EKSPONATŲ ISTORIJOS – fotoatvirukas „Laimingų Naujųjų metų“.Burneika, 1986 m. (Kas „sugalvojo“ Kalėdų eglutę?)

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas fotoatvirukas. Fotografas I. Burneika, „Mintis“, 1986 m., K. Požėlos sp. Dydis 10,5×14,7 cm.
UkKM 24545 R-7733 

Kas „sugalvojo“ Kalėdų eglutę?

Paprotys švenčių metu puošti medžius atėjęs iš senų pagonybės laikų, kuomet žalio medžio puošimas turėjo magiškos reikšmės, simbolizavo gyvybės atsiradimą, kad saulė, kurios žiemą trūksta, vieną dieną vėl sugrįš ir gamta sužaliuos. Žmonės tikėjo, kad žalio medžio pagerbimas suteiks jiems laimės, stiprybės, padės sulaukti gero derliaus, apsisaugoti nuo raganų, vaiduoklių, blogųjų dvasių ir ligų.

Pirmosios Kalėdų eglutės, panašios į dabartines, atsirado XVI a. Vokietijoje, Elzaso krašte. Per didikų rūmus, dvarus bei bažnyčias Kalėdų eglutės tradicija ėmė plačiai plisti visuomenėje ir pamažu išplito po visą pasaulį.

Iš bažnyčios į miesto aikštę kalėdinę žaliaskarę pirmieji iškėlė Rygos miestelėnai. Priešais jų rotušę į grindinį įleista bronzinė plokštė su įrašu skelbia, kad čia 1510 m. jau stovėjo pirmoji miesto Kalėdų eglė.

Tačiau visuotine namų puošmena, tikruoju šeimų Kalėdiniu džiaugsmu eglutė tapo tik nuo maždaug XIX a. vid. Kai Anglijos princas Albertas 1840 m. savo žmonai karalienei Viktorijai paruošė kalėdinę staigmeną – rūmuose buvo papuošta žaliaskarė, kvepianti žiemos mišku. Mat princas buvo gimęs Vokietijoje, tad žinojo senojo žemyno tautų tradicijas.

Kalėdų eglutė Lietuvoje

Lietuviškuose raštuose ji pirmą kartą paminėta 1853 m.; išpuoštą eglutę matė būsimasis poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas caro valdininko – vachmistro namuose Vainute. Ir parašė apie tai savo jaunystės dienoraštyje…

Pirmąsias eglutes su žaidimais ir dovanėlėmis vaikams imta rengti rusiškose mokyklose XIX a. pab. Tuo norėta pavilioti lietuvių vaikus, atitraukti juos nuo slaptųjų daraktorinių mokyklėlių. Lietuvių šviesuomenė priešinosi tokiems vakarėliams, aiškindama, kad tai nesanti mūsų tradicija.

Todėl Lietuvos kaimuose apie Kalėdų eglutę XX a. 1-2 deš. dar nebuvo žinoma. Tačiau buvęs paprotys Kūčių dieną rugių pėdą statyti po Kūčių stalu arba garbingiausioje namo vietoje – krikštasuolėje (krikštãsuolė, aukštaičių ir užnemuniečių gyvenamojo namo pagrindinio kambario kampas ties namo šoninės ir galinės sienų sudūrimu). Mažojoje Lietuvoje Kalėdoms ant durų pritaisydavo eglių šakelių.

I pasaulinio karo metu Kalėdų eglutę Lietuvoje pasipuošdavo vokiečių kariai, išsiilgę gimtųjų namų. Prie eglutės pakviesdavo ir kaimo vaikus, apdalydavo juos saldainiais. Kaizerinės administracijos valdininkai surengdavo šventinį pobūvį, prie eglutės pakviesdami mokytojus, valsčiaus seniūnus, kunigus.

Kalėdų eglutės paprotys per gana trumpą laiką įsitvirtino žmonių sąmonėje ir palaipsniui atsirado tiesioginis eglutės tapatinimas su Kalėdomis. Kalėdų eglutė netrukus išplito į miestiečių, o vėliau ir į kaimo gyventojų namus. Galutinai Kalėdų eglutės puošimo paprotys Lietuvoje susiformavo XX a. 3-4 deš.

Daugiau informacijos skaitykite čia:

https://slaptai.lt/kas-sugalvojo-kaledine-eglute/

https://kauno.diena.lt/naujienos/nuomones/nuomones/trumpa-kaledu-eglutes-istorija-841688