EKSPONATŲ ISTORIJOS – fotoatvirukas iš serijos „Istoriniai atvirukai“. 1989 m. (Kalėdų eglutės puošimo tradicijos)
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas atvirukas iš serijos „Istoriniai atvirukai“, „Mintis“, 1989 m., Spindulio sp. Dydis 14x9 cm.
UkKM 24499 R-7687
EKSPONATŲ ISTORIJOS
Kalėdų eglutės puošimo tradicijos
Nuo XVI a. atsiradusios pirmosios Kalėdų eglutės puoštos įvairiais skanėstais. XVII a. II p. atsirado mada eglutes puošti žvakutėmis. Sakoma, kad Martynas Liuteris (vokiečių teologas, krikščionybės reformatorius, protestantizmo (liuteronybės) pradininkas, vienuolis Augustinas) norėdamas parodyti vaikams, kaip žvaigždės mirkčioja tamsią naktį, papuošė mažą eglutę vaško žvakutėmis.
Iki XVIII a. vid. Kalėdų eglutes puošdavo tik valgomais papuošalais – obuoliais, vafliais, riešutais, saldumynais ir įvairiais kepiniais.
XVIII a. II p. pasirodė pirmosios „nevalgomos“, rankų darbo Kalėdų eglutės dekoracijos iš popieriaus, kiaušinių lukštų, eglės kankorėžių ir t. t.
XVIII a. pab. Kalėdų eglutei puošti pradėta naudoti jau amatininkų pagamintas blizgančias sidabrines žvaigždes, įvairias popierines gėles ir visokias kaladėlės.
Pirmieji stikliniai kalėdiniai kamuoliai (burbulai), kuriais puošiame eglutes ir šiandien, pradėti gaminti Vokietijoje Tiuringijos krašte tik 1848 m. Pirmieji kalėdinių eglučių papuošalai buvo pagaminti iš sunkaus stiklo, skaidrūs arba spalvoti, o viduje padengti plonu švino sluoksniu, kad spindėtų lyg veidrodis.
Pirmąją elektrinę girliandą 1882 m. sukonstravo amerikietis Edwardas Johnsonas, kad pakeistų pavojingą tradiciją degti žvakeles ant eglutės šakelių.
Kalėdų eglutės puošimo tradicijos Lietuvoje
Lietuvos kaimo pirkiose prieš Kalėdas maža eglutė būdavo kabinama prie balkio greta iš šiaudelių sunarstyto „sodo“. Manoma, kad taip radosi ir šiaudinukai – šiaudiniai eglutės papuošimai. Mokyklose vaikai buvo mokomi iš popieriaus snaiges iškarpyti. Mama namuose iškepdavo meduolių – žvaigždučių, mėnuliukų. Pirmosios Kalėdinės dovanėlės – tai tik tie sausainiai ir saldainiai nuo eglutės šakelių. Suvalgyti juos buvo leidžiama per Tris Karalius, nurėdant eglutę.
ĮDOMYBĖS
Eglutės puošimas įvairiais vaisiais nėra atsitiktinis. Nuo seno žinoma, kad riešutai simbolizavo ateinančių metų gerą derlių, tikėta, kad jais galima uždegti meilę, sustiprinti vedybinius ryšius. Obuolys lietuvių tautosakoje, kaip ir daugelyje šalių, irgi turi antgamtinės stebuklingos galios. O kai nėra tikrų vaisių, tenka juos keisti kitokiais, dirbtiniais. Kiekvienos tautos Kalėdinis medelis turi savo ypatumų. Antai, lenkai eglutes mėgsta puošti paukščių atvaizdais ir žvaigždutėmis, švedai – šiaudinėmis figūrėlėmis, danai – varpeliais, snaigėmis ir širdutėmis, ukrainiečiai – vorais ir voratinkliais, čekai – įvairiais ornamentais.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
http://www.ltvirtove.lt/sventes.php?lt=kaledu_eglutes_puosimo_tradicijos
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1567688/libertas-klimka-ar-sena-kaledu-eglutes-tradicija