EKSPONATŲ ISTORIJOS – pensnė. XX a. pr.


Ukmergės kraštotyros muziejuje saugoma pensnė.
XX a. pr.. Stiklas, auksuotas metalas. Ilgis – 9,8 cm, stikliuko skersmuo – 4 cm.
UkKM 15739 IE-2687

 

Artėjant Pasaulinei regėjimo dienai (spalio 10 d.) pristatome Jums dar vieną muziejaus eksponatą. Pensnė – (pranc. pince-nez)  akinių tipas, kurių rėmeliai be ienelių, dedami ant nosies ir laikosi sugnybančiomis spyruoklėmis.

Pirmieji akiniai, tai yra du lęšiai, pritvirtinti prie pagrindo – rėmelių, buvo sukonstruoti XIII a. pab. Venecijoje. Dokumentais autorystė nėra patvirtinta, bet manoma, kad akinius išrado Alesandras Spina, vienuolis iš Pizos. Akinių paklausa smarkiai išaugo atsiradus spausdintinėms knygoms. Tiksliai žinoma, kad iki XV a. vid. akinius jau plačiai naudojo visi, kas norėjo matyti aiškiau, ir tapo visų pripažinta naujovė. Netruko atsirasti įvairių pakaitalų įprastiems akiniams: lornetas – akiniai su rankenėle, monoklis – apvalus stiklas vienai akiai, pensnė – akiniai be ienelių, nešiojami ant nosies. Tais laikais naudojami akiniai dar buvo be ienelių, jas XVIII a. pr. išrado anglų optikas Edvardas Skarletas.

ĮDOMYBĖS

* Apie pusiau išgaubtus lęšius jau XIII a. savo raštuose rašė viduramžių filosofas Rodžeris Beikonas.

* 1466 m. Šventosios Romos imperijos teritorijoje, Strasbūre, buvo atidaryta pirmoji specializuota akinių parduotuvė.

* Pirmą kartą akiniai dailės kūrinyje – freskoje, buvo įamžinti XIV a. Trevize, Šiaurės Italija;

* Pirmųjų akinių rėmeliai buvo gaminami iš medžio, metalo ar banginio ūsų.

* Akiniai ilgą laiką buvo itin brangi prekė, kurią giminaičiai vieni kitiems palikdavo testamentu.