Visos naujienos

Rugpjūčio 15 d. muziejus ir padaliniai nedirbs

pagal ukmuziejus

Rugpjūčio 11 d. Želvoje paminėjome Nobelio premijos laureato Aarono Klugo 100-ąsias gimimo metines

Šiandien, rugpjūčio 11 d., susirinkome Želvoje paminėti iš šio krašto kilusio Nobelio chemijos premijos laureato Aarono Klugo 100-ąsias gimimo metines ir pradėti renginių ciklą, skirtą Žydų kultūros paveldo dienoms.

Želva – svarbi Lietuvos žydų istorijos dalis: čia ilgą laiką gyvavo gausi, miestelio gyvenimą, prekybą ir kultūrą kūrusi žydų bendruomenė. Iki šių dienų šią atmintį liudija išlikę nekilnojamojo kultūros paveldo ženklai, pasakojimai ir žmonių saugomi prisiminimai.

Nuoširdžiai dėkojame Želvos mokyklos muziejaus vadovei Zitai Kriaučiūnienei už vertingą ir prasmingą pasidalijimą sukauptomis žiniomis apie Želvos žydų bendruomenės istoriją, Aarono Klugo gyvenimo kelią bei jo reikšmingus mokslinius atradimus.

Taip pat dėkojame Želvos seniūnui Sauliui Rutavičiui ir vietos bendruomenei už buvimą kartu minėjime ir bendrystę įprasminant šią reikšmingą sukaktį.

pagal ukmuziejus

Rugpjūčio 8 d. įvyko mokslinė konferencija „A. Smetona ir jo epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų“.

Rugpjūčio 8 d. Užugirio muziejiniame komplekse vyko pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos gimimo metinių minėjimas. Prie Prezidento A. Smetonos paminklo surengta pagerbimo ceremonija, o renginys tęsėsi Prezidento Antano Smetonos dvare, kur vyko mokslinė konferencija „A. Smetona ir jo epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų“.

Pranešėjai iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto, Lietuvos istorijos instituto ir Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune dalijosi savo tyrimų įžvalgomis, nušviesdami tarpukario Lietuvos vidaus politikos (dr. Ingrida Jakubavičienė), ekonomikos (lekt. Andrius Grodis), švietimo (doc. dr. Saulius Kaubrys) ir kitų sričių raidos ypatybes. A. Smetonos priimti sprendimai tapo viena iš svarbiausių konferencijos teminių gijų, todėl daug dėmesio skirta prezidento laikysenai Lietuvos okupacijos išvakarėse ir išeivijoje.

Kaip pastebėjo dr. Norbertas Černiauskas, nors 1940 m. birželį A. Smetona planavo apsilankyti Vilniuje, likimas jį netikėtai nubloškė į visai kitą Europos pakraštį – į Lisaboną. Ši kelionė tapo ne tik to meto geopolitinių procesų atspindžiu, bet ir šalies, o kartu ir asmeninės tragedijos simboliu. Taigi, antrosios konferencijos sesijos pranešimai susidėliojo į nuoseklią prasminę grandinę – planuotas apsilankymas Vilniuje (dr. Norbertas Černiauskas), birželio 15-osios lemtingas apsisprendimas (dr. Artūras Svarauskas), mėginimai rasti savo vietą išeivių veikloje (prof. dr. Juozas Skirius).

Konferencijos metu siekta dar kartą atsigręžti į Pirmosios Lietuvos Respublikos istoriją, analizuoti, kokios aplinkybės lėmė anuomet priimtus sprendimus ir nebepalikti vietos nutylėjimams. Aktyvios diskusijos ir nuoširdus auditorijos įsitraukimas keliant aktualius klausimua liudija, kad nepatogių temų lieka vis mažiau, o noras suprasti praeitį įveikia tylą.

Po konferencijos uždarymo renginio svečiai buvo kviečiami dalyvauti ekskursijoje Užugirio mokykloje. Dėkojame konferencijos pranešėjams ir dalyviams už prasmingas įžvalgas, diskusijas ir dėmesį šiam Lietuvos istorijos laikotarpiui.

pagal ukmuziejus

Aaronui Klugui (1926–2018) Nobelio chemijos premijos laureatui iš Želvos – 100 metų

Aaronas Klugas, 1982 m. © MRC Laboratory of Molecular Biology (MRC LMB)

2026 m. rugpjūčio 11 d. sukanka 100 metų, kai Želvoje gimė Nobelio chemijos premijos laureatas Aaronas Klugas

Aaronas Klugas gimė 1926 m. rugpjūčio 11 d. Želvoje. Jo tėvai, Lazaras Klugas ir Bella Silin, gyveno tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje. Aarono senelis Benjaminas Klugas vertėsi galvijų prekyba: pirkdavo juos iš vietos ūkininkų, paaugindavo ir varydavo parduoti į Ukmergę. Jam padėjo trys sūnūs – Judelis, Lazaras ir Izakas Klugai.

