marsrutai

Širvintų–Giedraičių karinis-istorinis parkas
III maršrutas „Lietuvos kariuomenės kelias“

Šeštasis objektas
UKMERGĖS – JONAVOS SIAURASIS GELEŽINKELIS IR GELEŽINKELIO STOTIS

Siaurasis geležinkelis („siaurukas“), sujungęs Ukmergę ir Jonavoje esantį plačiojo geležinkelio mazgą, buvo pastatytas 1916 m. vasarą. Jį statė vokiečių pionierių dalinys, kaip darbo jėgą naudodamas rusų karo belaisvius. Geležinkelis, vengiant didelių investicijų, tiestas panaudojant Sankt Peterburgo–Varšuvos–Berlyno „plento“ (taip tuo metu buvo vadinamas biriu gruntu (žvyru) sustiprintas vieškelis su grioviais vandens nubėgimui) sankasą. Jonavoje siaurukas turėjo bendrą platformą Jonavos geležinkelio stoties rajone, jo bėgiai buvo vienpusiai.

Siaurojo geležinkelio bėgiai Kauno g. pakraštyje. Toliau – naujas Ukmergės amatų mokyklos pastatas (pastatytas 1938 m.)

Garvežys ir vagonai stotyje. XX a. trečiasis dešimtmetis.

Toks geležinkelis negalėjo būti pakankamas dideliems kariuomenės junginiams perdislokuoti, traukinukai judėjo gana lėtai (vidutinis keleivinių sąstatų greitis buvo iki 15 km per valandą, krovininių – dar mažesnis), juos galėjo aplenkti net arklių kinkiniai, taip pat jis neteikė pranašumo iš rytų pusės puolančiai kariuomenei, tačiau kontroliuojančioms Kauną ir Jonavą karinėms pajėgoms šis geležinkelis karo meto logistikos prasme buvo pakankamai reikšmingas.

Kitą vertus, šis geležinkelis turėjo ir kitą paskirtį – išvežti kuo daugiau įvairių žaliavų ir produktų iš okupuotų teritorijų. Turbūt svarbiausi ir gausiausiai vežami kroviniai buvo miško medžiaga ir maisto produktai, kuriuos okupacinė administracija, per įvairias rinkliavas ir pyliavas, „sunkė“ iš Lietuvos, palikdama civilius, ypač miestų gyventojus, išgyventi ant bado ribos.

Siaurąjį geležinkelį vokiečių kariuomenė panaudojo ir pasitraukimui iš Ukmergės, kai paskutinėmis 1918 m. gruodžio 31 d. valandomis išvyko iš miesto. Bolševikinės okupacijos metu (1919 m. sausis – gegužė) ir vėliau siaurasis geležinkelis nefunkcionavo. Ir tik 1920 m. liepą juo vėl ėmė riedėti keleiviniai bei krovininiai vagonai. Ukmergės geležinkelio stočiai buvo pritaikytas gana solidus administracinis pastatas, joje buvo kelios krovininės ir keleivinės rampos, ketvirtajame XX a. dešimtmetyje Ukmergės žemės ūkio draugija šalia stoties pastatė didelius sandėlius savo pardavinėjamai produkcijai. Spėtina, jog 1932 m., statant naujas 1-ojo LDK Gedimino pėstininkų pulko kareivines, į laukymę, esančią priešais jas (dab. Deltuvos, A. Smetonos, Vasario 16-osios ir Sodų gatvių ribojamas skveras-parkas) buvo nutiesta geležinkelio atšaka ir pastatyta didelė rampa, skirta kareivinių statybos ir vėlesnėms pulko veiklos reikmėms.

