EKSPONATŲ ISTORIJOS - volungės (Oriolus oriolus) iškamša
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma volungės (Oriolus oriolus) iškamša. Dydis 20x11 cm.
UkKM 198 G-16
40-ties paukščių diena
Lietuviai nuo seno kovo 10-ąją minėjo kaip 40-ties paukščių dieną, kuri simbolizavo mūsų krašto paukščių sugrįžimą, kas kaimo žmogui būdavo rodiklis planuoti ar net pradėti kasmetinius ūkio darbus. Etnografai ir gamtininkai mano, jog „40-ties paukščių diena“ taip pavadinta, nes apytikriai tiek įprastų (paprastam žmogui pažįstamų) paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę.
Nuo senovės lietuviai šią dieną švęsdavo. Parskridusius paukščius pagerbti yra sukurta daug įvairių dainų ir žaidimų. Norėta, kad žmonės gerbtų ir mylėtų paukščius, jų neskriaustų, geriau pažintų. Žmonės stebėjo gamtą, tikėjo ja lyg pranašyste.
Šventė tebešvenčiama – organizuojami paukščių grįžimo renginiai, paukščiai saugomi ir globojami. Įvairiose šalies vietovėse, miškuose, kiemuose ir parkuose keliami inkilai. Inkilai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų: medinės lentos, medžio trinkos, molinių vamzdelių, cemento ir pjuvenų mišinių. Seniau ūkininkai prie pastato sienos prikaldavo nukirptas palto kišenes, ir jose neretai apsigyvendavo liepsnelės.
ĮDOMYBĖS
* Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų.
* Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių, kad vasarą javai gerai derėtų.
* Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t.y., su savo šeima.
* Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais.
* Senoliai metų laiką, orus nustatydavo stebėdami gamtą. Paukščių elgesys jiems atstodavo kalendorių.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://day.lt/sventes/straipsniai/40_pauksciu
https://www.lnb.lt/naujienos/6507-kovo-10-oji-40-ies-pauksciu-diena
https://www.bernardinai.lt/2014-03-10-kovo-10-oji-40-ties-pauksciu-diena/
https://alkas.lt/2011/03/10/siandien-40-ties-pauksciu-diena/
https://mokovas.wordpress.com/2013/03/09/40-ties-pauksciu-diena/
Laisvės dvasia gyva - „Lituania Restituta“ (Fotografijų paroda)
Už savo laisvę kovojantys Ukrainos žmonės mums primena, kokia svarbi yra nepriklausomybė. Ukmergės kraštotyros muziejus kviečia geriau pažinti svarbiausią nepriklausomybės simbolį Ukmergės mieste - paminklą „Lituania Restituta".
„Bet Laisvės dvasia gyva ir mes atgimstame“ – šios eilutės nugulė laiške, patalpintame laiko kapsulėje, kuri paminklo atstatymo metu buvo įbetonuota jo pamatuose. Lietuvos Nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“ – laisvės ir atgimimo simbolis, primenantis, jog net ir vėl atimta nepriklausomybė, gali būti susigrąžinta. „Lituania Restituta“ („Atkurta Lietuva“) paminklo istorija kupina ukmergiškių vilties ir ryžto. Tai simbolis, demonstruojantis dvasios jėgą, atvedusią Lietuvą į Kovo 11-ąją.
Paroda „Laisvės dvasia gyva „Lituania Restituta“ sukurta drauge su Ukmergiškiais. Parodos fotografijos atskleidžia laiko giją, tekančią nuo pirmojo „Lituania Restituta“ paminklo atidarymo šventės iki pat šių dienų. Šalia kiekvieno parodos eksponato išvysite QR kodus, kuriuos nuskenavus išmaniuoju mobiliu įrenginiu, galėsite plačiau susipažinti su laisvės obelisko istorija. Sužinokite, kaip keitėsi paminklas bei aikštė aplink jį, kiek kainavo paminklo pastatymo darbai bei kaip drąsiems ukmergiškiams pavyko išsaugoti originalų Vytį, kurį galime pamatyti ant atstatyto Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ ir šiandien.
EKSPONATŲ ISTORIJOS - ukmergiškio Valentino Butkaus drožta kaukė. 2010 m.
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma ukmergiškio tautodailininko Valentino Butkaus drožta kaukė. 2010 m. Medis. Kaukės aukštis – 42 cm, plotis – 24 cm.
UkKM 21302 D-1481
Užgavėnių kaukė
Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Pagrindiniai šventės simboliai: kaukės, persirengėliai, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas.
Kaukės dažniausiai buvo daromos iš medžio žievės, kailio, popieriaus, kartono ir kitų medžiagų. Plaukams, barzdai, ūsams panaudodavo avikailį, ašutus, linus, pakulas. Kai persirengėliai kaukių nesidėdavo, jie veidą (ūsus, barzdas, skruostus) išsipaišydavo anglimi, suodžiais arba net burokų „rašalu“. Persirengėliai vaizduodavo ir mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Ypač populiarūs buvo „žydai“, „čigonai“, „vengrai“, „arkliai“, „ožiai“, „gervės“, „velniai“, „raganos“, „giltinės“. Persirengėliai eidavo iš trobos į trobą, krėsdavo pokštus, dainuodavo.
Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų, taigi data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Užgavėnės – šventė ne tik žiemai išvaryti, kuo greičiau pavasariui prišaukti, bet ir įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti. Krikščionims tai yra gavėnios – priešvelykinio pasninko ir atgailavimo laikotarpio – išvakarės.
Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”. Iki šventės žmonės skubėdavo pabaigti sunkesnius ūkio darbus, išsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių galinčios prisišaukti verpiančios moterys: kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės ir t. t.
Užgavėnių dieną buvo stebimi orai ir pagal juos sprendžiama, kokie bus metai ir koks – derlius: jeigu saulė šviečia – reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai, javai augs bet kur pasėti, o jeigu Užgavėnių dieną kiemai pilni sniego – tai ir Velykos bus su sniegu.
ĮDOMYBĖS
* Tikima, kad, jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Užgavėnių dieną valgoma nuo 7 iki 12 kartų, vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus.
* Kodėl tokie svarbūs per Užgavėnes blynai? Todėl, kad blynas yra apvalus, o apskritimas buvo suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Kita vertus, karštas, didelis, geltonas blynas – sugrįžtančios saulės simbolis. Blynus kepdavo didelius, per visą keptuvę, ir valgydavo su įvairiais riebiais mirkalais.
* Užgavėnių simbolis – Morė, dar vadinama Kotre, Magde, Globėja, Motinėle. Morė – tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja išvaromas susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema.
* Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis – storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę persijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu.
* Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego).
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://www.bernardinai.lt/viskas-apie-uzgavenes/
https://romuva.lt/apeigos/kalendorines-sventes/uzgavenes/
https://lt.wikipedia.org/wiki/U%C5%BEgav%C4%97n%C4%97s
