EKSPONATŲ ISTORIJOS – šiaudinis sodas


Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomas šiaudinis sodas, dekoruotas paukštelių figūromis. Rištas Danutės Atkočiūnaitės. 2001 m. Ilgis – 59 cm, plotis – 48 cm.
UkKM 17760 D-1417

Šiaudinis sodas

Šiaudiniai sodai yra viena lietuvių paprotinės liaudies dailės rūšių. Tai tūriniai griežtos geometrinės formos dirbiniai, turintys estetinę ir sakralinę paskirtį. Vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusios sudėtingesnės struktūros, taip pat sutinkamos žvaigždės, skritulio formos. Labiausiai paplitusį sodų pavidalą sudaro oktaedras – dvigubos vieno keturkampio perimetro piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į viršų ir apačią. Puošiami jie tradiciniais gyvybę, vaisingumą, turtingumą simbolizuojančiais elementais. Sakrali ir sodo rišimo medžiaga. Senovėje į šiaudą žiūrėta kaip į nenutrūkstamos gyvybės simbolį, nes jis užaugina, išsūpuoja varpą ir subrandina grūdą, kurį pasėjus prasideda naujas gyvenimo ratas. Kitąmet atgimsta nauju derliumi, pakildamas iš žemės – išauga naujas daigas, kuris maitina žmones. Tokiu būdu šiaudas jungia požemį ir dangų. Manoma, kad aukso spalvos stiebuose yra sukaupta daug saulės energijos ir į namus jie atneša laimę bei harmoniją.

Sodo pavadinimas kildinamas iš jau nebevartojamo būdvardžio „sodnus“, kuris turi kelias prasmes: tas, kuris lengvai susispaudžia, skaidrus ir švelnus, romus. Kabantys šiaudiniai namų papuošimai ne tik Lietuvos liaudies meno paveldas, bet ir labai svarbi baltų kultūros dalis, atspindinti senąją pasaulėžiūrą ir tradicijas.

Anksčiau šiaudų sodai buvo kabinami virš kūdikio lopšio. Taip pat būdavo veriami ruošiantis didžiosioms metų šventėms – Kalėdoms bei Velykoms ir kabinami palubėje taip sukuriant šventinę darnos, grožio ir tvarkos erdvę apie stalą. Šiaudinius sodus dovanodavo per vestuves naujai besikuriančiai šeimai.

ĮDOMYBĖS

* Seniausias sodas, kuriam yra apie 100 metų, saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Jis surištas iš storų apie 30 cm ilgio šiaudelių.

* Įvairiose etnografinėse srityse sodas vadinamas skirtingai: liktorius, voras, pajonkas, dangus, rojus, sietynas, reketukas, krijelis, aitvaras, miestas, žarondėlis ir kt.

* Pasak kai kurių mokslinių šaltinių, sodas yra slavų kultūros palikimas. Kiti teigia, kad sodų pynimo tradicija priklauso baltams. Tačiau soduose atsispindi svarbiausi senosios Lietuvos kultūros motyvai, kurie savo prasme susipina su pagonybe ir krikščionybe.

* Pakabintas palubėje sodas būtinai turėjo suktis: kuo greičiau, tuo geriau – buvo tikima, jog besisukantis sodas ne tik apvalo, bet ir pripildo namus gera energija, suteikia harmonijos, sutarimo ir tvarkos.

* Sodai yra svarbi senąją pasaulėžiūrą atspindinti lietuvių ir baltų kultūros paveldo dalis, todėl jie prilygintini universaliam Pasaulio medžio – darnios visatos – simboliui: vertikalioje ašyje jis atspindi dangaus–žemės–požemio, praeities–dabarties–ateities modelį, o horizontalėje – keturias pasaulio šalis.

* 2016 m. lietuvio sukurtas sodas, kurio tūris buvo 1,64 kubinių metrų, buvo įrašytas į Gineso rekordų knygą.

* Sodai ir jų rišimo tradicija buvo paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau ilgiausiai išsilaikė Aukštaitijoje – šiaurės rytų ir rytų Lietuvoje.

* Paprotys puošti patalpas sodu buvo paplitęs ir Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, skandinavų, slavų kraštuose bei kitur.

Daugiau informacijos skaitykite čia:

https://www.kumutis.lt/produktas/siaudinis-sodas-2/

https://savadas.lnkc.lt/saudiniai_sodai.html

https://www.etno.lt/straipsniai/841-siaudinis-sodas-materija-ir-dvasia-sujungiantis-pasaulio-modelis

https://lmka.lt/sakralioji-siaudiniu-sodu-simbolika-regioniniame-ir-platesniame-tarpkulturiniame-kontekste/