Aaronas Klugas, 1982 m. © MRC Laboratory of Molecular Biology (MRC LMB)

2026 m. rugpjūčio 11 d. sukanka 100 metų, kai Želvoje gimė Nobelio chemijos premijos laureatas Aaronas Klugas

Aaronas Klugas gimė 1926 m. rugpjūčio 11 d. Želvoje. Jo tėvai, Lazaras Klugas ir Bella Silin, gyveno tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje. Aarono senelis Benjaminas Klugas vertėsi galvijų prekyba: pirkdavo juos iš vietos ūkininkų, paaugindavo ir varydavo parduoti į Ukmergę. Jam padėjo trys sūnūs – Judelis, Lazaras ir Izakas Klugai.

Lazaras vedė Bellą Silin, kurios šeimai priklausė vietos parduotuvė. Pora susilaukė dviejų sūnų – Benjamino ir Aarono. 1927 m. Lazaras emigravo į Durbaną Pietų Afrikoje, o po dvejų metų prie jo prisijungė žmona su vaikais. 1932 m. Bella mirė, vėliau Lazaras vedė jos seserį Rose, kuri rūpinosi berniukais.

Pietų Afrikoje Aaronas Klugas studijavo chemiją, fiziką ir matematiką. 1945 m. Vitvatersrando universitete įgijo gamtos mokslų bakalauro laipsnį, o po metų Keiptauno universitete – fizikos magistro laipsnį. 1949 m. išvyko į Kembridžą, kur tęsė mokslinius tyrimus fizikos laboratorijoje. 1953 m. apgynė fizikos srities disertaciją ir įgijo daktaro laipsnį. Vėliau dirbo Birkbeko koledžo Kristalografijos laboratorijoje Londone, 1962 m. persikėlė į MRC Molekulinės biologijos laboratoriją Kembridže. Ši laboratorija tapo svarbiausia jo mokslinės karjeros vieta: čia jis atliko reikšmingiausius savo tyrimus, 1986–1996 m. laboratorijai vadovavo, vėliau, iki 2012 m., tęsė darbą kaip mokslininkas emeritas.

Tyrinėdamas virusų, nukleorūgščių ir kitų biologinių kompleksų sandarą, Aaronas Klugas plėtojo kristalografinės elektroninės mikroskopijos metodą, leidusį iš dvimačių elektroninių mikrografijų atkurti trimatę biologinių struktūrų sandarą. Už šio metodo plėtojimą ir biologiškai svarbių nukleorūgščių ir baltymų kompleksų struktūros nustatymą 1982 m. jam buvo skirta Nobelio chemijos premija.

Aaronas Klugas mirė 2018 m. lapkričio 20 d. Kembridže.

Želvos miestelio centras, 1937 m. © Ukmergės kraštotyros muziejus, UkKM F-3987

Manoma, kad jau XVI a. I p. Želvoje pradėjo kurtis žydai, ilgainiui tapę svarbia miestelio bendruomenės dalimi. Tarpukario Želvoje gyveno apie 400 žydų – apie 85 šeimos. Jie vertėsi prekyba, galvijų odų apdirbimu, miškininkyste, žemės nuoma ir įvairiais amatais. Miestelyje veikė dvi kepyklos, kelios vilnų karšyklos, dvi užeigos-restoranai su viešbučiais, dvi siuvyklos ir apie šešiolika krautuvėlių. Bendruomenė turėjo dvi sinagogas ir puoselėjo savo religines bei kultūrines tradicijas

Šios bendruomenės dalis buvo ir Aarono Klugo šeima. Nors būsimasis Nobelio premijos laureatas Želvą paliko dar vaikystėje, miestelis liko jo gyvenimo istorijos pradžia.

Aarono Klugo šeimos namas. © Želvos pagrindinės mokyklos muziejus

Laisvės g. 3, Želvoje, stovėjo apie 1922 m. statytas Klugų šeimos namas. Pasakojama, kad 1918 m. broliai Judelis ir Lazaras Klugai išgelbėjo Želvos kleboną Kazimierą Žebrį, kai bolševikai užpuolė kleboniją ir kankino kunigą. Už drąsą ir suteiktą pagalbą Želvos parapija Klugų šeimai pastatė namą. 1930 m. Klugų šeima jį pardavė Vincui Černiauskui. Vėliau patalpos buvo išnuomotos Želvos pradžios mokyklai ir policijos nuovadai. Per Antrąjį pasaulinį karą namas sudegė.

Iki mūsų dienų išliko tik vienuolika Aarono Klugo šeimos namo laiptelių. © Ukmergės kraštotyros muziejus

Iki mūsų dienų išliko tik vienuolika Aarono Klugo šeimos namo laiptelių.

Aarono Klugo laiškas laiškas Zitai Kriaučiūnienei, 2005 m. rugpjūčio 22 d. Originalas saugomas Želvos pagrindinės mokyklos muziejuje