39. Kryžius vyskupui Vincentui Borisevičiui
Kryžius Dievo tarnui, vyskupui Vincentui Borisevičiui. Pastatytas paminėti vyskupą kankinį, kuris buvo NKVD sušaudytas prieš 75 metus. Pastatytas 2021 metais.
Skulptorius Algirdas Varžinskas, iniciatorius vyskupas Jonas Kauneckas
Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius (1887–1946). 1910 m. įšventintas kunigu, 1927–1940 m. Telšių kunigų seminarijos profesorius ir rektorius. 1940 m. konsekruotas vyskupu. Okupavus Lietuvą pasisakė prieš Bažnyčios persekiojimą, rėmė partizanus, gelbėjo žydus. 1946 m. suimtas, kankintas NKGB–MGB kalėjime Vilniuje, 1946 m. lapkričio 18 dieną sušaudytas. 1991 m. pradėta vyskupo kanonizacijos byla. 1999 m. surasti jo palaikai bendrame sušaudytų kalinių kape Vilniuje Tuskulėnų dvaro parke ir iškilmingai perkelti į Telšių katedros vyskupų kriptą.
38. Koplytstulpis vyskupui tremtiniui Julijonui Steponavičiui
Koplytstulpis Dievo tarnui, vyskupui tremtiniui Julijonui Steponavičiui – 110 metų gimimo ir 30 metų mirties paminėjimui. Pastatytas 2021 metais.
Skulptorius Vytautas Ulevičius, iniciatorius Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis
Memorialas okupantų nužudytiems pirmosios Lietuvos Respublikos ministrams
Memorialas okupantų nužudytiems pirmosios Lietuvos Respublikos ministrams
V. Gorio nuotrauka
IN MEMORIAM. JIE KŪRĖ PIRMĄJĄ LIETUVOS RESPUBLIKĄ
PETRAS ARAVIČIUS (1887–1942) – fizikas, baigęs Peterburgo universitetą, LR XV ministrų kabineto vidaus reikalų ministras (iki 1931 m. balandžio 7 d.). NKVD sušaudytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovsko srityje. Gimė 1887 m. birželio 29 d. Seinų apskrities Seirijų valsčiaus Avižienių kaime.
KAZIMIERAS BIZAUSKAS (1892–1941) – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, LR švietimo ministras. NKVD sušaudytas 1941 m. birželio 26 d. prie Bygasovo geležinkelio stoties netoli Červenės (tarp Daugpilio ir Polocko). Gimė 1893 m. vasario 14 d. Paviluoste Kuldygos apskrityje Latvijoje.
JULIUS ČAPLIKAS (1886–1941) – pedagogas, Lietuvos kariuomenės karininkas, LR kariuomenės gen. ltn., Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, LR vidaus reikalų ministras (1935 m. rugsėjo 6–1936 m. kovo 24). NKVD sušaudytas 1941 m. liepos 30 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime. Gimė 1886 m. birželio 20 d. Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus Ryliškių kaime.
VAlDEMARAS VYTAUTAS ČARNECKIS (1893–1942) – inžinierius, LR susisiekimo ministras. LR Steigiamojo Seimo narys (1920 m. gegužės 15–1921 m. lapkričio 4), LR II ir III Seimų narys (1922–1926). Diplomatas. LR ambasadorius Italijoje nuo 1925 m. 1939–1940 m. Užsienio reikalų ministerijos Teisių ir administravimo departamento direktorius. NKVD sušaudytas 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovske. Gimė 1893 m. sausio 9 d. Pajiesio kaime Marijampolės apskrityje.
PRANAS DOVYDAITIS (1886–1942) – pedagogas, filosofijos daktaras, VDU profesorius, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, LR Ministrų kabineto pirmininkas (1919 m. kovo 12–1919 m. balandžio 12). NKVD sušaudytas 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovske. Gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apskrities Višako Rūdos valsčiaus Runkių kaime.
BALYS GIEDRAITIS (1890–1941) – karininkas, plk. ltn., LR kraš- to apsaugos ministras (1930 m. birželio 26–1934 m. birželio 13). NKVD sušaudytas Červenės žudynėse. Gimė 1890 m. sausio 13 d. Rygoje.
ANTANAS ENDZIULAITIS (1895–1942) – LR vidaus reikalų ministras (1925 m. vasario 4–1926 birželio 15); III Seimo narys (1926 m. birželio 2–1927 m. balandžio 18). NKVD sušaudytas 1942 m. gruodžio 10 d. Sverdlovske. Gimė 1895 m. lapkričio 17 d. Vilkaviškio apskrities Antanavo valsčiaus Gaisrių kaime.
KAZIMIERAS JOKANTAS (1880–1942) – pedagogas, gimnazijos direktorius, LR švietimo ministras. NKVD sušaudytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. Gimė 1880 m. spalio 23 d. Panevėžio apskrities Kupiškio vals- čiaus Valiukiškio kaime.
