga kovos už Lietuvos laisvę, išraiška. Po pristatymo bus laikas klausimams, neformaliam pokalbiui ir parodos apžiūrai Prezidento Antano Smetonos dvare.
Renginio adresas: Dvaro g. 3, Užulėnio kaimas, Ukmergės r.
Renginys nemokamas.
________________
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui muziejaus interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir kituose komunikacijos kanaluose.
Dr. A. Svarausko knygos „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“ pristatymas
Vasario 13 d. 16 val. Ukmergės kraštotyros muziejuje vyks dr. Artūro Svarausko knygos „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“ pristatymas ir diskusija su autoriumi.
Naujausioje A. Svarausko knygoje analizuojama Lietuvos visuomenės būklė 1939–1941 m., tuometės politinės įtampos priežastys ir raiškos formos. Nagrinėjami konfliktai tarp visuomenės socialinių klasių bei įtampa tvyrojusi tarp gyventojų ir politinės valdžios. Autoriaus teigimu, paskutiniaisias nepriklausomybės metais šalyje ryškėjo trintis tarp „tautinio režimo“ ir opozicijos, skirtys visuomenėje darėsi vis labiau pastebimos, o prezidentinė valdymo sistema palaipsniui prarado socialinę atramą. A. Svarauskas svarbiausią monografijoje keliamą tikslą įvardija taip: „Tarp to, kokios Lietuvos politinės–socialinės santvarkos „norėjo“ ketvirtojo dešimtmečio visuomenės dominuojanti dalis, ir to, kas prasidėjo sovietams okupavus ir aneksavus respubliką, – esminis skirtumas. Bandymas užčiuopti skirtumą ir aprašyti visuomenės santykį per 1939–1941 m. egzistavusius socialinius–politinius konfliktus – svarbiausia šio tyrimo užduotis“. Analizuodamas šį įvykiais ir sukrėtimais sodrų laikotarpį A. Svarauskas ne tik pateikia detalią visuomenės vilčių ir nusivylimų rekonstrukciją, bet ir pasiūlo naują Lietuvos istoriografijoje teiginį, kad dėl sovietų okupacijos 1940 m. vasarą buvo prarasta galimybė kurti Lietuvos liaudies demokratinę respubliką.
Artūras Svarauskas – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas. Gimė 1981 m. vasario 24 d. Ukmergėje. 1999 m. baigė Ukmergės Jono Basanavičiaus vidurinę mokyklą. 2003 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete įgijo istorijos bakalauro laipsnį. 2005 m. VPU baigė istorijos magistro studijas. 2006–2010 m. studijavo jungtinėje Lietuvos istorijos instituto ir Klaipėdos universiteto doktorantūroje. 2011 m. apgynė daktaro disertaciją „Krikščioniškosios demokratijos idėjinė ir struktūrinė raida Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m.“. Nuo 2004 m. – Lietuvos istorijos instituto XX amžiaus istorijos skyriaus laborantas, nuo 2011 m. – jaunesnysis mokslo darbuotojas, nuo 2016 m. – mokslo darbuotojas.
Renginio metu bus galimybė įsigyti dr. A. Svarausko knygą „Lietuvos visuomenė 1939–1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“. Pokalbį su autoriumi moderuos muziejininkas Pijus Brazinskas.
Lietuvos istorijos institutas
Lietuvos istorijos instituto leidiniai
Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui muziejaus interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir kituose komunikacijos kanaluose.
