muz
EKSPONATŲ ISTORIJOS – J. Lėmano koklių fabrikas. Ukmergė–Pivonija
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma fotografija, kurioje įamžintas Ukmergės koklių fabriko sunkvežimis. 1941 m. Fotografas Mečys Brazaitis (1903-1953)
UkKM 20329_2 F-3782_2
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas plokštinis koklis pagamintas Juliaus Lėmano koklių fabrike. XX a. 3-4 deš. Vidinėje pusėje yra ovalios formos įspaudas su užrašu „I. Lėmanas/Pivonija/Ukmergė“. Dydis 23x20,7 cm. Fotografas A. Vyšniauskas. UkKM 25475 IE-4737
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma vaza pagaminta Prano Krikštaponio J. Lėmano koklių fabrike, 1939 m. Aukštis 18,5 cm. Fotografas A. Vyšniauskas.
UkKM 8315 IE-1582
EKSPONATŲ ISTORIJOS
J. Lėmano koklių fabrikas. Ukmergė–Pivonija
1884 m. stambiausią tarpukario Ukmergėje pramonės įmonę – koklių fabriką, įkūrė vokiečių kilmės meistras ir pramonininkas Julius Lėmanas (J. Lehmann).
Pradžioje tai buvo maža dirbtuvėlė turinti 3 darbininkus, kuriuos amato mokė pats dirbtuvių šeimininkas, keramikos paslapčių mokęsis iš savo tėvo. Pirmąją koklių degimo krosnį pasistatė pats J. Lėmanas. 1902–1908 m. dirbtuvės buvo išplėstos iki nedidelės gamyklos, kurioje dirbo 25 žmonės.
Pirmojo pasaulinio karo metais fabrikas nedirbo ir savo veiklą atgaivino kartu su atgimstančia Lietuvos valstybe. Esant dideliai koklių paklausai ir gerai produkcijos kokybei, fabrikas sparčiai plėtėsi ir XX a. 3 deš. jame jau dirbo apie 100 darbininkų. 1929–1934 m. atlikta didelė rekonstrukcija: pastatyti nauji mūriniai fabriko pastatai, nupirktos modernios mašinos ir degimo krosnys. Dirbančiųjų skaičius išaugo iki 170 žmonių, o vasaros metu jų padidėdavo iki 200–300.
1939 m. fabrikas per metus gamindavo 6000 krosnių komplektų arba 720 000 koklių. Gaminiams buvo naudojamas vietinis molis „gabenamas sunkvežimiais iš netoli esančio Vaitkuškio dvaro laukų“. Tik glazūruotiems dirbiniams molis buvo maišomas su atvežtiniu iš užsienio. Be koklių, nedideliais kiekiais buvo gaminami įvairūs kokybiški ir dailūs keramikiniai buities dirbiniai. Fabrikas savo produkcijos sandėlius turėjo visuose didesniuose Lietuvos miestuose, gaminius demonstruodavo įvairiose parodose, kur už gerą koklių kokybę ir puikią jų išvaizdą pelnydavo įvairius apdovanojimus.
Fabrike dirbo ir vyrai, ir moterys. Valandinis atlygis už darbą, priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio, buvo 0,36–1 Lt. „Nors fabrike darbas ir nėra lengvas, tačiau darbininkai, užuot ėję ilsėtis, noriai lanko kultūrinį klubą. [...] Fabriko darbininkai net turi įsteigę futbolo komandą „Koklis.“ („Darbas“, 1939 m.)
1940–1941 m. fabrikas nacionalizuotas. 1967 m. prijungtas prie Dvarčionių plytų gamyklos ir tapo koklių cechu. 1990 m. Ukmergės cechas gamybą nutraukė. Įmonės pastatai ėmė nykti, o 2014 m. buvo nugriauti.
Apie šioje vietoje kadais buvusį koklių fabriką primena Koklių Fabriko g.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://www.valstietis.lt/kultura/nuo-krosnininko-iki-pramoninko/122905https://www.ukzinios.lt/lietuva/praeities-integracija/24727-nuo-krosnininko-iki-pramoninko
https://www.gzeme.lt/2017/08/27/nori-iamzinti-senelio-atminima/
https://www.ukzinios.lt/gyvenimas/zmones/19929-iamzino-kokliu-fabriko-ikurejo-atminima
EKSPONATŲ ISTORIJOS – Jono Šepečio skulptūra „Šv. Jonas Nepomukas“
Skulptūra „Šv. Jonas Nepomukas“. Apie 1923–1924 m.
Aut. Jonas Šepetys (1858–1932) gyvenęs Kazliškių k., Želvos vls., Ukmergės aps.
Gauta iš V. Miškinio 1968 m. Medis. Aukštis 77,5 cm UkKM 2635 D-255
EKSPONATŲ ISTORIJOS
Jono Šepečio skulptūra „Šv. Jonas Nepomukas“
Vienas garsiausių Ukmergės krašto medžio drožėjų – Jonas Šepetys (1858–1932) iš Kazliškių kaimo. Skulptorius dirbo įvairių šventųjų statulėles, darė kryžius, koplytstulpius, stogastulpius. Meistro darbai pasklidę ne tik jo gyvenamojoje vietoje ir apylinkėse.
J. Šepetys augo valstiečių šeimoje. Sulaukęs 18 metų amžiaus, pradėjo drožti lazdas, kaukes, šaukštus, kultuves, ratelius, buvo pasidirbęs medinį dviratį. Vėliau pradėjo drožti kryžius, statulėles. „Kryžių ir statulėlių drožybos meno niekur nesimokė (…).“ Statulėles meistras droždavo iš liepos medžio ir nudažydavo aliejiniais dažais.
