Lietuvos valstybės istorijos archyvo paroda „Bazilijonai Lietuvoje“
Lietuvos Respublikos Seimas 2023 metus paskelbė Šventojo Juozapato metais. Iš dabartinės Ukrainos kilęs Juozapatas (Ivanas Kuncevičius), Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje ir Bazilijonų vienuolyne subrendęs kaip iškilus dvasininkas, 1623 m. lapkričio 12 d. kankinystės mirtimi Vitebske miręs, 1643 m. paskelbtas palaimintuoju, o 1867-aisiais – šventuoju.
Minint Šv.Juozapato kankinystės 400 metų sukaktį Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA) parengė dokumentų parodą “Bazilijonai Lietuvoje”.
Bazilijonai (lotynų k. Ordo Sancti Basilii Magni) – tai graikų (Rytų) apeigų katalikų vienuolių ordinas, kuris laikosi Romos imperijos krikščionių vyskupo Šv. Bazilijaus Didžiojo sudarytos Regulos. Ordino herbe yra pavaizduotas Degantis Krūmas, simbolizuojantis dieviškosios ir žmogiškosios prigimties jungtį.
Bazilijonų įsikūrimą Lietuvoje sąlygojo 1596 m. spalio 9 d. Lietuvos Brastos bažnytiniame susirinkime (sinode) priimtas nutarimas dėl ATR stačiatikių susijungimo (unijos) su Romos katalikų bažnyčia. Stačiatikiai pripažino popiežiaus valdžią ir svarbiausias katalikų tikėjimo dogmas bei apeigas. Atsirado nauja krikščioniška konfesija – unitai, kuriuos vėliau imta vadinti graikų apeigų katalikais. Bazilijonai, pradžioje išpažinę stačiatikybę, priėmė Brastos bažnytinę uniją ir tapo vieninteliu graikų unitų vienuolių ordinu.
Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įsikūrimo Lietuvoje pradžia laikomi 1617 metai. Unitų dvasininkų Juozapo Benjamino Rutskio ir Juozapato Kuncevičiaus iniciatyva Naugarduke buvo sušaukta bazilijonų vienuolynų kapitula. Joje dalyvavo penkių vienuolynų – Vilniaus, Bytenės, Žirovičių, Minsko ir Naugarduko atstovai. Kapitula įkūrė Švč. Trejybės kongregaciją su centru Vilniuje. Vilniuje bazilijonai įsikūrė iš stačiatikių perimtuose Švč. Trejybės cerkvėje ir vienuolyne. Čia pradėjo veikti vyrų ir moterų vienuolynai, pirmoji unitų dvasinė seminarija, spaustuvė.
Archyve saugoma daugiau nei 3000 bylų susijusių su graikų katalikų bažnyčios bei bazilijonų ordino veikla ir istorija. Parodoje eksponuojami XVI – XX amžių dokumentai iš įvairių LVIA fondų. Apart karalių ir LDK didžiųjų kunigaikščių privilegijų ir raštų, išlikę daug ir įvairių Švč.Trejybės bažnyčios ir vienuolyno statybos bei remonto dokumentų. Tai yra ne tik planai ir brėžiniai, bet ir detalūs pastatų, patalpų, netgi bažnyčios altorių aprašymai. Vienas žymiausių XVIII a. architektų – Jonas Kristupas Glaubicą suprojektavo ne tik Vilniaus simboliu tapusius bazilijonų vartus. Pagal jo projektus buvo perstatytas vienuolynas ir bažnyčia bei daug kitų įvairių religinių pastatų Vilniuje ir visoje LDK.
Bazilijonų ordinas
veikloje buvo labai svarbi edukacinė ir švietėjiška veikla. Vilniaus vienuolyno bibliotekoje buvo apie 6000 knygų. Prie vienuolyno beveik 200 metų (1628 -1839) veikė spaustuvė. Šioje spaustuvėje išleista 296 knygos lenkų kalba, 57 – lietuvių, 3 – lotynų ir 1 – latvių kalba. Nemažai jų išliko iki šių dienų ir yra saugomos Lietuvos bei pasaulio bibliotekose. Archyve saugomi atspausdintų knygų sąrašai bei keletas originalių knygų.
Prie vienuolynų veikė daug įvairių pakopų mokyklų. Archyve saugomos mokyklų, mokytojų ir mokinių sąrašai, pažangumo žurnalai, o taip pat mokyklų baigimo atestatai. Jie dažniausiai yra puošnūs su originaliais antspaudais.
Paprastus žmones domina vienuolyno vidaus gyvenimas. Daug informacijos apie jį pateikia vienuolyno dienoraštis. Skaitydami jį galime sužinoti vienuolių dienotvarkę, ką vienuoliai valgė (meniu), su kuo bendravo, susitikinėjo ir t.t. Dienoraštyje yra informacijos apie Vilniaus miesto viešąjį gyvenimą.
Bazilijonų ordino veikla paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Lietuvoje jie buvo įsikūrę ne tik Vilniuje, bet ir Padubysyje, Kruonyje, Kėdainiuose. Ir dabar Šiaulių rajone yra Bazilionų miestelis. Tai vienintelė vietovė pasaulyje, gavusi pavadinimą nuo ordino vardo.
XIX a. pirmoje pusėje bazilijonų vienuolynai Rusijoje caro įsakymu buvo uždaryti. Sovietų valdžios metais veikė pogrindyje. Jų veikla kėlė ukrainiečių ir baltarusių tautinę savimonę, padėjo išsaugoti kalbą ir kultūrą. Vienas iš ordino įkūrėjų Juozapatas Kuncevičius tapo pirmuoju graikų katalikų šventuoju bei pirmuoju popiežiaus kanonizuotu ukrainiečiu. Šis graikų apeigų katalikas (unitas) šventasis Juozapatas itin svarbus šiandienos geopolitinių realijų kontekste. Jis tiesiogiai visiems laikams susiejo Lietuvą ir Ukrainą, Kijevą ir Romą, primindamas Graikų apeigų katalikų Bažnyčios istorinę ištikimybę Europai.
Paroda yra lietuvių ir ukrainiečių kalbomis, veiks nuo š. m. gruodžio 19 d. iki 2024 m. sausio 12 d.
Parodos rengėjas – Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Parodos kuratorė – LVIA Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė
