EKSPONATŲ ISTORIJOS – EKSLIBRISAS
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas ekslibris „MIESTAS KRYŽKELĖJE“. Autorius Robertas Mikonis. Panevėžys. 2001 m. Popierius, grafika: lino raižinys. 100×117 mm
UkKM 17290 D-1380
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas ekslibris „Idioma“. Autorius Julius Zareckas. Ukmergė. 2001 m. Popierius, kompiuterinė grafika. 55×90 mm
UkKM 17272 D-1362
Ekslibrisas (lot. ex libris – iš knygų), knygos savininko ženklas – mažas popieriaus lapelis, klijuojamas vidinėje knygos viršelio pusėje arba priešlapyje; smulkiosios grafikos kūrinys, kurį sudaro knygos savininko asmenvardis (kartais inicialai) arba institucijos pavadinimas ir papildanti kompozicija (heraldinė, ornamentinė, šriftinė, vaizduojamoji, abstrakti ar kita). Ekslibriso atmaina yra superekslibrisas. Kai kada ekslibrisais vadinami ir savininką nurodantys jo paties įrašai knygoje, t. p. specialūs spaudai, vinjetės.
EKSLIBRISO RAIDA
Ankstyviausias ekslibriso prototipas – fajansinė plokštelė iš senovės Egipto su faraono Amenchotepo III (XV a. pr. Kr. pab.–XIV a. pr. Kr. pr.) ir jo žmonos Tėjos vardais. Europoje rankraštinės knygos ženklintos savininko įrašais, autografais. Vėlyvaisiais viduramžiais išplitus heraldikai – ir pieštais herbais, puošniais inicialais. Ekslibrisus imta kurti XV a. Vokietijoje išradus spaudą. Plito medžio, vėliau vario raižinio technika sukurti ekslibrisai su alegoriniais piešiniais ir sentencijomis, knygos ar bibliotekos vaizdais, kartais – savininkų portretais. XVI a. ekslibrisai išpopuliarėjo visoje Europoje.
XVII a. buvo populiarūs vario raižinio technika atlikti ekslibrisai. Nuo XVIII a. kuriami oforto, mecotintos, nuo XIX a. cinkografijos, vėliau – ir kitomis grafikos technikomis. XX a. pab. ekslibrisai kuriami dažniausiai atsisakius įprastos paskirties, tradicinių kompozicijų (jos daug laisvesnės). XX a. II pusėje didėjant formatui ekslibrisas netenka taikomosios paskirties ir tampa savarankišku smulkiosios grafikos kūriniu.
EKSLIBRISAS LIETUVOJE
Lietuvoje ankstyviausi ekslibrisai – Renesanso epochos: Žygimanto Augusto superekslibrisas (1518 m.), Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos piešti herbiniai ekslibrisai (Lietuvos Statuto lotyniškas nuorašas, 1531 m.), P. Alšėniškio (apie 1533 m., spėjama, pirmasis spausdintas ekslibrisas). Iš įrašų knygoje ranka seniausi Kauno dominikonų vienuolyno inkunabulo (apie 1500 m.), M. Mažvydo (jo nuosavybės ženklas, 1546–48 m.) ir M. Giedraičio įrašai (Ex libris Melchior Dux Giedroic, XVI a. antra pusė). XIX a. antroje pusėje Mažojoje Lietuvoje atsirado ekslibrisų su lietuviškais įrašais: „Banchero“, „U. Požinaitės“ (abu 1866 m.), „Budrikio“ (1867 m.), „M. Kybelkos“ (1869 m.), „J. Klimkaičio“ (1873 m.), visi šie ekslibrisai sukurti nežinomų dailininkų. Daug ekslibrisų sukūrė XX a. Lietuvos grafikai. Nuo 1960 m. nuolat rengiamos ekslibrisų parodos. Nuo 1970 m. skelbiami ekslibriso konkursai svarbioms sukaktims pažymėti, nuo 1977 m. rengiamos tarptautinės Vilniaus ekslibriso bienalės.
ĮDOMYBĖS
* Ekslibrisai – maži kryžiažodžiai, kuriuose daug informacijos apie konkretų žmogų, jo profesiją, pomėgius, asmenybę. Dažnai piešinyje naudojami įvairiūs tekstai – ekslibriso savininko mėgiamo eilėraščio gabaliukas, lotyniškas posakis, linkėjimas ir pan.
* Seniausias ekslibrisas, darytas Lietuvoje – 1671 m. vario raižinys su lotynišku užrašu didiko B. Radvilos knygoms.
* Pirmuoju lietuvišku ekslibrisus laikomas XIX a. pab. – XX a. pr. nežinomo autoriaus sukurtas ekslibrisas J. Tumui – Vaižgantui.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://www.vle.lt/straipsnis/ekslibrisas/
https://www.bernardinai.lt/2013-06-26-ekslibris-lt-kaip-atgimsta-knygu-zymejimo-menas/
