Dr. Ingrida Jakubavičienė (Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune)

Pranešimas „Antanas Smetona ir nelengvi pasirinkimai Lietuvos vidaus politikoje“

Antanas Smetona po 1926 m. gruodžio 17 d. karinio valstybės perversmo sugrįžęs į Prezidento postą pirmuosius trejus metus skyrė įsitvirtinimui valdžioje ir tai taip pat buvo vidaus politikos dalis – susistatyti sau reikalingas figūras į reikiamas politinio žaidimo vietas. Kadangi tuo metu šalis nepatyrė didesnio spaudimo iš kaimyninių valstybių, tai Lietuvos visuomenė į tai reagavo gana santūriai. Žingsnis po žingsnio, neskubėdamas ir viską gerai apsvarstydamas bei numatydamas teisinius mechanizmus, Prezidentas A. Smetona ėjo autoritarinio valdymo link. Tai iliustruoja konkurencinė kova su Ministru Pirmininku Augustinu Voldemaru, kuri baigėsi bičiulio pašalinimu iš politinės arenos, A. Smetonos autoriteto stiprinimu pasitelkiant globojamas visuomenines organizacijas, o Seimo paleidimą ir naujo nesušaukimą pateisinant Valstybės Tarybos įkūrimu, kuri turėjo įteisinti vis stiprinamas Prezidento A. Smetonos galias. Svarbūs vidaus politiniai sprendimai buvo susiję su Lito stabilumo užtikrinimu didelės ekonominės krizės sąlygomis ir su teritorinio šalies vientisumo išsaugojimu Klaipėdos krašte. 1934–1935 metai pasižymėjo ypač griežtais A. Smetonos sprendimais tiek tramdant Klaipėdos krašto nacistines partijas, tiek numalšinat Suvalkijos ūkininkų streiką.

Apie ką mąstė Antanas Smetona priimdamas sprendimus? Ar iš tiesų vienas žmogus gali tiek daug lemti šalies politikoje? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus kviečiame išgirsti rugpjūčio 8 d. vyksiančioje konferencijoje „A. Smetonos epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų”, kurioje pranešimą apie Antano Smetonos nelengvus pasirinkimus vidaus politikoje skaitys Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros muziejininkė dr. Ingrida Jakubavičienė.

lekt. Andrius Grodis  (Vilniaus universitetas)

Pranešimas „Pirmosios Lietuvos Respublikos ekonominė modernizacija: pasiekimai ir nerealizuotos galimybės“

Pirmoji Lietuvos Respublika per dvidešimt nepriklausomybės metų išgyveno ne tik reikšmingų politinių ar socialinių, bet ir ekonominių pokyčių laiką. Po Pirmojo pasaulinio karo šalies ūkio sistemą teko kurti beveik iš naujo – nustekenti žemdirbiai, menkos pramonės įmonės, silpna prekyba nė iš tolo nepriminė klestinčio krašto. Vis dėlto, trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje įgyvendintos reformos buvo sėkmingos. Nors Lietuva ir toliau išliko žemės ūkio šalimi, jos ekonominis pakilimas to meto kontekste buvo itin ryškus.

Taigi, ką galima laikyti reikšmingiausiais tarpukario Lietuvos ekonominės modernizacijos pasiekimais ir kokios alternatyvos galėjo būti įgyvendintos priėmus kitus sprendimus? Koks šiame procese buvo prezidento A. Smetonos vaidmuo?

Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus kviečiame išgirsti rugpjūčio 8 d. vyksiančioje konferencijoje „A. Smetonos epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų”, kurioje pranešimą apie Pirmosios Lietuvos Respublikos ekonominę modernizaciją skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis.

Doc. dr. Saulius Kaubrys (Vilniaus universitetas)

Pranešimas „Nuo pradinuko iki gimnazisto: tarpukario Lietuvos mokyklos istorija paprastai“

Sukurti savą, lietuvišką švietimo sistemą – toks iššūkis teko Pirmosios Lietuvos Respublikos politikams, visuomenės veikėjams ir mokytojams. Šios užduoties įgyvendinimui kliuvinių netrūko, situaciją ilgą laiką sunkino ne tik mokykloms tinkamų pastatų stygius, bet ir įsisenėjusios socialinės problemos bei skurdas. Kaip vaiką išleisti į mokyklą, jei tėvai negali nupirkti jam ne tik tvarkingo švarkelio, bet ir batų?

Vis dėlto, ilgainiui situacija kito, Lietuvos miesteliuose ir kaimuose pradėjo sparčiai dygti pradžios mokyklų pastatai, šalies miestus ėmė puošti įspūdingi gimnazijų rūmai. Per dvidešimt Nepriklausomybės metų pasiektas progresas buvo akivaizdus – ne veltui net ir dabar „smetoniška mokykla” prisimenama kaip vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos proveržio simbolių.

Rugpjūčio 8 d. vyksiančioje konferencijoje „A. Smetona ir jo epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų” Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Saulius Kaubrys kels klausimą: kaip margą tarpukario Lietuvos mokyklos istoriją papasakoti paprastai? Kviečiame dalyvauti renginyje ir daugiau sužinoti apie tarpukario Lietuvos švietimo sistemos raidą.

Dr. Norbertas Černiauskas (Vilniaus universitetas)

Pranešimas „Antanas Smetona tarp Vilniaus ir Lisabonos“

Svarstant Vilniaus, Lisabonos ir Antano Smetonos vaidmenį 1940–1941 m. laikotarpiu, prezidento asmenybė pirmiausia siejama su Vilniumi – Lietuvos sostine. Vis dėlto aplinkybės lėmė kitokią įvykių eigą: sudėtingu Lietuvos valstybingumo ir Europos istorijos laikotarpiu Smetona, užuot įgyvendinęs planuotą kelionę į sostinę, dėl sudėtingų politinių ir diplomatinių aplinkybių atsidūrė Lisabonoje – vienoje iš paskutinių neutralių Europos erdvių, kurias buvo galima pasiekti karo metais.

Ką atskleidžia Lietuvos prezidento kelias nuo neįvykusios kelionės į Vilnių 1940 m. viduryje iki apsilankymo Lisabonoje 1941 m. pradžioje? Kokias politines dilemas, diplomatines pastangas ir platesnius Europos politinės situacijos pokyčius atspindi ši kelionė?

Jau šį šeštadienį bandysime atsakyti į šiuos klausimus konferencijoje „A. Smetona ir jo epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų”.