Numalšinus 1863 m. sukilimą, Rusijos imperijos represijos reiškėsi ne tik trėmimais, bet ir lietuviškos spaudos draudimu. 1864–1866 m. išleista įvairių valdžios nurodymų, aplinkraščių, kuriais buvo uždrausta lietuviška spauda lotyniškais rašmenimis Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijose. Už draudimo pažeidimus grėsė piniginės baudos ir kalėjimas.

Knygnešystė buvo unikalus reiškinys Europos istorijoje. Spaudos draudimo laikotarpiu lietuviškos knygos iš Mažosios Lietuvos Rytprūsiuose buvo slapta gabenamos į Didžiąją Lietuvą. Tai darė knygnešiai – paprasti, dažnai mažai raštingi mažažemiai ir bežemiai, tačiau sąmoningi valstiečiai. Lietuvišką spaudą platino ir kunigai bei vietos inteligentija. Jie rizikavo būti suimti, ištremti ar įkalinti, tačiau vis tiek platino lietuvišką spaudą, nes lietuviai nepripažino leidinių, spausdintų rusišku raidynu – „graždanka“.

Sudarytame visos Lietuvos knygnešių ir lietuviškų knygų platintojų sąraše minima apie 200 asmenų iš Ukmergės miesto ir dabartinio Ukmergės rajono teritorijos.

Už lietuviškos spaudos platinimą buvo taikomos įvairios bausmės – nuo trijų dienų policijos arešto skaitytojams iki tremties knygnešiams. Todėl žmonės įsirengdavo slėptuves knygoms. Taip pat buvo naudojama vadinamoji kontrafakcija – leidybinių duomenų klastojimas. Rytprūsiuose spausdintose knygose dažnai būdavo nurodoma, kad jos išleistos Vilniuje su rusų cenzūros leidimu, arba pateikiamos ankstesnės leidimo datos, dar iki spaudos draudimo.

Kaip atsakas rusinimo politikai Lietuvoje susikūrė ir slaptų mokyklų tinklas – unikalus reiškinys pasaulio švietimo istorijoje. Šiose mokyklose savamoksliai mokytojai, vadinami daraktoriais, žiemą iš maldaknygių mokydavo vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai. Ukmergės apskrityje carinė valdžia susekė 28 tokias mokyklas, iš jų 8 buvo dabartinėje Ukmergės rajono teritorijoje. Kiekvieną mokyklą lankydavo nuo 6 iki 20 vaikų. Įdomu tai, kad Ukmergės apylinkėse, skirtingai nei daugelyje kitų Lietuvos vietų, daugelis daraktorių buvo moterys.

Patyrusi tvirtą Lietuvos gyventojų pasipriešinimą rusinimo politikai ir jų ryžtą ginti lotynišką raidyną, Rusijos valdžia 1904 m. gegužės 7 d. buvo priversta panaikinti spaudos draudimą. Ši diena iki šiol Lietuvoje minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma maldaknygė „ЕВАНГЕЛIЕСЬ АНТЬ НЕДЕЛIОСЬ ДЕНУНЬ ИРЬ КИТУНЬ ШВЕНЧЮ“. Vilnius. 1865 m.

UkKM 1991, R-369