Paroda „Egzotikos estetika Sebah fotografijose: Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių gyvenimas XIX a. pab. – XX a. pr.“ parengta iš Jano Bortkievičiaus kolekcijos.

llgametės Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio ir Žemutinės Silezijos fotografijos centro „Domek Romański“ Vroclave vadovo Jano Bortkievičiaus bičiulystės dėka Lietuvą pasiekė ir parodoje rodomos 28 fotografijų ir dviejų panoraminių fotovaizdų kopijos, padarytos iš Janui Bortkievičiui priklausančio originalaus XIX a. pab. Turkijos fotografijų albumo. Nuotraukų autoriai – Pascal Sebah (1823–1886), jo sūnus Jean (arba Johannes) Pascal Sebah (1872–1947), Policarpe Joaillier (1848–1904) ir M. Iranian.

Pascal Sebah gimė Turkijoje, sirų kataliko ir armėnės šeimoje 1823 metais. Buvo pagrindinis fotografas Konstantinopolyje, 360º panoramų pradininkas. Jis kūrė tuo laiku, kai Artimuosius Rytus itin stipriai įtakojo Vakarų Europa. Sebah, kaip ir kiti šio laikmečio fotografai, dažniausiai parduodavo savo darbus turistams. Daugumoje fotografijų užfiksuoti miesto vaizdai, senoviniai apylinkių griuvėsiai, vietinių žmonių, apsirengusių tautiniais rūbais, portretai. Sebah nuotraukos išsiskyrė gera kompozicija, rūpestingai parinktu apšvietimu, patraukliais modeliais, atidumu detalėms ir puikia kontaktinių atspaudų kokybe. Nuotraukas atspausdavo technikas-laborantas A. Laroche, su kuriuo P. Sebah bendradarbiavo nuo 1860 metų.

Sebah karjera suklestėjo dėl jo bendradarbiavimo su menininku Osman Hamdi Bey (1842–1910). Osman Hamdi Bey aprengdavo modelius įmantriais drabužiais ir sustatydavo juos pozavimui prieš kamerą. Vėliau tapytojas naudojo Sebah nuotraukas kurdamas savo garsius rytietiškus aliejinius paveikslus. 1873 metais Osmanų dvaras paskyrė Osmaną Hamdi Bey parodos vadovu Vienoje. Dailininkas pavedė Sebah sukurti didelio formato tautiniais kostiumais apsirengusių modelių nuotraukas prabangiam albumui „Les Costumes Populaires de la Turquie” („Tautiniai Turkijos kostiumai”). Už albumą Sebah buvo apdovanotas aukso medaliu – parodos rengėjų premija – ir medaliu iš Osmanų sultono Abdulaziza. Tais pačiais metais, Sebah įkūrė savo studijos filialą Kaire, netoli Shepard viešbučio. Pascal Sebah mirė 1886 m. birželio 15 d., palaidotas Konstantinopolio Lotynų kapinėse Ferikoy.

Pascal brolis Cosimi vadovavo fotografijos studijai keletą metų. Pascal Sebah sūnus Jean (arba Johannes) Pascal pradėjo dirbti fotografijos studijoje, kai jam buvo vos 16. 1890 metais kartu su Policarpe Joailler jis įkūrė bendrovę „Sebah & Joaillier”. Sultonas Abdulhamidas II paskyrė juos oficialiais Turkijos fotografais ir suteikė teisę fotografuoti visą Osmanų imperiją. 1900-ųjų pradžioje Policarpe Joaillier grįžo į Paryžių, bet Jean Pascal tęsė studijos veiklą, 1910 m. įkurdamas bendrovę su Hagop Iskender ir Leo Perpigani. Pastarasis paliko bendrovę 1914 metais. 1934 m. Jean Pascal Sebah ir Hagop Iskender išėjo į pensiją, palikdami verslą Iskender sūnui Bedros Iskender ir jo partneriui Ismail Insel. Galiausiai Ismail Insel tapo savininku ir pakeitė studijos pavadinimą į „Foto Sabah” (sabah turkiškai reiškia „rytas”). Studija veikė iki 1952 metų. Nepaisant visų permainų, studija, įkurta Pascal Sebah 1857 m., išgyveno 95 metus.

Jean (arba Johannes) Pascal Sebah mirė 1947 m. birželio 6 d. sulaukęs 75 metų. Jis, kaip ir tėvas, buvo palaidotas Ferikoy kapinėse Konstantinopolyje.

Apie M. Iranian maža žinių, nors pasaulyje jis garsus meniniais pasiekimais. Jo nuotraukos yra daugelyje pasaulio privačių kolekcijų, galima jas įsigyti ir senų nuotraukų aukcionuose.

Paroda veikia: 2015.07.03–2015.07.30