EKSPONATŲ ISTORIJOS – medinės vaikiškos klumpės. XX a. pr.

2021-09-10
|Į Eksponatų istorijos
|Pagal ukmuziejus


Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomos medinės vaikiškos klumpės. XX a. pr. Ilgis – 20 cm, plotis – 7,5 cm, aukštis – 8,5 cm, kulniuko aukštis – 1 cm.
UkKM 3595 IE-548; UkKM 3595 IE-549

Klumpės – iš kietos, bet lengvos medienos pagaminta avalynė turi daug privalumų: lengvas, natūralus, neperšlampamas ir šiltesnis už aulinius batus. Klumpėms skirtoms bristi per gilų sniegą ar žvejybai būdavo prikalami aulai. Avėtos daugelio Vakarų Europos tautų. Mažojoje Lietuvoje klumpes pradėta avėti XVIII a. (atvežė kolonistai iš Prancūzijos ir Šveicarijos), XIX a. paplito Užnemunėje ir Žemaitijoje. Iki XX a. vid. jomis, greta kitokio apavo, avėta Žemaitijoje. Aukštaičiai negalėjo pasigirti tokiu medinės avalynės populiarumu ir gausa. Tačiau prieš porą šimtų metų mėgstamiausias apavas Molėtuose buvo iš beržo ar juodalksnio išskaptuotos lengvos klumpės.

Lietuviškasis žodis “klumpės” ne be reikalo siejamas su olandišku žodžiu “klompen”. Manoma, kad jos iš netolimų Nyderlandų į Lietuvą atkeliavo per Šventąją ar Palangą. Nors patys žemaičiai turi ir kitokią versiją. Jie teigia, kad prie klumpių atsiradimo daug prisidėjo meninės prigimties ir šviesaus proto kunigaikštis Irinėjus Oginskis. Pasakojama, kad jis specialiai iš Austrijos atsivežė klumpių meistrą, kuris išmokė vietinius gyventojus klumpdirbystės amato. Spėjama, kad patyręs žemaitis klumpdirbys per dieną padarydavo apie dešimt, o kartais ir daugiau medinio apavo porų.

Šiandien jos – tautinio kostiumo dalis ir su jomis šokamas lietuvių liaudies šokis „Klumpakojis”.

ĮDOMYBĖS

* Įvairūs istorijos šaltiniai teigia, kad XII a. klumpės vadintos galijokijomis (Galliochios). Tuomet jos teturėjo medinį padą ir jį prilaikančius dirželius. Tokią apsauginę avalynę ypač vertino Europos miestų gyventojai, nes odinis apavas gana greitai susidėvėdavo nuo kieto akmens grindinio. Viduramžiais šios klumpės tapo prieinamos ir vargingiesiems. Neturėdami kitos avalynės, jie apsaugines klumpes dėvėjo it batus, juos prisitvirtindami prie basos pėdos.

* Šiandien gerai pažįstamas klumpes XIII a. II pusėje pirmieji sau išsiskaptavo olandai. Seniausios klumpės rastos 1250 m. Amsterdame, Šiaurės Olandijoje, ir 1271 m. Roterdame, Pietų Olandijoje. XVI a. ši vien tik iš medžio pagaminta avalynė labai išpopuliarėjo visoje šalyje ir už jos ribų.

* Nyderlanduose klumpės buvo itin svarbus apavas. Ant šios medinės avalynės paviršiaus klumpdirbiai dažais užrašydavo ilgesniam laikui išplaukiančių žvejų ir jūreivių vardus.

* Prieš kelis šimtus metų klumpes Olandijoje dėvėjo tik turtingieji. Vėliau, kai klumpės tapo prieinamos daugumai, sparčiai keitėsi jų išvaizda. Klumpės išduodavo, iš kur žmogus atvykęs ir kokiu tikslu. Mat kiekviena proga derėjo avėti skirtingą medinį apavą: kasdieninį, šventinį, vestuvinį ir sekmadienio.