24. Paminklas Taujėnų mokytojams, kovotojams už Lietuvos laisvę atminti

V. Gorio nuotrauka

Kovotojams už Lietuvos laisvę (Pasitinkant Lietuvos šimtmetį). Akmeninių paminklų memorialinį ansamblį monsinjorui padėjo kurti Ukmergės krašto Sibiro tremtiniai Vytautas Viliūnas, Algirdas Karvelis, Vaclovas Slivinskas ir kt. Pastatytas 2006 m.

Pasitinkant Lietuvos šimtmetį

Istorijos šaltiniuose Taujėnų miestelis (Ukmergės raj.) kaip valsčius minimas nuo XVI a. antrosios pusės. Nuo XVIII a. jau vadinamas miesteliu, kunigaikščių Radvilų tėvūnija.

Kai 1944 m. liepą rusų kariuomenė su frontu grįžo į Lietuvą, vietos gyventojai suprato, kad NKVD Lietuvoje ir toliau, kaip 1940–1941 m., vykdys M. Suslovo doktriną: „Lietuva bus,  tik  be  lietuvių.“  Jau  1944 m. rugpjūtį Taujėnų miškuose pradėjo tvirtintis Lietuvos laisvės armijos (LLA) kovotojų būriai.

1944 m. gruodį susiformavo vienas pirmųjų Lietuvoje Vyčio apygardos partizanų būrys, kuriam vadovavo LLA narys, Lietuvos kariuomenės kpt. Juozas Krikštaponis, prezidento Antano Smetonos sesers sūnus. 1944 m. pabaigoje į Vyčio apygardos partizanų rinktinę įsitraukė partizanų būriai, kurie buvo įsikūrę ir kovojo Siesikų, Pagirių, Taujė- nų, Raguvos, Ramygalios ir Vadoklių areale. Pirmaisiais Vyčio apygar- dos partizanais tapo kpt. J. Krikštaponio bendraminčiai Antanas Danyla-Kernius, Bronius Eglinskas, Marijonas Smetona, Jonas Dambrauskas, Juozas Survila-Šarūnas, Bronius Kadžys-Vytautas.

1944 m. pabaigoje Vyčio partizanų apygardoje jau buvo 555 kovo- tojai.

1945 m. sausio 12 d. prieš Vyčio apygardos partizanus buvo pasiųstos didžiulės NKVD kariuomenės pajėgos. Partizanų štabas Užulėnio miške buvo apsuptas. Žiauriame mūšyje tada žuvo Vyčio apygardos partizanų vadas kpt. J. Krikštaponis ir 23 jo bendražygiai. Buvo nukauta apie 80 NKVD karių. (Ignatavičius I. Lietuvos naikinimas ir tautos kova. 1940–1998. Vilnius,1999, p. 266) Visi žuvę partizanai Amžinojo poilsio atgulė Lėno kapinaitėse. 1996 m. pastatytas tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus sukurtas paminklas – partizanų būrio žiemos stovyklos schema.

Po J. Krikštaponio žūties Vyčio apygardai nuo 1945 m. vadovavo vyr. ltn. Danielius Vaitelis-Briedis, jo pavaduotojais tapo J. Survila-Šarūnas ir ltn. P. Blieka. Pirmuoju savo dekretu naujasis Vyčio apygardos vadas Briedis paskelbė amnestiją Ukmergės rajono stribams: 32 stribai su ginklais iš Pagirių miestelio pasitraukė pas partizanus ir garbingai kovojo J. Dambrausko partizanų būryje už Lietuvos Nepriklausomybę iki pat daugelio jų didvyriškos žūties.

Dalis partizanų, kilusių iš Taujėnų valsčiaus arba šioje teritorijoje žuvusių, priklausė DKA B rinktinei, iš pradžių mokytojo Juozo Sauliūno būriui (12 partizanų, veikusių Taujėnų ir Raguvos apylinkėse) ir mokytojo Aleknavičiaus iš Skabeikių kaimo būriui, vėliau Stiklo būriui, kita dalis – Vyčio partizanų apygardos J. Krikštaponio, po jo mirties – Danieliaus Vaitelio-Briedžio partizanų būriui.

