Istorinė spauda – “Kregždutė”

„Kregždutė“ – tai laikraštėlis vaikams, ėjęs nuo 1934 iki 1940 m., kol buvo uždraustas sovietinės valdžios. Jį įsteigė, redagavo ir savo lėšomis leido žinomas nepriklausomos Lietuvos kultūrininkas, pedagogas ir visuomenės veikėjas Stasys Tijūnaitis (1888-1966 m.). Šalia eilėraščių, pasakų, dainų ir žaidimų moksleiviams laikraštėlyje galėjai rasti ir įdomios informacijos apie Lietuvos vietoves, jų istoriją ir žmones. Buvo išleista keletas specialių, konkrečioms vietovėms skirtų „Kregždutės“ numerių: Krikštėnams (1934 m., Nr. 6), Pabaiskui (1935 m., Nr. 16), Širvintų valsčiui (1936 m., Nr. 6) ir Vepriams (1936 m., Nr. 7). Visos vietovės anuomet priklausė Ukmergės apskričiai . Toks dėmesys Ukmergės kraštui nėra atsitiktinis, S. Tijūnaitis buvo gimęs Vareikiuose, Deltuvos valsčiuje, o jo mama – veprietė, Darata Rudokaitė iš Barboriškio kaimo. Savo ryšius su Vepriais leidėjas mini ir įžanginiame Veprių „Kregždutės“ žodyje, ten taip pat teigia, kad sumanymas išleisti šį “Kregždutės“ numerį kilo pačiuose Vepriuose, mokytojų būrelyje. Didžioji dalis straipsnelių atsirado bendradarbiaujant S. Tijūnaičiui ir mokytojui Jonui Jurkūnui (1883-1957 m.).