EKSPONATŲ ISTORIJOS – paskutinis meteoritas Lietuvoje (nuolauža, rasta Žemaitkiemio sen.)
Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma meteorito nuolauža, rasta Klepšių k., Žemaitkiemio sen., Ukmergės r. Dydis 5,5×7 cm.
UkKM 16714 G-93
Žemaitkiemio meteoritas – paskutinis Lietuvoje
1933 m. vasario 2 d., apie 20 val. 30 min., tarp dviejų netoli Žemaitkiemio miestelio esančių kaimų – Kliepšių ir Rundžių, pastebėtas gan retas reiškinys – iš dangaus pasipylė meteoritų lietus. To meto spauda rašė, jog atėjo pasaulio pabaiga. Tačiau netrukus viskas tapo kur kas aiškiau ir šis neįprastas reiškinys pavadintas Žemaitkiemio meteoritu.
Lietuvoje iš viso per pastaruosius beveik 150 metų regėti ir rasti keturi meteoritai:
Juodžių – kritęs 1877 m. birželio 17 d. Panevėžio r.;
Akmenės – oficialiuose dokumentuose minimas 1908 m. gegužės 25 d.;
Andrioniškio – žemę pasiekęs 1929 m. vasario 9 d. Anykščių r.;
Žemaitkiemio meteoritas, kuris yra ne tik didžiausias, bet ir paskutinis.
Vėliau šių kosminių kūnų kritimo atvejų šalyje neužfiksuota.
Praėjus vos kelioms dienoms po meteorito nukritimo gamtos mokslų daktaras, fizikas, geologas, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mykolas Kaveckis (1889–1969) organizavo paieškų ekspediciją.
Žemaitkiemio meteorito dalys buvo rastos labai greitai, kadangi jų paiešką lengvino žemės paviršių nuklojusi plona sniego danga. Iš viso tuomet pievose ir laukuose, sodybų teritorijose bei Kliepšių ežero pakrantėje rasta 20 meteorito gabalų, kurių didžiausias svėrė 7,3 kg, o bendra radinių masė siekė virš 42 kg, išsibarsčiusių beveik apskritos formos plote, kurio skersmuo – maždaug 2,5 km. Keli gabalai pramušė ledą ir atsidūrė ežero dugne. Mokslininko manymu, pilnas Žemaitkiemio meteorito svoris turėtų būti virš 50 kg.
Išsamūs M. Kaveckio atlikti tyrimai parodė, jog Žemaitkiemio meteoritas akmeninis – apytiksliai 83,5 procento šio kosminio kūno sudaro silikatinės kilmės medžiaga, o 16,5 procento – metalų priemaišos. Taip pat mokslininkas darė prielaidą, jog meteoritų amžius atitinka Žemės amžių.
Šiuo metu Žemaitkiemio meteorito pavyzdžiai yra saugomi Gamtos istorijos muziejuje Londone, Rusijos MA Vernadskio institute, Čekijos nacionaliniame muziejuje Prahoje, Lietuvos Geologijos ir geografijos instituto Mineralų muziejuje, Vilniaus universiteto Geologijos muziejaus Geologijos ir mineralogijos katedros meteoritų kolekcijoje bei Ukmergės kraštotyros muziejuje.
ĮDOMYBĖS
* M. Kaveckio ataskaitoje paminėta, jog liudininkų pasakojimais vasario 2-osios vakarą, apie 20 val. 30 min., rytinė horizonto dalis staiga nušvito, gyventojai išgirdo ūžimą, šnypštimą, perkūniją primenantį dundėjimą, įvairaus garsumo trenksmus bei sprogimus. Reiškinys truko vos kelias dešimtis sekundžių, po to viskas nurimo.
* Žemaitkiemio meteoritas priklauso paprastiesiems, L6 klasės akmeniniams chondritams (chondritas (gr. chondros) – kruopelė, grūdelis; apie 85% akmeninių meteoritų yra chondritai). Meteoritas sudarytas iš olivino chondrulių ir labai smulkios pagrindinės masės, kurioje yra olivino1 ir pirokseno2 kristalų bei jų nuolaužų.
* Olivinas ir piroksenas yra pagrindiniai mineralai sudarantys viršutinę Žemės mantijos dalį.
1. Olivinas (lot. oliva − alyvmedis) – magminės kilmės, vienas iš svarbiausių intruzinių bazinių (olivino gabrų ir bazaltų) ir ultrabazinių (dunitų, peridotitų) uolienų mineralų, t. p. dažnai randamas akmeniniuose meteorituose. Spalva nuo gelsvai žalios iki žalsvai juodos, būna bespalvių ir skaidrių. Naudojamas ugniai atsparioms medžiagoms gaminti. Lietuvoje olivino yra kristalinio pamato uolienose.
2. Piroksenų pavadinimas kilo nuo graikiškų žodžių „ugnis“ ir „keistas“, reiškiančius keistus kristalus, įsiterpusius vulkaninėje lavoje. Piroksenai svarbi uolienas formuojančių silikatinių mineralų grupė, randama magminėse ir metamorfinėse uolienose.
Daugiau informacijos skaitykite čia:
https://www.gzeme.lt/2021/01/19/zemaitkiemio-meteoritas-paskutinis-lietuvoje/
https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDemaitkiemio_meteoritas
