Kraštotyros muziejuje pristatyta knyga apie partizaninį judėjimą

Praėjusį penktadienį į Ukmergės kraštotyros muziejų rinkosi įvairaus amžiaus žmonės, kuriuos domina mūsų krašto istorija. Šį kartą buvo susitikta pakalbėti apie senokai praėjusius, tačiau iki šių dienų daugeliui su skausmu ir širdgėla prisimenamus įvykius-partizaninį judėjimą Lietuvoje. O tam buvo proga-nauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleista knyga apie mūsų žemietį, ukmergiškį, partizaną Albiną Bilinkevičių-Baltį „… pergyventų jausmų atogarsis” (Partizano Balčio dienoraštis, laiškai ir eilėraščiai), kurią sudarė nenuilstantis pokario įvykių tyrinėtojas Vaclovas Slivinskas. Leidinyje publikuojamas partizano Albino Bilinkevičiaus-Balčio dienoraštis, laiškų ir eilėraščių faksimilės. Šis dienoraštis-tai autentiškas liudijimas apie tuometinio gyvenimo žiaurumus, už Lietuvos laisvę kovojusių ir nužudytų Vyčio apygardos partizanų vadų ir eilinių buitį ir būtį, nuotaikas, begalinę meilę Tėvynei. ,,Aš rašau dienoraštį. Dabar stengiuos kuo daugiau parašyti, nes gal ateityje bus labai svarbus dokumentas apie partizanus, jų gyvenimo įvairumą ir nuveiktus darbus.”- taip 1947 metų birželį pažymėjo autorius. Yra žinoma, kad A.Bilinkevičius-Baltis mokėsi Deltuvos pradinėje mokykloje, vėliau-Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje, iš kurios daug gimnazistų 1944 m. išėjo partizanauti. 1948 metais neaiškiomis aplinkybėmis Baltis žuvo. Renginyje dalyvavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė Dalia Butkutė išsamiai kalbėjo apie Vyčio apygardos partizanų veiklą, jų žūties aplinkybes. Knygos sudarytojas prisiminė ir pasakojo apie tai, kaip atsirado ši knyga. Jis pažymėjo, kad renkant medžiagą apie Vyčio apygardos partizanų vadą Danielių Vaitelį-Briedį, jam teko lankytis Ramygalos gimnazijos muziejuje. Į akis krito niekur nematytų Alfonso Smetonos-Žygaudo laiškų, partizano Balčio dienoraščio ir eilėraščių kopijos. Originalai buvo pas šios mokyklos istorijos mokytoją Eugeniją Naulickienę, kuri juos perdavė Kėdainių krašto muziejui. Kai Vaclovas Slivinskas susipažino su šia medžiaga, jam kilo mintis partizano Balčio dienoraštį ir eilėraščius parengti spaudai. Susitikimo dalyviai atidžiai klausėsi Ukmergės Senamiesčio pagrindinės mokyklos aštuntokių Gerdos Sadauskaitės, Viktorijos Šapatjevos ir Kotrynos Melichovaitės, kurias paruošė lietuvių kalbos mokytoja Asta Aukštuolienė, skaitomų ištraukų ir eilėraščių iš pristatomos knygos. Papildydama jas, kai kurias būdingesnes ištraukas pacitavo Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotoja Vilma Juozevičiūtė: ,,Trečios Velykos. Velykos, kai pasaulis ir mūsų tėvynė kenčia baisiausiąjį bolševikinį terorą. Mūsų tėvynės raistai, pakelės, miškai primėtyti kaulų ir lavonų mūsų brolių partizanų. Ne viena motina, žmona, sesuo, duktė šiandie sėdėdamos prie Velykų stalo verkia žuvusiųjų sūnų, vyrų, brolių ir kt. Ne vienam nurieda karšta ir sūri ašara, kaip deganti žarija, per skruostą. Baisi ir liūdna tragedija ištiko mūsų tautą. Daug žuvo, bet jų mirtis veda ir ves mus į pergalę, į laimėjimą. Išsisklaidys rūkai ir miglos virš mūsų tėviškės, nušvis saulė, šviesesnė kaip pačiam pavasarį, ir švies. Švies kaip vilties kibirkštys, kaip auksinės raidės J.Biliūno aprašytoj pasakoj. Ir bus laimė, ir bus laisvė. Mirusiųjų kraujas pralietas ne veltui!” Partizaniniu judėjimu labai domisi ir yra sukaupusi vertingos medžiagos, surinkusi tų laikų liudininkų prisiminimų, šia tema parašiusi eilėraščių mokytoja Zuzana Stunžėnienė. Renginyje ji jautriai kalbėjo apie savo atliktą ir atliekamą darbą, perskaitė eilėraštį. Knygos pristatymą pagyvino vokalinio ansamblio ,,Sedula” atliekamos partizanų bei patriotinio pobūdžio dainos. Knygos „… pergyventų jausmų atogarsis” sudarytojui Vaclovui Slivinskui, Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojoms už knygą, už rūpinimąsi partizanų atminties išsaugojimu dėkojo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės skyriaus pirmininkė Aldona Kalesnikienė bei partizano dukra, buvusi tremtinė Onutė Kujalienė.

Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkė Birutė Gudeliauskienė