EKSPONATŲ ISTORIJOS – atvirukas su Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ vaizdu. 1931 m.

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas atvirukas su Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ vaizdu. 1931 m.
UkKM 17476 R – 5430

EKSPONATŲ ISTORIJOS

Ukmergės kraštotyros muziejaus kolektyvas sveikina su Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

„Lituania Restituta“ („Atkurta Lietuva“)

„Tūkstantis devyni šimtai dvidešimt aštuntais metais gegužės mėnesio penkioliktą dieną – Lietuvos Valstybės Nepriklausomo gyvavimo dešimtais metais, esant jos Prezidentu Antanui Smetonai, Ministeriu Pirmininku profesorium Augustinui Voldemarui, Vidaus reikalų Ministeriu Ignui Musteikiui, Ukmergės miesto ir apskrities Viršininku Jonui Raščiui, Ukmergės miesto Burmistru Pranui Kuzmai – Ukmergės miesto ir apskrities gyventojai, vadovaujant Lietuvai Pagražinti Draugijos Ukmergės Skyriui, įmūrijo šį raštą Ukmergės mieste Kęstučio aikštėje, Ukmergės Klebono kun. Aniceto Barakausko iškilmingai pašventintoje vietoje, dedam pamatus Lietuvos Nepriklausomybės dešimties metų sukaktuvėms paminėti paminklui.

Šį paminklą statome, kaipo liudininką mūsų ainiams, kuris rodys, kaip mes branginame laisvę, gerbiame žuvusius už ją ir džiaugiamės nepriklausomu gyvenimu. Mes visi trokštame ir visuomet esame pasiryžę Nepriklausomybę išlaikyti ir reikalui esant už ją gyvybę atiduoti.“

Ši žinutė ateities kartoms buvo įbetonuota į paminklo pamatus 1928-ųjų gegužės 15 dieną. Paminklo pirminė paskirtis – Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukakčiai paminėti. Tačiau paminklas buvo baigtas 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo metais, dėl šios priežasties dalyje istorinių šaltinių aptinkama, jog paminklas pastatytas Vytauto Didžiojo garbei.

Pagal Liudo Truikio projektą statymo darbus atliko skulptorius Silvanas Jakševičius. Lietuvos Nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“, kaip teigia 1938 metų dokumentas skirtas Ukmergės apskrities Viršininkui, tuo metu „kaštavo“ 16 000 litų. Dalį lėšų skyrė miesto savivaldybė, kitą dalį surinko visuomenė.

1930 metų rugsėjo 8 dieną buvo surengta Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ atidarymo šventė. Rugsėjo 8-oji tarpukariu buvo paskelbta Tautos švente, kadangi šią dieną 1430 metais turėjo įvykti Vytauto Didžiojo karūnavimas. 1930 metais Tautos šventė sutikta itin iškilmingai, kadangi buvo minimas Vytauto Didžiojo karūnacijos 500-metis.

1951 metais Nepriklausomybės paminklas nugriautas ir obelisko dalys užkastos čia pat, Kęstučio aikštėje.

1989 metų kovo 18 dieną buvo surengta pirmoji talka ieškant užkastojo paminklo. Vytį ir anotacinę lentą sovietiniu laikotarpiu išsaugojo ukmergiškiai Jonas Fišeris ir Rapolas Diečkus.

1989 metų gegužės 15 dieną pašventinti atstatomojo paminklo pamatai (tą pačią dieną 1928 metais buvo padėti pamatai pirmajam paminklui). Šventinant pamatus atstatomajam paminklui, buvo įbetonuota kapsulė su pirmojo rašto kopija ir nauju Ukmergės Sąjūdžio paminklo atstatymo komisijos raštu. Paminklas atstatytas pagal Vilniaus projektavimo kooperatyvo projektą. Skulptorius E. Varnas. Darbus vykdė Ukmergės kelių statybos valdyba.

Atstatyto Lietuvos Nepriklausomybės paminklo „Lituania Restituta“ atidarymo šventė įvyko 1990-ųjų vasario 16-ąją.

ĮDOMYBĖS

* Rapolas Diečkus pasakojo, kaip jiedu (kartu su Jonu Fišeriu) sužinoję, kad rytojaus dieną paminklas bus užkastas, rizikuodami naktį nuplėšė Vytį ir anotacinę lentą. Juos Rapolas Diečkus slėpė lovoje po čiužiniu, o kai su šeima buvo išvežtas į Sibirą, paprašė buto šeimininko juos užkasti darže. Grįžęs iš tremties Diečkus, iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, Vytį ir anotacinę lentą saugojo savo namuose Širvintose.

* Paminklo aukštis – 16,70 m., svoris – apie 550 t., medžiaga – gelžbetonis.

Daugiau informacijos skaitykite čia:

https://ukmergesmuziejus.lt/paroda-laisves-dvasia-gyva-lituania-restituta/