EKSPONATŲ ISTORIJOS – atvirukas su Ukmergės piliakalnio vaizdu. XX a. pr.
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas atvirukas su Ukmergės piliakalnio vaizdu. XX a. pr. Dydis 8,5 x 13,5 cm.
UkKM 16343 R – 4930/21
EKSPONATŲ ISTORIJOS
Ukmergės piliakalnis
Ukmergės piliakalnis yra vienas stačiausių (nors ir ne didžiausių) Lietuvoje, kuris datuojamas XIV a. – XV a. viduriu. Tai – valstybės saugomas nekilnojamas kultūros paveldo objektas.
Apie Ukmergės piliakalnį yra sukurta daug legendų ir pasakojimų. Vienoje legendoje pasakojama, kad ten kur stūkso piliakalnis, palaidotas žymus švedų karys. Esą ant jo kapo kiekvienas jo kariuomenės kareivis turėjęs užpilti po kepurę žemių. Kareivių buvę daug, todėl ir kalnas supiltas toks didelis. Kita legenda byloja, kad Ukmergės piliakalnį supylę du broliai milžinai. Tie du broliai gyvenę vienas vienoje, kitas kitoje Šventosios upės pusėje. Kartą jie susiginčiję dėl žemės ir susipykę, vyresnysis, stovėdamas ant kranto smogęs kirviu jaunesniajam broliui esančiam kitoje upės pusėje ir jį užmušęs. Po to pasigailėjęs ir nutaręs brolį palaidoti. Ant užmuštojo pradėjęs pilti žemes ir supylęs didžiulį kalną.
Istorijos šaltiniai mini Ukmergės piliakalnyje stovėjus Vilkmergės pilį. Jos apylinkės kryžiuočių ir Livonijos ordinų niokotos 1333 m., 1364 m. vasario mėnesio pradžioje, 1365 m. rugpjūčio 15 d., 1373 m. rugpjūčio 22 d., 1378 m. vasario viduryje. Pilis užimta buvo, rodos, tik 1385 m. gegužės mėnesį, ją netikėtai užklupus kryžiuočių remiamam Sudimantui. 1388 m. rugsėjo mėnesį pilį, artėjant kryžiuočiams, sudegino jos gynėjai. Vėliau ji atstatyta, nes kryžiuočių buvo vėl užimta 1391 m. rugpjūtį. Po to Vilkmergės pilis vėl atstatyta, nes minima 1398, 1410, 1412, 1415, 1424, 1425, 1434 ir 1435 m., o 1597 m. minimos pilies teismo knygos.
Medinės pilies liekanos išliko iki XIX a. 4 deš., kai F. Wilczynski’s lankydamas piliakalnį pastebėjo apirusioje kalvos šlaito žemutinėje dalyje bekyšančius medinių rąstų galus, o viršuje aptiko medinį šulinio rentinį, kuriame rado gerai išsilaikiusį ąžuolinį kastuvą.
XIX a. piliakalnio aikštelėje stovėję statiniai buvo nugriauti ir čia imti rengti turgūs. Archeologo Justino Račo teigimu, XX a. vid. piliakalnio aikštelė buvo išlyginta.
1902 m., miesto valdžios rūpesčiu, Ukmergės piliakalnis buvo aptvertas tvora, apsodintas medžiais. Piliakalnio aikštelė buvo išlyginta ir pritaikyta įvairioms pramogoms, aptvarkyti jo šlaitai ir padaryti takeliai.
I pasaulinio karo metu piliakalnyje buvo iškasti apkasai, kurie vėliau užlyginti.
Tarpukario laikotarpio spaudoje pažymima, kad piliakalnis apleistas, nešvarus, jo papėdėje veikia skerdykla. Vėliau piliakalnis ir apie jį esanti teritorija sutvarkyta. Čia buvo ruošiamos dainų šventės, kiti pasilinksminimai, vyko ekskursijos.
II pasaulinio karo pabaigoje piliakalnis vėl buvo suraustas apkasais.
1992–1993 m. piliakalnis kompleksiškai remontuotas valstybės lėšomis: velėnuoti eroduojantys šlaitai, iškirsta dalis medžių, įrengti laiptai.
2018 m. baigus antrąjį Ukmergės piliakalnio tvarkymo etapą, jo kontūrai išryškėjo pašalinus šlaituose augusius želdinius, papėdėje ir viršūnėje augantys medžiai buvo palikti. Iki pat viršūnės piliakalnį apjuosė serpantininis takas.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://www.vietosdvasia.lt/item/ukmerges-piliakalnis/
https://ukmergeinfo.lt/ka_pamatyti/listing/ukmerges-piliakalnis/
