Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma fotografija, kurioje matosi 1888 m. pastatytas savivaldybės pastatas. Fotografuota 1931m. Dydis 14×9 cm
UkKM 15321 F-3074

EKSPONATŲ ISTORIJOS

​Ukmergės miesto savivaldybės kūrimasis 1918–1919 metais

Carinės Rusijos laikotarpiu miestas buvo valdomas 1870 m. priimtais Miestų įstatais. 1915 m. Vokietijos kariuomenė užėmė Ukmergę ir iki 1918 m. miestas buvo valdomas karinės valdžios, karo komendantų, valdyme nedalyvaujant vietiniams gyventojams.

Ukmergės miesto savivaldybė ėmė kurtis dar nepriėmus savivaldybių įstatymo, nes šis buvo patvirtintas tik 1919 m. spalio mėnesį.

1918 m. lapkričio 11 d. Ukmergėje susiformavo iniciatorių grupė, kuri išrinko laikinąjį komitetą. Jo pagrindinė užduotis buvo sudaryti miesto savivaldybę, perimant iš karinės valdžios vietos ūkį. Tačiau vokiečių valdžia nepripažino šio komiteto ir neperdavė miesto ūkio. 1919 m. sausio 2 d. vokiečių kariškiai pasitraukė. Tuo metu pradėjo veikti naujoji Ukmergės miesto savivaldybė, kuri perėmė vokiečių statytą elektros stotį, nupirko grūdų miesto gyventojams, „suorganizavo miliciją“, „sutvarkė ligoninę“. Miesto valdybą sudarė Stasys Rutkauskas, Slonimskas, Boleslovas Dirmantas.

1919 m. sausio 12 d. Ukmergė buvo užimta Rusijos bolševikų, kurie paleido ką tik suformuotą valdybą. 1919 m. gegužės mėnesį išstūmus bolševikus iš Ukmergės, buvo sudaryta miesto taryba. Jai priklausė 30 narių – dešimt lietuvių, dešimt lenkų ir dešimt žydų tautybės asmenų. 1919 m. gegužės 11 d. įvyko pirmasis Tarybos susirinkimas. Sudaryta miesto valdyba – magistratas, į kurią įėjo burmistras M. Šurna ir du tautinių mažumų atstovai (lenkų ir žydų tautybės). Kadangi vis dar nebuvo priimtas Savivaldybių įstatymas ir nebuvo taisyklių, numatančių, kaip vietos valdžiai elgtis vienomis ar kitomis aplinkybėmis, į Kauną būdavo siunčiami delegatai, kurie referuodavo centrinės valdžios nuomonę įvairiais klausimais.

„Karo laikas ir fronto artumas uždėjo naujai besikuriančiai miesto savivaldybei daug specifinių užduočių“, kurios trukdė imtis miesto valdymo.

Nepaisant visko, miesto savivaldybė 1919 m. buvo nustačiusi, kad miestas pajamas gaus iš priklausančio nekilnojamojo turto, rinkos ir ligoninių rinkliavos, prekybos ir pramonės dokumentų mokesčių, elektros stoties, leidimų išvežti prekes, malūno kortelių, registracijos ir pan.

Viename pirmųjų savo posėdžių miesto taryba išrinko sanitarijos komisiją ir pareikalavo per savaitę nustatyti higienos taisykles. Taip atsirado uogų ir vaisių prekybą reglamentuojančios taisyklės, pirmą kartą rūpintasi įsteigti asenizacijos gurguolę, įvesti veterinarinę priežiūrą parduodamiems mėsos produktams.

Nedarbui mažinti buvo įsteigta darbo birža. Ji nustatė tikslų bedarbių ir darbininkų, ieškančių darbo, skaičių.

Taip pat apsispręsta ligoninėje, paliktoje dar vokiečių karių, gydyti asmenis, neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį.

Pirmoji miesto taryba veikė iki 1920 m. vasario 26 d. Paskui darbą pradėjo kita taryba, išrinkta jau pagal neseniai įsigaliojusį Savivaldybių įstatymą.

Daugiau informacijos skaitykite čia:

https://www.gzeme.lt/2021/01/20/ukmerges-miesto-savivaldybes-kurimasis-1918-1919-metais/