Ukmergės žemės ūkio draugijos sandėliai (pastatyti 1936 m.) ir krovininiai siauruko vagonai

Geležinkelis ir 1-jo LDK Gedimino pėstininkų pulko kareivinės 1934 m. topografinio žemėlapio fragmente

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikais šiuo geležinkeliu į Ukmergę buvo vežamos statybinės medžiagos, trąšos, cukrus, druska… Iš Ukmergės juo daugiausiai buvo gabenami eksportuojami maisto produktai bei miško medžiaga. Nustačius konkurencingas kainas, siaurukas tapo populiaria susisiekimo su laikinąja sostine – Kaunu, priemone, nors kelionė dėl nedidelio traukinių greičio užtrukdavo gana ilgai. Geležinkeliu į 1-ojo LDK Gedimino pėstininkų pulko kareivinės buvo gabenama karinė amunicija, juo atvykdavo šauktiniai ir išvykdavo paleidžiami į atsargą pulko kariai.

Sovietiniais metais buvo nutiesta šio geležinkelio atšaka į Plačiavos durpyną, juo daugiausiai buvo gabenamos durpės ir kraikas į Ukmergę bei Jonavą. 1958 m., platinant Ukmergės-Jonavos kelią, siaurojo geležinkelio bėgiai buvo išardyti.

Siaurojo geležinkelio krovininio vagono (sovietinės gamybos), liekanos Plačiavoje

Širvintų–Giedraičių kautynių įžangoje, 1920 metų spalio 29 d. siauruoju geležinkeliu į Ukmergę buvo pergabentas 2-ojo pėstininkų pulko 3-iasis batalionas (vadas – kpt. E. Nastopka, apie 200 karių). Kiti pulko daliniai atžygiavo į Ukmergę pėsčiomis ir apie 14 val. susibūrė ties Kauno g. buvusiu I divizijos štabu. Neužilgo 3-asis batalionas gavo įsakymą žygiuoti į Želvą ir ties miesteliu organizuoti gynybos liniją, siekiant sustabdyti besiveržiančią lenkų kariuomenę. Batalionas, apie 16 val. išžygiavęs iš Ukmergės, pro Paprieniškius ir Miegučių dvarą vidurnaktį pasiekė Pašešuolius, kur sužinojo, jog Želva bei Mateikiškių, Skuolių ir Dvareliškių kaimai jau užimti priešo. Vyko susišaudymai tarp lietuvių ir lenkų žvalgų, keli bataliono kariai buvo sužeisti. Po pasitarimų su netoliese anksčiau dislokuotais kitais Lietuvos kariuomenės junginiais bei I divizijos štabo vadovybe, spalio 30 d. 20 val. batalionas užėmė Mateikiškių kaimą ir toliau judėjo Giedraičių kryptimi. Artėjo Širvintų–Giedraičių kautynės…

Tekstas – prof. dr. Valdo Rakučio, Juliaus Zarecko. 

INFORMACINIS STENDAS ĮRENGTAS ĮGYVENDINANT UKMERGĖS KARO ISTORIJOS KLUBO „1-AS LDK DIDŽIOJO ETMONO PĖSTININKŲ REGIMENTAS PROJEKTĄ „UKMERGĖS M. SĄSAJŲ SU ŠIRVINTŲ-GIEDRAIČIŲ KAUTYNĖMIS PRISTATYMAS TURISTINIO MARŠRUTO PAGALBA“

PROJEKTO RĖMĖJAI: LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA, UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDDYBĖ

Širvintų–Giedraičių karinis-istorinis parkas
III maršrutas „Lietuvos kariuomenės kelias“

Ketvirtasis objektas

PASTATAS, KURIAME 1919 M. GEGUŽĖS 23 D. PRADĖTAS FORMUOTI LIETUVOS KARIUOMENĖS ATSKIRASIS UKMERGĖS BATALIONAS

1919 m. gegužės 12 d., praėjus 9-ioms dienoms po to, kai Lietuvos kariuomenė kartu su saksų savanoriais išvadavo Ukmergę iš bolševikų okupacijos, Kariuomenės vadas gen. Silvestras Žukauskas išleido įsakymą formuoti atskirąjį Ukmergės pėstininkų batalioną. Šis darbas buvo pavestas karininkui Jurgiui Kubiliui.