1946 m. vasario pradžioje DKA B rinktinės vadas Alfonsas Morkūnas-Plienas ir štabo viršininkas J. Šibaila-Diedukas B rinktinėje įkūrė 5-ąjį batalioną, kurio kovos arealu paskirtos Taujėnų ir Kavarsko apylinkės.

1946 m. balandžio 10 d. Taujėnų valsčiuje prie Varžukų kaimo ūkininko Kaušo sodyba, kurioje slėpėsi 5 Stiklo būrio kovotojai, buvo apsupta. Nelygioje kovoje su NKVD kariuomene žuvo partizanai Marijonas Krogertas-Uosis, Tomas Našlėnas-Radvila, Antanas  Kerbelis-Robinzonas ir Jonas Ignatavičius-Jaunutis. (Gaškaitė-Žemaitienė N. Pasipriešinimo istorija. 1944–1953. p. 157)

Kaušų sodyba buvo stribų sudeginta, šeimininkai ištremti į Sibirą. Sodybos vietoje dabar stovi atminimo kryžius žuvusiems partizanams. (Krikštaponytė E. Taujėnų partizanų keliais. Gimtoji žemė, Ukmergė, 2016, birželio 12, p. 1–2)

1946 m. rugsėjo 24 d. NKVD kariuomenė apsupo Boleslovo ir Vandos Dalinkevičių sodybą. Čia atsišaudydami žuvo trys partizanai: Ignas Zelionka, Karolis Žižys ir Petras Pauliukonis. Jie užkasti Vidiškių kaime, perlaidoti Dukstynos kapinėse. (Abromavičius S. ir kiti. Ten pat, p. 636) Sodybos vietoje stovi tautodailininko Prano Kaziūno sukurtas kryžius.

1947 m. rugsėjo 30 d. žuvo Vyčio apygardos vado D. Vaitelio-Briedžio pavaduotojas J. Survila-Šarūnas, jį pakeitė ltn. P. Blieka. Partizanų būriui, veikusiam Ukmergės ir Taujėnų areale, ėmė vadovauti Antanas Stimburys-Tankistas. (Ignatavičius I. Ten pat, p. 285)

1948 m. vasario 26 d. Kurkliniškių kaime Januškevičiaus sodyboje, išduoti MGB agentės Berželytės, žuvo DKA Stiklo būrio partizanai: Kazimieras Tušas-Nemunas, Alfonsas Tušas-Papuošalas ir Steponas Zalaginas-Ripka. Jų palaikai išniekinti Ukmergėje.

Kaip rašyta ankstesniame skyriuje, sodybą, kur buvo iškasta jų slėptuvė, enkavedistai sudegino. Dabar jos vietoje stovi atminimo kryžius žuvusiems partizanams. (Abromavičius S., Kasparas K., Trimoniene R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. Kaunas, 2007, p. 685)

1948 m. gegužės 13 d. Taujėnų valsčiuje prie Juodviršių (Juodvisinės) kaimo žuvo Vyčio apygardos vadas kpt. Danielius Vaitelis-Briedis, jo pavaduotojas J. Kilijonas-Mikas ir štabo apsaugos būrio vadas A. Šy- vis-Šalapka. (Ignatavičius I. Ten pat.)

1949 m. spalio 10 d. Skabeikų kaime P. Valeikos sodyboje žuvo DKA B rinktinės 5-ojo bataliono vadas Bronius Jakubonis-Stiklas. Perlaidotas Ukmergės Dukstynos kapinėse. (Abromavičius S. ir kiti. Ten pat, p. 576) 1949 m. gruodžio 30 d. Pabaisko valsčiuje, Juodkiškių kaime žuvo DKA vadas Alfonsas Morkūnas-Plienas. (Ignatavičius I. Ten pat, p. 298) Taujėnų valsčiaus partizaninių kovų areale 1944–1953 m. žuvo 1315 Vyčio apygardos kovotojų.

