Jūsų dėmesiui dar vienas, jau minėto Bečių senkapio, eksponatas – viena pirmųjų lietuviškų kaltinių monetų, priskiriama Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto (1392-1430) laikams – LDK Kazimiero Jogailaičio denaras (1440–1492). Aver.: Gediminaičių stulpai, rev.: raitelis (jojantis į dešinę ir laikantis kalaviją). Moneta rasta 1985 metais, Lietuvos Kultūros ministerijos Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologų ekspedicijos – Bečių senkapio kasinėjimų metu, kuriems vadovavo archeologas Gintautas Zabiela.

Pirmųjų lietuviškų monetų kaldinimo pradžia susijusi su XIV a. pab. vykusiais svarbiais politiniais įvykiais Lietuvoje. Lietuvos numizmatų nuomonės dėl pirmųjų monetų kaldinimo išsiskiria. Vienų nuomone (Vytautas Aleksiejūnas, Mykolas Michelbertas, Stanislovas Sajauskas), monetos galėjo būti kaldinamos iki 1387 m., t. y. iki krikščionybės įvedimo, jas greičiausiai kaldino Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas (1345–1377) valdymo pabaigoje arba jo sūnus Jogaila (1377–1392). Kitų nuomone (Eugenijus Ivanauskas, Robertas Douchis (1941–2005), Eduardas Remecas), pirmosios monetos pasirodė po Jogailos karūnavimo 1386 m.

Jogailą vainikavus Lenkijos karaliumi, buvo sudaryta Lietuvos ir Lenkijos personalinė unija. Vilniuje Jogailai pradėjus leisti denaro tipo monetas, galutinai susiformavo sava pinigų sistema. Vėliau monetas kaldino didieji kunigaikščiai Vytautas (1392–1430) ir Kazimieras (1440–1492). Pirmosios lietuviškos monetos buvo žymimos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių herbais arba jų figūromis – raiteliu, Gediminaičių stulpais, dvigubu kryžiumi. Dinastiniai herbai vėliau virto valstybiniais.

Seniausios monetos buvo kaldinamos iš sidabro vielos gabaliukų. Savo monetas kaldino ir sritinės LDK kunigaikštystės: Kijevas, Brianskas, Severėnų Naugardas, Starodubas, Smolenskas. Pirmųjų LDK monetų masė buvo labai skirtinga – nuo mažiau kaip 0,5 g iki daugiau kaip 1 g. Istoriniuose šaltiniuose jos vadinamos pinigėliais (пенязи). Pirmosios monetos tapo svarbiu Lietuvos savarankiškumo požymiu.

Įdomybė: Numizmatas E. Ivanauskas pastebi, kad tiksli Kazimiero monetų kaldinimo pradžia nežinoma. Tikriausiai Vilniaus monetų kalykla darbą pradėjo 1440 m. ir veikė didesnį Kazimiero Jogailaičio valdymo laikotarpį. Tai liudija ir 1489 m. istoriniame šaltinyje minimas Vilniaus monetų meistras Henrikas Šliogeris. Buvo kaldinami tiktai pinigėliai (denarai) pagal Novgorodo monetų kaldinimo normas.

Literatūra: Vincas Ruzas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos Lietuvos banko Pinigų muziejuje, Vilnius: Lietuvos banko Pinigų muziejus, 2015 m.

Savaitės eksponatas:

LDK Kazimiero Jogailaičio denaras (1440–1492). Aver.: Gediminaičių stulpai, rev.: raitelis (jojantis į dešinę ir laikantis kalaviją), sidabras, Ø – 1.4 cm.