Jurgis Kubilius (1875–1961)

Dalinio kūrimo pradžiai J. Kubilius gavo 12 kareivių, 13 arklių ir 5000 auksinų. Vėliau buvo paskirtas karininkas Navikas ir karo valdininkas Vinickas.

1919 m. gegužės 23 d. J. Kubilius atvyko į Ukmergę ir ėmėsi darbo. Batalionas įsikūrė buvusios Ukmergės miesto berniukų gimnazijos patalpose Deltuvos gatvėje (I pasaulinio karo metu, vokiečiams okupavus Ukmergę, šiame ir kituose aplink buvusiuose pastatuose buvo laikomi rusų karo belaisviai, statę siaurąjį geležinkelį iš Ukmergės į Jonavą). Buvo suformuotas štabas ir pradėtos formuoti kuopos. Pirmasis savanoris Ignas Pumputis atvyko gegužės 28 d. Uniformos savanoriai negavo, dėvėjo nuosavus rūbus.

Ginkluotės trūko, buvo naudojami įvairių sistemų seni, dažnai neveikiantys ginklai.

1919 m. liepos 1 d. atskirasis Ukmergės pėstininkų batalionas pavadintas Ukmergės batalionu. Šiek tiek apmokyta 1-oji kuopa liepos 2 dieną išvyko į frontą ir buvo įtraukta į 1-ojo pėstininkų pulko sudėtį. Rugpjūčio 23 d. į frontą Salako rajone išvyko ir visas batalionas, čia prie jo prisijungė ir pirmoji kuopa. Tuo metu batalioną sudarė penkios kuopos ir kulkosvaidžių bei ryšių komandos. Rugpjūčio 29 d. batalionas dalyvavo pirmose kautynėse. Po kovų Daugpilio rajone bolševikai buvo išstumti už Dauguvos upės.

1919 m. spalio 14 d. Ukmergės bataliono vadu tapo karininkas Julius Čaplikas.

Julius Čaplikas (1888–1941)

Spalio 22 d. bataliono kareiviams išduoti kariniai mundurai ir ekipuotė.

1919 m. gruodžio 10 d. Ukmergės batalionas pavadintas 8-uoju pėstininkų pulku.

1920 m. sausio 30 d. pulkas perkeltas į Kauną. Tų pačių metų vasario 16 d. Lietuvos valstybės prezidento įsakymu 8-jam pėstininkų pulkui suteiktas Kauno kunigaikščio Vaidoto vardas. Tuo metu pulke tarnavo 52 karininkai ir 818 kareivių. Vasario 21-23 d. pulko kareiviai dalyvavo malšinant Kauno įgulos maištą. 1920 m. balandžio 23 d. pulkas buvo išsiųstas į frontą kovai su lenkais.

Pasibaigus nepriklausomybės kovoms, pulkas nuo 1921 m. balandžio buvo dislokuotas įvairiose Lietuvos vietose. 1923 m. pradžioje pulkas dalyvavo Klaipėdos išvadavimo veiksmuose, o balandžio 29 d. buvo perkeltas į Šiaulius, kur išbuvo iki 1940 m.

Pastatas ir toliau naudotas Lietuvos kariuomenės reikmėms: 1920 metų pradžioje čia buvo dislokuoti Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulko kariai, 1923 m. pavasarį – 1-as LDK Gedimino pėstininkų pulkas. 1928 m. jame buvo įkurdinta šio pulko mokomoji kuopa ir 1-asis batalionas.

Tekstas – prof. dr. Valdo Rakučio, Juliaus Zarecko. 

INFORMACINIS STENDAS ĮRENGTAS ĮGYVENDINANT UKMERGĖS KARO ISTORIJOS KLUBO „1-AS LDK DIDŽIOJO ETMONO PĖSTININKŲ REGIMENTAS PROJEKTĄ „UKMERGĖS M. SĄSAJŲ SU ŠIRVINTŲ-GIEDRAIČIŲ KAUTYNĖMIS PRISTATYMAS TURISTINIO MARŠRUTO PAGALBA“

PROJEKTO RĖMĖJAI: LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJA, UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDDYBĖ.