Muziejus ieško muziejininko specialisto (-ės)

Ukmergės kraštotyros muziejus – tai gyvas Ukmergės krašto atminties, kultūros ir paveldo centras.

Ieškome atsakingo ir kruopštaus muziejininko (-ės), kuris (-i) prisijungs prie mūsų komandos ir aktyviai prisidės prie kultūros paveldo tyrimų, muziejinių vertybių kaupimo bei eksponavimo darbų.

 

Darbo pobūdis

  • Muziejinių vertybių rinkinių valdymas, darbas su LIMIS sistema
  • Mokslinių tyrimų atlikimas archyvuose ir ekspedicijose
  • Naujų ekspozicijų rengimas bei esamų priežiūra
  • Edukacinių užsiėmimų rengimas
  • Parodų ir renginių organizavimas
  • Projektų finansavimo paraiškų rengimas ir įgyvendinimas

Tikimės, kad Jūs

  • Išsilavinimas: Turite aukštąjį koleginį arba universitetinį (bakalauro ar jam prilyginamą) išsilavinimą.

  • Kalbos įgūdžiai:

    • Puikiai mokate lietuvių kalbą (raštu ir žodžiu, gebate sklandžiai dėstyti mintis ir rengti dokumentus).

    • Mokate anglų kalbą ne žemesniu kaip B1 lygiu. Papildomų kalbų mokėjimas – privalumas.

  • Asmeninės savybės: Esate atsakingas (-a), kruopštus (-i), darbštus (-i), pasižymite kūrybiškumu, atvirumu naujovėms bei turite puikius bendravimo ir komandinio darbo įgūdžius.

  • Organizaciniai gebėjimai: Gebate efektyviai planuoti ir organizuoti savo darbą ir rinktis darbo metodus.

Mes Jums siūlome

  • Prasmingą, atsakingą ir kūrybišką darbą muziejuje Antano Smetonos dvare
  • Lankstų darbo grafiką ir galimybę dirbti nuotoliniu būdu (dalį darbo laiko)
  • Nuolatinę profesinių ir asmeninių kompetencijų tobulinimo galimybę
  • Aktyvų kultūrinį ir socialinį gyvenimą dalyvaujant muziejaus veiklose
  • Siūlomas mėnesinis darbo užmokestis nuo 1500 Eur (neatskaičius mokesčių)

Jeigu susidomėjote, siųskite savo gyvenimo aprašymą  adresu info@ukmergesmuziejus.lt iki 2026-01-05
Jeigu turite klausimų susisiekite: +370 684 14460
Daugiau apie mus: https://ukmergesmuziejus.lt/veikla/
Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus

Muziejininko pareigybės PDF

 

pagal ukmuziejus

EKSPONATŲ ISTORIJOS – BALELIŲ PALIVARKAS

EKSPONATŲ ISTORIJOS – BALELIŲ PALIVARKAS

Viškonių kaime (Taujėnų sen.) esančią Balelių palivarko sodybą sudaro rūmų pastatas ir svirnas.

Istoriniuose šaltiniuose Baleliai pirmą kartą paminėti 1378 m. – Hermano Vartbergės (Hermani de Wartberge) Livonijos kronikoje, kurioje pateikiamas pasakojimas apie XIV a. vykusius Livonijos kariuomenės žygius į Lietuvą.

Deltuvos dvaro inventoriuje nurodyta, jog 1610 m. Baleliai turėjo 10 kiemų ir 11,5 apsėto valako. Balelių dvaras XVI a. pab.–XVII a. pr. priklausė Upytės pavietui.

Apie Balelių dvaro istoriją išlikę labai mažai informacijos. XIX a. pab.–XX a. jis priklausė gydytojui Ramanauskui, o ankstesni ar vėlesni dvaro savininkai nėra žinomi.

Pasakojama, kad Ramanauskas savo rūmuose laikė daug vaistų bei knygų. Pirmojo pasaulinio karo metais dvaro savininkai buvo išvykę į Kijevą (Ukraina), o dvaro pastatuose apsigyveno vokiečių kariai. Kartu su jais keliavęs gydytojas pasiėmė visas dvare buvusias knygas, o vaistus liepė išpilti. Suvertė visus į duobę ir užkasė, kad niekas neapsinuodytų.

Ramanauskas turėjo lenkų kilmės žmoną, todėl jie dažnai išvykdavo į Lenkijoje turimus dvarus. Dėl to Baleliuose jie būdavo gana retai. Sakoma, kad atėjus darbymečiui Ramanauskai samdydavo žmones iš aplinkinių kaimų, o už pagalbą atsilygindavo maistu ir pinigais.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą Ramanauskai iš dvaro pasitraukė.

1918 m. rūmuose įkurta Balelių pradinė mokykla, kuri veikė penkerius metus. Vėliau mokykla persikėlė į naują pastatą Varnėnų k.

