EKSPONATŲ ISTORIJOS – Skulptūra „Šv. Antanas Paduvietis“. 1860 m.

2023-10-24
|Į Eksponatų istorijos
|Pagal Muziejininkai

Skulptūra „Šv. Antanas Paduvietis“. 1860 m. Aut. M. Vyšniauskas. Gauta 1959 m.

Medis, drožyba, polichromija. Aukštis – 31 cm.

UkKM 1475

D-159

 

Antanas Paduvietis, kurio tikrasis vardas Ferdinandas – Bažnyčios mokytojas, pamokslininkas, misionierius (1195–1231). Šventasis (1232 m., šventė – birželio 13 d., Lietuvoje vadinama Antaninėmis).

Gimęs turtingoje ir kilmingoje šeimoje Lisabonoje. 1210 m. Ferdinandas įstojo į šv. Augustino kanauninkų vienuolyną. Vėliau pranciškonas, Pranciškaus Asyžiečio mokinys ir sekėjas. Kovojo už vieningą Bažnyčią, priešinosi naujiems Biblijos aiškinimams.

Atributai – kūdikėlis Jėzus, rankoje laikoma liepsnojanti širdis ar liepsna, knyga, žydintis ar žaliuojantis kryžius, monstrancija, lelija.

 

EKSPONATŲ ISTORIJOS

Ukmergės krašto senoji medinė liaudies skulptūra

 

Šventųjų skulptūrėlės – labiausiai brangintina tradicinės liaudies skulptūros dalis. „Šventųjų buvimas namų aplinkoje, kaimo erdvėje tarsi priartindavo Dievą prie žmogaus.“

Žmonės tikėjo šventųjų ginamąja ir saugojamąja galia, laukė jų užtarimo ir globos. Tad ir prašydavo meistrų vienokia ar kitokia proga išdrožti pasirinktą šventąjį, padaryti jam skirtą koplytstulpį, kryžių, stogastulpį.

Tradicinės liaudies skulptūros prototipai – bažnytinis menas, maldaknygių iliustracijos, šventi paveikslėliai. Siužetų šaltiniai – pamokslai, šventųjų gyvenimo aprašymai, liaudies giesmės. Iš liepos, rečiau – ąžuolo skulptūras droždavo savamoksliai drožėjai – dievdirbiai. Skulptūros dažniausiai būdavo polichrominės, ryškių, kontrastingų spalvų, joms būdinga masių pusiausvyra, lakoniškos apibendrintos formos. Tradicinėje liaudies dailėje vyrauja Jėzaus Kristaus, Švč. Mergelės Marijos, šventųjų statulėlės.

Polichrominės arba nedažytos skulptūrėlės pagal aukštaitišką tradiciją Ukmergės apylinkėse buvo drožiamos gana aukštiems vienaaukščiams arba dviaukščiams (retais atvejais triaukščiams) stogastulpiams, kurie buvo statomi bažnyčių šventoriuose, miesto aikštėse, sodybose. Mėgstami vaizduoti šventieji: šv. Agota, šv. Florijonas, šv. Augustinas, šv. Barbora, šv. Jonas Nepomukas, šv. Petras, šv. Kazimieras, šv. Kristoforas, šv. Stanislovas, šv. Ona, šv. Antanas bei Jėzus Nazarietis, Marija, arkangelas Mykolas ar Nukryžiuotasis. Šventųjų figūros gana statiškos, pailgesnės nei žemaičių, veidai išsiskiria išreikšta vidine dažnai skausminga nuotaika.

Ukmergės kraštotyros muziejuje saugomos XIX a. pab. – XX a. pr. medžio skulptūrėlės. Tai žinomų ir nežinomų autorių iš Ukmergės apylinkių kūriniai.

Žymiausi Ukmergės krašto dievdirbiai: Kazimieras Katinas (1836-1913), Mykolas Vyšniauskas (1856-1918), Juozas Zapalskis (1868-1949), Jonas Šepetys (1858–1932), Ignas Radzevičius (1871-1931), Karolis Virbalas (1870-1940), Bernardas Gezevičius (1835-~1910), Kazys Gezevičius (sūnus) (1870-1930).

Reikia džiaugtis ir didžiuotis, kad ir šiandieną turime ukmergiškių medžio drožėjų, kurie tęsia buvusių meistrų tradicijas – tai Lietuvoje žinomi kūrėjai Rimantas Zinkevičius ir Valentinas Butkus.

 

Daugiau skaitykite čia:

https://ukmergesmuziejus.lt/ukmerges-krasto-medzio-drozejai-ir-dievdirbiai/

https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/jezaus-nazariecio-ir-jono-nepomuko-sergstimi/

https://www.vle.lt/straipsnis/lietuviu-liaudies-skulptura/