Lėno apylinkėse buvusio laisvės kovų dalyvio Algirdo Blauzdžio iniciatyva gražioje miško aikštelėje iškilo didžiulis paminklinis akmuo visiems tose apylinkėse gimusiems ir dalyvavusiems pasipriešinimo dalyviams atminti. (Krikštaponytė E. Ten pat)

Prie Taujėnų mokyklos sienos pritvirtinta memorialinė lenta aktyviam pasipriešinimo kovos dalyviui mokytojui Smalsčiui. (Krikštaponytė E. Taujėnų partizanų keliais. Gimtoji žemė, Ukmergė, 2016, birželio 12)

2014 m. vasario 16-ąją Lietuvos Respublikos prezidentūroje buvo apdovanoti iš Taujėnų apylinkių kilę Laisvės kovotojai: mokytoja Valentina Budnikienė – Vyčio ordino Karininko kryžiumi (po mirties), jos vyras Lietuvos partizanas Florijonas Budnikas – Vyčio Kryžiaus Riterio kryžiumi (po mirties). Mokytoja V. Budnikienė pokario metais buvo enkavedistų žiauriai nukankinta Užulėnio miške, kai savo vyrui partizanui nešė maisto. Ją miške užklupę enkavedistai negyvai subadė durtuvais ir paliko miške žvėrims sudoroti. Jos vyrą partizaną F. Budniką nušovė. V. Budnikienės palaikuose rastos 7 didžiulės žaizdos – budeliai dūrė tiesiai į širdį. Mokytoja, kaip partizanų ryšininkė, buvo slapta palaidota Lėno kapinaitėse. Be mamos liko trys mažamečiai vaikai: Gediminas neturėjo nė metukų, Antanas ėjo trečius, o Juozas buvo penkerių. Našlaičiai užaugo pas gimines, gerus žmones, tapo padoriais Lietuvos piliečiais patriotais. Jie iš Lietuvos Respublikos Prezidentės rankų priėmė apdovanojimus jų žuvusiems tėvams. (Ežerskytė L. Broliams Budnikams žuvę tėvai visada buvo didvyriai. Gimtoji žemė, 2014, kovo 8; Tremtinys, 2014, kovo 21, p. 1, 2) Paminklinis akmuo Taujėnų mokytojams ir kitiems Lietuvos laisvės kovotojams stovi ir per amžius stovės Didžiosios Kovos apygardos parke prie Mūšios. Jis pasakos tragiškas žuvusiųjų už Lietuvos Nepriklausomybę ir jų šeimų istorijas.

Šaltiniai ir literatūra:

Lietuvos naikinimas ir tautos kova. 1940–1998. Sud. Izidorius Ignatavičius. Vilnius, 1999, p. 266.

Gaškaitė-Žemaitienė N. Pasipriešinimo istorija. 1944–1953. Vilnius, 1997, p. 157.

Krikštaponytė E. Taujėnų partizanų keliais. Gimtoji žemė, Ukmergė, 2016, birželio 12, p. 1–2.

Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. Kaunas, 2007, p. 685.

Lietuvos naikinimas ir tautos kova. 1940–1998. Sud. Izidorius Ignatavičius. Vilnius, 1999, p. 266.

Gaškaitė-Žemaitienė N. Pasipriešinimo istorija. 1944–1953. Vilnius, 1997, p. 285. Ten pat, p. 298.

Abromavičius S., Kasparas K., Trimonienė R. Didžiosios Kovos apygardos partizanai. Kaunas, 2007, p. 576.

Ežerskytė L. Broliams Budnikams žuvę tėvai visada buvo didvyriai. Gimtoji žemė, Ukmergė, 2014, kovo 8; Tremtinys, 2014, kovo 21, p. 1, 2.

Voverienė O. Paminklas Taujėnų mokytojams, kovotojams už Lietuvos laisvęwww.llks.lt. 2016, gruodžio 1.

Prof. Ona Voverienė