XIX a. I p. ant aukštų akmens mūro pamatų pastatyti tinkuoto mūro dvaro rūmai yra dviejų aukštų su mansarda. Antrasis aukštas yra raudonų plytų mūro, tinkuotas. Stogas dvišlaitis, dengtas šiferiu. Prie rūmų įrengtas medinis priestatas su laiptais į antrą aukštą. Statinys ne kartą remontuotas, jau praradęs autentišką vaizdą, apsuptas kolūkinių laikų pastatų griuvėsių. Sovietmečiu pastatai priklausė kolūkiui, vėliau – tarybiniam ūkiui, Lietuvai atgavus nepriklausomybę – privatizuoti. Šiuo metu sodyba baigia sunykti. Sodybos teritorijos plotas užima 2 ha.

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma fotografija su Balelių palivarko rūmų vaizdu. Fotogr. Romualdas Klivis. 1993 m. UkKM, Pf-3013

 

Balelių palivarkas. Fotogr. Vijolė Ivanauskienė. 2025 m.

pagal ukmuziejus

Gruodžio mėnesio renginiai Ukmergės kraštotyros muziejuje ir jo skyriuose

pagal ukmuziejus

Akimirka tarpukario Ukmergėje: kas dainuoja už lango, kas kriuksi už tvoros?

Tarpukario Lietuvoje kiaulės, arba tiksliau – bekonai, tapo viena svarbiausių šalies eksporto prekių. Siekiant šalies ūkį perorientuoti nuo grūdinių kultūrų auginimo prie gyvulininkystės, pavyko pasiekti gana įspūdingą proveržį, kurio sėkmės iliustracija tapo ne tik auganti eksporto statistika, bet ir bendrovės „Maistas“ plėtra. Tačiau ką šiame kontekste galime pasakyti apie Ukmergę? Kurioje miesto vietoje garsiausiai kriuksėjo į užsienį iškeliauti pasiruošusios kiaulės?

 

Kviečiame skaityti tekstą, https://substack.com/inbox/post
Dėkojame prenumeratoriams ir kviečiame to dar nepadariusius prisijungti prie sparčiai augančios muziejaus „Substack“ bendruomenės!
Nuotraukoje – Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma Marijos Daraškevičienės sukurta kiaulės statulėlė (1957 m.), UkKM D 89/1

pagal ukmuziejus

Ukmergės kraštotyros muziejaus dailės rinkinį papildė grafikės Vaidilutės Cecilijos Grušeckaitės (1937–2021) darbų kolekcija.

Ukmergės kraštotyros muziejaus dailės rinkinį papildė grafikės Vaidilutės Cecilijos Grušeckaitės (1937–2021) darbų kolekcija. Šią itin vertingą dovaną muziejui perdavė sūnus Tomas Vilius Kazakauskas, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos, dizaino istorikės dr. Karolinos Jakaitės ir grafikės Oksanos Judakovos iniciatyva.
Grafikė V. Grušeckaitė gimė 1937 m. sausio 2 d. Kazliškių k. (Ukmergės r.). Mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas), studijavo grafiką Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Dirbo dailininke „Vagos“, „Mokslo“, „Minties“ leidyklose, bendradarbiavo žurnale „Mūsų gamta“.
Kūrė plakatus, atvirukus, grafinį dizainą, herbus, interjerų puošybos elementus. Kūryboje naudojo sausos adatos, linoraižinio, šilkografijos ir mišrias technikas. Tapė tempera ir guašu, piešė. 1968 m. sukūrė Lietuvos paviljono Londono prekybos ir pramogų parodoje logotipą – rūtą. Dalyvavo grafikos, knygos meno ir plakatų parodose Lietuvoje bei užsienyje.
Grafikės Vaidilutės Cecilijos Grušeckaitė (1937–2021)
Fotografijoje (iš kairės): Jolanta Petronytė,Tomas Vilius Kazakauskas, Vaidotas Kalinas.

pagal ukmuziejus

Ukmergės kraštotyros muziejus „Substack“ platformoje! Ukmergės miesto planavimas: tarp carinio palikimo ir naujų vizijų. (2 dalis)

Šiandien pristatome antrąją pasakojimo apie tarpukariu vykusį Ukmergės miesto planavimą dalį. Sužinosite, ar XX a. ketvirtajame dešimtmetyje pagaliau pavyko parengti išsamų miesto plėtros projektą ir kaip diskusijose apie Ukmergės vystymą atsispindėjo platesnės to meto Europoje svarstytos idėjos. Vis dėlto, kai kurie klausimai lieka neatsakyti, todėl Ukmergės urbanistinio planavimo istorija primena detektyvą, kurio paslaptis kviečiame atverti drauge.
Kviečiame prenumeruoti Ukmergės kraštotyros muziejaus “Substack” paskyrą ir dėkojame už aktyvumą – Jūsų jau beveik 100!
Nuotrauka Ukmergės kraštotyros muziejaus, UkKM F 2362.

pagal ukmuziejus