Vyskupas Nepomukas buvo mėgstamas J. Šepečio – šio šventojo skulptūros yra Utenos bei Ukmergės muziejuose.
Šv. Jonas Nepomukas (g. 1340 m. Pomuke, dabartinis Nepomukas, netoli Pilzeno – 1393 m.) – šventasis, čekų katalikų kunigas, teisininkas. 1729 m. jį kanonizavo popiežius Benediktas XIII.
J. Nepomuko kultą daugelyje šalių išplatino jėzuitai, kovodami su išpažintį neigusiu protestantizmu. Šventasis populiarus ne tik Čekijoje, bet ir Slovakijoje, Lenkijoje, Vokietijoje (Bavarijoje), Austrijoje, Slovėnijoje. Jis – vienas mėgstamiausių šventųjų globėjų lietuvių liaudies skulptūroje. Lietuvoje šventasis kaimo žmonių dažnai buvo švelniai vadinamas „Šventu Joneliu“ arba tiesiog „Joneliu“.
Nedaugelis liaudies skulptūrų iki mūsų dienų išliko nepažeistos, turinčios visus siužetą nurodančius atributus: vienoje rankoje kankinių simbolis palmės šakelė, kitoje – tikėjimo simbolis krucifiksas. Tačiau ir be atributų jis atpažįstamas iš kanauninko aprangos (juoda sutana, balta kamža, stula, kapa ir biretas).
Šv. Jonas Nepomukas žuvo nustumtas nuo tilto į upę, todėl laikomas tiltų globėju, apsaugo nuo nelaimių prie vandens ar vandenyje, potvynių. Lietuvos kaime taip pat įsigalėjo ši šv. Jono Nepomuko samprata, todėl paminklai su jo skulptūromis statomi prie tiltų, upių, upelių, didesnių ar mažesnių vandens telkinių, griovių ar pažliugusių vietų.
Daugiau skaitykite čia:
https://ukmergesmuziejus.lt/ukmerges-krasto-medzio-drozejai-ir-dievdirbiai/
https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-nepomukas/
https://www.bernardinai.lt/sv-jonas-nepomukas-sazines-kankinys/
Birželio mėnesio renginiai Ukmergės kraštotyros muziejuje ir jo skyriuose
Ukmergės kraštotyros muziejus
Kęstučio a. 9, Ukmergė
• Gegužės 31 – rugsėjo 6 d. Paroda „Mūsų skambantis kraštas. Ukmergiškiai dainų šventėse“. Parodos atidarymas gegužės 31 d. 16 val. Atidarymo metu vyks Ukmergės Šilo progimnazijos folkloro ansamblio „Čiulbuonėliai“ (vadovės A. Kalinienė, I. Tėvelienė, L. Domeikienė) pasirodymas lauke prie muziejaus.
Tolerancijos centras
Vasario 16-osios g. 11, Ukmergė
• Nuo birželio 17 d. Ingridos Pociūtės paroda „Vaikystės sparnai“. Atidarymas 17 d. 16 val.
Prezidento A. Smetonos dvaro rūmai
Dvaro g. 3, Užulėnis
• Birželio mėn. Paroda „Signataras, prezidentas, emigrantas“. Tai jubiliejinė paroda, skirta A. Smetonos 80-osioms mirties metinėms paminėti.
• Birželio 16 d. 13 val. „Antaninės“ - Šv. Antano atlaidai Lėno bažnyčioje. Koncertuos meno mokyklos moksleivių choras, vadovaujamas Dalios Sližytės.
Siesikų pilis
Daugalių k. 1, Siesikų seniūnija
• Birželio 14–15 dienomis. Pramoginis-sportinis komandinio irklavimo renginys, skirtas turiningai ir linksmai praleisti laiką su savo šeima, draugais, kolegomis, bendruomene. Prie Siesikų pilies. Daugiau informacijos ir registracija: www.dragonboat.lt
• Birželio 20 d. 18 val. Nemokamas „Dance pilates“ turas (veda Simona Skorupskienė) ir ekskursija su gidu Siesikų pilyje (veda Audrys Matulaitis). Kontaktinis tel.: 864700589.
Veprių krašto muziejus
Šventosios g. 8A, Vepriai
• Birželio 5 d. Veprių krašto muziejaus įkūrėjo Jono Žentelio 95-mečio paminėjimas su Veprių mokyklos mokiniais.
• Birželio 29 d. Veprių krašto muziejus dalyvauja Veprių miestelio jubiliejaus šventėje.
Ukmergės turizmo informacijos centras
Kauno g. 1, Ukmergė
• Birželio 1 d. Turizmo parkas Ukmergės miesto šventės metu (Gruodžio 17-osios g. 52).
• Įkelkite savo nuotrauką į ISTORIJĄ! Kviečiame į projektą „Ukmergės rajono fotografinio palikimo išsaugojimas, skaitmeninimas ir archyvavimas“. Atneškite istoriškai iškalbingas nuotraukas į Turizmo informacijos centrą „Mūsų krautuvėlė“. Po savaitės galėsite atsiimti originalą bei į savo elektroninį paštą (arba atsineštą skaitmeninę laikmeną) gausite elektroninę nuotraukos kopiją. Daugiau informacijos muziejaus svetainėje.
