Įspūdingi atradimai po archeologinių kasinėjimų Veprių dvarvietės vietoje nustelbė ne tik buvusio statinio konstrukcijos mastu. Tikėtina, jog dvaro rūmai XVI a. II p. Šemetų giminės valdymo laikotarpiu buvo perstatyti į rezidencinę renesanso stiliaus pilį. Šie atradimai, tuomet, ne tik keičia dvaro rūmų statusą į rezidencinę pilį, bet pasak Ingridos Čičiurkaitės ir kitų tyrėjų, statinio mastas leidžia jį gretinti su svarbiausiais LDK renesanso laikotarpio objektais.

Archeologinių darbų, vadovaujamų archeologų Roko Kraniausko ir Ingridos Čičiurkaitės, metu buvo atidengti akmenų ir raudonų plytų, surištų kokybišku kalkiniu skiediniu, įgilinti iki 3,2 m. pamatai. Jų storis siekia 1,4-2,1 m. Vidinėje korpuso pusėje aptikti laiptai, vedantys į rūsį, raudono molio figūrinėmis plytelėmis dengtos grindys pietinio bokšto vietoje.

Vėliausi šiaurinio bokšto kasinėjimai ir tyrimai atskleidė architektūrines detales: ankstyvajam viduramžių laikotarpiui būdingi, tačiau renesansiniu stiliumi statyti bokštų sienos buvo tinkuotos ir puoštos karnizais, o bokštų pamatai – šešiakampio plano.

Archeologinių kasinėjimų metu buvo atrasta nemažai vertybių, pasitarnausiančių moksliniams tyrimams ir pažinimui: vakarinėje sienoje atrastas strėlgalis, krosnių kokliai, kurių dalis yra su Tyzenhauzų giminės herbu – Buivolu, buitinė keramika, langų stiklo keramikos fragmentai, metalinių detalių bei juvelyrinių dirbinių.

Dar 2025 m. Ukmergės kraštotyros muziejaus darbuotojo, visuomenininko, skulptoriaus Viktoro Žentelio ir Ukmergės rajono savivaldybės iniciatyva buvo atlikta neinvazinė žvalgyba georadaru Veprių dvarvietės vietoje, kurios metu buvo aptikti du gynybiniai bokštai.

Nors archeologiniai kasinėjimai dar tebevyksta ir tyrimai dar tik pradedami, bet jau galima numanyti, jog bus atskleista dar daugiau įdomių ir vertingų žinių apie šio statinio istorinę raidą bei svarbą ne tik Ukmergės kraštui, bet ir platesniam LDK renesanso architektūros bei rezidencinių pilių raidos pažinimui.