EKSPONATŲ ISTORIJOS – koklis (XVIII a. pab.–XIX a., Ukmergė.)
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas kampinio karnizinio koklio fragmentas. Keramika. XVIII a. pab.–XIX a. Rasta Bažnyčios g. 6, Ukmergės m. Aukštis – 143 mm, plotis – 141 mm.
UkKM 25079 A-3174
KOKLIS
Kokliai – keramikos dirbiniai šildymo krosnių sienelėms formuoti, skirti židinių ir kitų šildomų paviršių apdailai. Būna įvairių formų, nedekoruoti ir puošti reljefinėmis bei tapytomis figūrinėmis kompozicijomis, augaliniais bei geometriniais ornamentais, neglazūruoti ir dengti spalvota glazūra, kartais emaliu. Gaminami rankomis arba presuojami iš lengvai lydomo plastiško molio, džiovinami, degami 900–1000 °C temperatūroje 2 kartus (prieš glazūravimą ir po jo).
Kokliai krosnims pradėti naudoti VIII–IX a. Alpių regione ir dabartinės Vokietijos pietinėje dalyje, XI–XII a. paplito Šiaurės Europoje. XIII–XIV a. koklinės šildymo krosnys tapo svarbiu dekoratyviniu interjero akcentu visoje Europoje. Kokliai dekoruoti herbais, įvairių šventųjų, angelų, riterių figūromis, religinių, alegorinėmis kompozicijomis, ornamentais.
Ankstyviausi kokliai – puodyniniai (puodynės formos), be glazūros, nedekoruoti. Vėliau plito vazoniniai, dubeniniai kokliai. XV a.–XVI a. pr. gaminti grotiniai ažūriniai (puodyninių ar dubeninių koklių kiaurymę uždengiant moline ažūrine plokštele) ir dideli nišiniai loviniai (cilindro formos koklį perpjovus pusiau ir aprėminus) kokliai. Šiuo laikotarpiu susiformavo plokštiniai kokliai, sudaryti iš 2 dalių: keturkampės plokštelės, kurioje iš medinės ar molinės formos (matricos) atspaudžiami dekoro motyvai, ir prie jos nugarėlės tvirtinamo žiesto kaklelio (rumfos). Krosnies kampams, kai kurioms jos dalims paryškinti, viršūnei užbaigti buvo skirti specialūs įvairių matmenų ir formos (stačiakampiai, trikampiai, profiliuoti) kampiniai, friziniai karniziniai, karūniniai kokliai.
Kokliai Lietuvoje
Lietuvoje koklinės krosnys žinomos nuo XIV a. pab. Pirmieji kokliai, manoma, buvo įvežti iš Vidurio Europos (Čekijos, Lenkijos). XV–XVII a. koklius gamino puodžiai koklininkai puodžių dirbtuvėse (vėliau cechuose) prie dvarų, pilių, miestuose. Ankstyviausi buvo neglazūruoti puodyniniai, vėliau plito vazoniniai, dubeniniai kokliai, kartais dekoruoti pirštų įspaudomis (rozete, apskritimais). Šių koklių krosnys Lietuvoje (nereprezentacinėse patalpose) statytos ilgai – nuo XIV a. pab. iki XVII a., kai kur iki XIX amžiaus. XV a. pradėti gaminti plokštiniai kokliai, nuo XV a. vid. plito nišiniai loviniai, grotiniai-ažūriniai kokliai.
XV a. pab.–XVII a. kokliai glazūruoti ryškiomis spalvomis, dekoruoti heraldiniais motyvais, komponuoti realūs ir simboliniai portretai, bibliniai atvaizdai, pasakų, medžioklės, riterių kovų siužetai, augaliniai ir geometriniai ornamentai. XVIII a. koklių reljefinį dekorą pakeitė tapyti augaliniai motyvai, siužetinės kompozicijos.
XVIII a. II p.–XIX a. I p. labai paplitus fajansui spalvotus koklius pakeitė baltu emaliu dengti plokštieji kokliai, krosnys statytos taisyklingų formų, atskiroms jos dalims (karūnai, kampams, karnizams) gaminti puošnūs dideli ornamentu dekoruoti kokliai. XIX a. pab.–XX a. pr. moderno stiliaus interjeruose puošnūs ir spalvingi kokliai dekoruoti augaliniais motyvais. XX a. pramoniniu būdu gaminti ne tokie meniški plokštieji kokliai, kartais su stilizuotu reljefiniu ornamentu, dengti viena spalva (dažniausiai balta, ruda ar žalia).
ĮDOMYBĖS
* Vilniaus Žemutinėje pilyje surinkta XIV a. pab.–XVII a. pr. koklių kolekcija – viena didžiausių Europoje.
* Koklių kaina viduramžiais buvo itin didelė, nes dažniausiai koklių likučiai aptinkami tik pilių ar didžiausių dvarų griuvėsiuose. Retas eilinis valstietis galėdavo sau leisti dekoruoti savo krosnį kokliais.
* Be pagrindinės savo paskirties – patalpų šildymo, krosnys atliko dar keletą labai svarbių funkcijų: švietimo-edukacinę – dėl dailės kūrinių imitavimo kokliuose; reprezentacinę – dėl jų puošyboje naudojamų heraldinių motyvų ir pačios krosnies dekoratyvumo.
* Krosnis dažniausiai stovėdavo patalpos kampe, todėl iš centrinės patalpos dalies nematomos krosnies sienos neretai būdavo statomos iš neglazūruotų koklių.
* Lietuvos koklių dekoravimui įtaką darė populiarūs Europoje siužetai ir ornamentai, kurie plito per dailės kūrinius, grafikos lakštus, knygas, keliaujančius amatininkus.
* Visų tipų kokliai buvo atspaudžiami naudojant iš anksto pagamintą medinę, varinę arba molinę formą – matricą. Pirmiausia molyje įspausdavo visą matricos vaizdą ir tik paskui koklio plokštės ruošinį supjaustydavo pagal vienai ar kitai krosniai reikalingų koklių matmenis.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://www.vle.lt/straipsnis/kokliai/
https://sekunde.lt/leidinys/old_turinys/renesanso-puodziu-sedevras-koklines-krosnys/