JONAS MASILIŪNAS (1899–1942) – ekonomistas, LR susisiekimo ministras, NKVD sušaudytas 1942 m. gruodžio 28 d.
JUOZAS PAPEČKYS (1890–1942) – teisininkas, karininkas pulkininkas, poetas, Valstybės Tarybos narys, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, LR krašto apsaugos ministras. NKVD sušaudytas 1942 m. lapkričio 4 d. Sverdlovske. Gimė 1890 m. sausio 1 d. Marijampolės apskrities Šunskų valsčiaus Puskepurių kaime.
VYTAUTAS PETRULIS (1890–1941) – LR finansų, prekybos ir pramonės ministras. NKVD sušaudytas 1941 m. gruodžio 3 d. Uchtos apylinkėse Komijoje. Gimė 1890 m. vasario 3 d. Biržų apskrities Vabalninko valsčiaus Kateliškių kaime.
STEPONAS RUSTEIKA (1887–1941) – teisininkas, karininkas pulkininkas, Kauno miesto viceburmistras, vėliau burmistras, Kriminalinės policijos dienos, švenčiamos nuo 1927 m. spalio 27 d. iniciatorius, politinio sekimo ir kontržvalgybos 1928–1933 m. organizatorius, LR Valstybės saugumo komiteto įkūrėjas ir pirmasis vadovas, LR vidaus reikalų ministras. NKVD sušaudytas 1941 m. birželio 24 d. Minsko NKVD kalėjime. Gimė 1887 m. liepos 5 d. Rygoje.
KAZYS SKUČAS (1894–1941) – teisininkas, karininkas generolas, LR vidaus reikalų ministras. NKVD sušaudytas 1941 m. liepos 30 d. Maskvos Butyrkų kalėjime. Gimė 1894 m. kovo 15 d. Veiverių valsčiaus Mauručių miestelyje.
ZIGMAS STARKUS (1892–1942) – valstybės kontrolierius, LR vidaus reikalų ministras. NKVD sušaudytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovske. Gimė 1892 m. spalio 12 d. Seinų apskrities Rudaminos kaime.
JONAS SUTKUS (1893–1942) – karininkas, LR kariuomenės tiekimo viršininkas, gen. ltn. LR finansų ministras. NKVD sušaudytas 1942 m. gruodžio 10 d. Sverdlovske. Gimė 1893 m. balandžio 15 d. Šakių apskrities Ilguvos valsčiaus Žemlaukės kaime.
ANTANAS TAMOŠAITIS (1894–1940) – pedagogas, teisininkas, LR teisingumo ministras. Nukankintas Kauno NKVD sunkiųjų darbų kalėjime 1940 m. lapkritį.
JOKŪBAS VYGODSKIS (1857–1942*) – LR ministras be portfelio žydų reikalams. Nužudytas gestapo 1941 m. rugsėjo 5 dieną*.
AUGUSTINAS POVILAITIS (1900–1940–07–12) – ekonomistas, Valstybės saugumo departamento vadovas. Gimė 1900 m. balandžio 24 d. Pašventyje, Jurbarko valsčiuje. 1940 m. liepos 12 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
* Tiksli mirties data nežinoma
37. Koplytstulpis skirtas vyskupui, tremtiniui, kardinolui Vincentui Sladkevičiui, jo 100-osioms gimimo ir 20-osioms mirimo metinėms paminėti.
37. Koplytstulpis skirtas vyskupui, tremtiniui, kardinolui Vincentui Sladkevičiui, jo 100-osioms gimimo ir 20-osioms mirimo metinėms paminėti.
Vincentas Sladkevičius gimė 1920 m. rugpjūčio 20 d. Guronyse, Žaslių valsčiuje.
1944 m. kovo 25 d. įšventintas kunigu.
1957 m. gruodžio 25 d. Birštone įšventintas vyskupu.
1988 m. gegužės 29 d. popiežiaus Jono Pauliaus II pakeltas kardinolu.
Mirė 2000 m. gegužės 28 d. Kaune.
Iniciatorius: Monsinjoro A. Svarinsko atminimo draugija.
Autorius: tautodailininkas, skulptorius, kryždirbys R. Zinkevičius.
Koplytstulpis pastatytas 2020 m. Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Ukmergės ir Kaišiadorių žmonių paaukotomis lėšomis.
36. Skulptūra skirta popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje 2018 m. rugsėjo 22-23 dienomis atminimui.
36. Skulptūra skirta popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje 2018 m. rugsėjo 22-23 dienomis atminimui.
Skulptūros sumanytojai-mecenatai: arkivysk. S. Tamkevičius, vysk. J. Kauneckas, vysk. E. Bartulis, vysk. K. Kėvalas, Ukmergės meras R. Janickas, prof. D. Stakišaitis, sesė M. Gavėnaitė. Ąžuolą parūpino J. Stakauskas.
Autorius: tautodailininkas, skulptorius, kryždirbys R. Zinkevičius.
Pastatyta 2019 m.