Lazaras vedė Bellą Silin, kurios šeimai priklausė vietos parduotuvė. Pora susilaukė dviejų sūnų – Benjamino ir Aarono. 1927 m. Lazaras emigravo į Durbaną Pietų Afrikoje, o po dvejų metų prie jo prisijungė žmona su vaikais. 1932 m. Bella mirė, vėliau Lazaras vedė jos seserį Rose, kuri rūpinosi berniukais.

Pietų Afrikoje Aaronas Klugas studijavo chemiją, fiziką ir matematiką. 1945 m. Vitvatersrando universitete įgijo gamtos mokslų bakalauro laipsnį, o po metų Keiptauno universitete – fizikos magistro laipsnį. 1949 m. išvyko į Kembridžą, kur tęsė mokslinius tyrimus fizikos laboratorijoje. 1953 m. apgynė fizikos srities disertaciją ir įgijo daktaro laipsnį. Vėliau dirbo Birkbeko koledžo Kristalografijos laboratorijoje Londone, 1962 m. persikėlė į MRC Molekulinės biologijos laboratoriją Kembridže. Ši laboratorija tapo svarbiausia jo mokslinės karjeros vieta: čia jis atliko reikšmingiausius savo tyrimus, 1986–1996 m. laboratorijai vadovavo, vėliau, iki 2012 m., tęsė darbą kaip mokslininkas emeritas.

Tyrinėdamas virusų, nukleorūgščių ir kitų biologinių kompleksų sandarą, Aaronas Klugas plėtojo kristalografinės elektroninės mikroskopijos metodą, leidusį iš dvimačių elektroninių mikrografijų atkurti trimatę biologinių struktūrų sandarą. Už šio metodo plėtojimą ir biologiškai svarbių nukleorūgščių ir baltymų kompleksų struktūros nustatymą 1982 m. jam buvo skirta Nobelio chemijos premija.

Aaronas Klugas mirė 2018 m. lapkričio 20 d. Kembridže.

Želvos miestelio centras, 1937 m. © Ukmergės kraštotyros muziejus, UkKM F-3987

Manoma, kad jau XVI a. I p. Želvoje pradėjo kurtis žydai, ilgainiui tapę svarbia miestelio bendruomenės dalimi. Tarpukario Želvoje gyveno apie 400 žydų – apie 85 šeimos. Jie vertėsi prekyba, galvijų odų apdirbimu, miškininkyste, žemės nuoma ir įvairiais amatais. Miestelyje veikė dvi kepyklos, kelios vilnų karšyklos, dvi užeigos-restoranai su viešbučiais, dvi siuvyklos ir apie šešiolika krautuvėlių. Bendruomenė turėjo dvi sinagogas ir puoselėjo savo religines bei kultūrines tradicijas

Šios bendruomenės dalis buvo ir Aarono Klugo šeima. Nors būsimasis Nobelio premijos laureatas Želvą paliko dar vaikystėje, miestelis liko jo gyvenimo istorijos pradžia.

Aarono Klugo šeimos namas. © Želvos pagrindinės mokyklos muziejus

Laisvės g. 3, Želvoje, stovėjo apie 1922 m. statytas Klugų šeimos namas. Pasakojama, kad 1918 m. broliai Judelis ir Lazaras Klugai išgelbėjo Želvos kleboną Kazimierą Žebrį, kai bolševikai užpuolė kleboniją ir kankino kunigą. Už drąsą ir suteiktą pagalbą Želvos parapija Klugų šeimai pastatė namą. 1930 m. Klugų šeima jį pardavė Vincui Černiauskui. Vėliau patalpos buvo išnuomotos Želvos pradžios mokyklai ir policijos nuovadai. Per Antrąjį pasaulinį karą namas sudegė.

Iki mūsų dienų išliko tik vienuolika Aarono Klugo šeimos namo laiptelių. © Ukmergės kraštotyros muziejus

Iki mūsų dienų išliko tik vienuolika Aarono Klugo šeimos namo laiptelių.

Aarono Klugo laiškas laiškas Zitai Kriaučiūnienei, 2005 m. rugpjūčio 22 d. Originalas saugomas Želvos pagrindinės mokyklos muziejuje

pagal ukmuziejus